Veido skausmai – viena sudėtingiausių ir komplikuočiausių sričių, mat neretai prireikia ne vieno specialisto, norint juos ištirti. Žmogui gali skaudėti visą veidą arba tik nosį, akis, ausis, žandikaulį, kaktą ir pan. Apie tai, kas dažniausiai sukelia veido skausmus ir kaip sau padėti, portalui manodaktaras.lt pasakoja klinikos „Biofirst“ gydytoja neurologė Asta Loibienė.
Kuo pasižymi veido skausmai?
Apskritai skausmas yra nemalonus jutiminis ir emocinis potyris, susijęs su esamu ar galimu audinių pažeidimu, arba nusakomas tokio pažeidimo terminais. Skausmas visada yra subjektyvus. Jis būna ūminis, paprastai trunkantis iki 3 mėnesių, bei lėtinis – besitęsiantis ir (ar) nesibaigiantis skausmas su pažeisto audinio sugijimu.
Veido srities skausmas juntamas veide arba kurioje nors veido dalyje, pavyzdžiui, nosyje, akyse ir kt. Veido srities skausmas gali būti vienas pirmųjų sunkių neurologinių ligų simptomų.
Kas dažniausiai sukelia veido skausmus?
Sinusų uždegimai. Sinusitas – tai ūminis ar lėtinis prienosinių ančių (sinusų) uždegimas. Sinusito simptomai: karščiavimas, snargliavimas, pūlių tekėjimas iš nosies, skruosto patinimas, skausmas akiduobėse, kaktoje.
Neurologinės ligos. Viena dažniausių – trišakio veido neuralgija.
Žandikaulio sąnarių skausmas. Remiantis statistikos duomenimis, apatinio žandikaulio sąnario sutrikimai dažnai vargina 20–40 metų žmones. Sutrikimų priežasčių gali būti pačių įvairiausių: netaisyklingas sąkandis, griežimas dantimis, tam tikros traumos ar infekcijos, kvėpavimo takų ligos ir kt.
Akių skausmas. Tai labiausiai paplitusi lankymosi pas akių gydytoją priežastis. Skausmai akyse būna deginantys, aštrūs, graužiantys, kartais jaučiamas svetimkūnio akyje pojūtis. Randama įvairi akių patologija, pvz. glaukoma, akių traumos ir kt.
Skausmas nosyje. Nosis yra organas, pro kurį kvėpuojame ir uodžiame kvapus. Dažniausios skausmo priežastys – nosies lūžis, svetimkūnis nosyje.
Skausmas apatiniame žandikaulyje (vienoje ar abiejose pusėse), kuris atsiranda po fizinio krūvio, yra bukas, maudžiantis – ypatingo dėmesio reikalaujantis simptomas, būdingas ūmiems koronariniams sindromams.
Depresija, nerimo sutrikimai.
Kokios yra žinomos neurologinės ligos, kurios gali pasireikšti veido srities skausmais?
Trišakio nervo neuralgija
Tai liga, pasireikšianti veido skausmo paroksizmais. Dažniausiai serga 50–70 metų žmonės. Vyrai serga dažniau nei moterys (santykiu 3:2). Tipiškas simptomas – pasikartojantis, šaudantis skausmas vienoje veido pusėje.
Paciento išvaizda rodo kančią, matyti baimė, priepuolio laukimas. Jo kalba yra atsargi, tyli, lėta. Skausmo paroksizmą gali sukelti netikėtas prisilietimas prie veido. Vieniems pasireiškia lengvi, nereguliarūs skausmo priepuoliai, kitiems jie gali būti dažni ir stiprūs lyg elektros šokas. Tarp paaštrėjimo periodų gali būti dienų, savaičių, net metų pertraukos, kuomet skausmo priepuolių nėra. Ligai paūmėjus, pacientas nevalgo, nekalba, nevalo dantų, vyrai – nesiskuta.
Ši liga dažniausiai gydoma medikamentais nuo epilepsijos, antidepresantais. Jei medikamentai neefektyvūs (išbandyti mažiausiai du medikamentai), svarstoma chirurginio gydymo galimybė. Abipusė trišakio nervo neuralgija yra patognominis išsėtinės sklerozės požymis.
Liežuvinio ryklės nervo neuralgija
Sergamumas šia liga daug kartų mažesnis nei trišakio nervo neuralgija. Dažniausiai pažeidžiama kairė veido pusė. Dažniau serga moterys. Skausmas dažniausiai pasireiškia rytais pabudus. Skausmas gali trukti iki 20 sekundžių, o tarpriepuolinis laikotarpis gali tęstis net 1–2 mėn.
Liežuvinio ryklės nervo neuralgijos skausmas primena elektros smūgį, yra itin stiprus. Per priepuolį žmogus stengiasi nejudėti, nekalbėti, net neryti seilių. Jį gali provokuoti valgymas, juokas, žiovulys, galvos judesiai. Pirminė skausmo lokalizacija yra liežuvio šaknis, gerklos, migdolų tonzilės. Skausmas plinta į ausį, gerklę, rečiau į liežuvio šaknį, į kelias veido sritis. Gydomas vaistais nuo epilepsijos, antidepresantais.
Sluder sindromas (sparninio gomurio mazgo gangliopatija)
Tai itin retas susirgimas, kuriam būdingas skausmas akiduobės srityje, dažnai jis išplinta į tą pačią veido pusę, kaklo sritį, kartais ranką. Atsiranda staiga, o skausmo pobūdis – deginantis, laužiantis, prasideda ašarojimas, parausta veido oda, akių junginės. Paprastai šis skausmas gydomas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, antidepresantais, lokaliai nosies gleivinę patepant lidokainio tepalu.
Klasterinis galvos skausmas
Šis skausmas apibūdinamas kaip vidutinis ar stiprus akies arba smilkinio srities skausmas, lydimas tik vienpusio junginės paraudimo, nosies užgulimo, sekreto tekėjimo iš nosies, voko paburkimo, galimo vyzdžio išsiplėtimo.
Pasireiškia staiga, be įspėjimo, trunka iki kelių minučių. Paprastai per visą priepuolį skauda tą pačią galvos pusę. Per priepuolį žmogus blaškosi, būna neramus, vaikštinėja, sėdasi, tupiasi.
Šiuo skausmu dažniau skundžiasi vyrai. Jį ypač provokuoja rūkymas. Kenčiantys nuo miego apnėjos klasterinį galvos skausmą patiria itin dažnai. Gydant skausmo priepuolius, taikoma deguonies terapija, neretai skiriami triptanai (vaistai, kurie skirti migrenos priepuoliams gydyti), galimas chirurginis gydymas. Priepuoliams kartojantis, skiriamas profilaktinis gydymas.
Temporalinis arteritas
Tai lėtinis kraujagyslių vaskulitas. Dažniausiai serga vyresni kaip 50 metų žmonės, moterys serga dukart dažniau. Dažniausia eiga yra lėtinė. Vienas dažniausių simptomų – smilkinio ar pakaušio srities skausmas. Fizinio tyrimo metu dažnai nustatomos sustorėjusios, mazguotos, jautrios palpuojant, paraudusios paviršinės smilkinio arterijos. Jų pulsacija yra labai susilpnėjusi ar nejaučiama.
Apie 50 proc. pacientų ši liga prasideda su karščiavimu. Kraujo tyrimuose randamas padidėjęs ENG (eritrocitų nusėdimo greitis), dažniausiai gydoma hormonų preparatais.
Skausminė oftalmoplegija (Tolosa-Hunt sindromas)
Simptomai paprastai pasireiškia vienoje pusėje, būdinga akių judinamųjų nervų paralyžius ir akiduobės skausmas. Liga sėkmingai gydoma hormoninias medikamentais.
Klausos nervo neuroma
Tai gerybinis, lėtai augantis navikas.Pradiniai simptomai: ūžimas ausyje, laipsniškai silpnėjanti klausa; augant navikui gali sutrikti pusiausvyra, koordinacija, atsirasti veido skausmas.
Kaip diagnozuojami ir gydomi veido skausmai?
Anamnezė. Kadangi skausmas yra simptomas ir negali būti apžiūrimas ar išmatuojamas, jo vertinimas ir diagnostika priklauso nuo paciento apibūdinimų, todėl anamnezės detalės, apie kurias klausia gydytojas, yra labai svarbios.
Fizinio ištyrimo duomenys – atliekama nosies, nosiaryklės, gerklų, ryklės ir žiočių apžiūra, veido srities apžiūra ir apčiuopa. Įvertinama akių, veido raumenų funkcija.
Kraujo tyrimai – atliekamas bendras kraujo tyrimas, kraujo uždegiminiai rodikliai (CRB, ENG).
Vaizdiniai tyrimo metodai – visiems pacientams su nepaaiškinamu veido skausmu reikia atlikti dantų, prienosinių ančių ir kaukolės rentgenogramas ar kompiuterinės tomografijos tyrimus, eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimą ir išsamų klinikinį nosies, nosiaryklės, gerklų, ryklės ir žiočių klinikinį tyrimą. Įtariant neurologinę veido skausmų priežastį, rekomendojama atlikti galvos smegenų KT ar MRT tyrimus.
Straipsnio autorė: Eglė Dagienė. Straipsnis publikuotas www.manodaktaras.lt svetainėje