Pagrindiniai dirgliosios žarnos sindromo simptomai
Dirgliosios žarnos sindromas – tai funkcinių virškinimo sutrikimų grupė, kuri pasireiškia įvairiais, tačiau gana būdingais simptomais. Dažniausiai pacientai skundžiasi pasikartojančiais pilvo skausmais ar diskomfortu, kurie susiję su žarnyno veiklos pokyčiais – dažnu tuštinimusi, viduriavimu, vidurių užkietėjimu arba jų kaita. Taip pat neretai jaučiamas pilvo pūtimas, raižymas, spaudimo ar tempimo pojūtis, o pasituštinus – palengvėjimas. Kai kuriems žmonėms pasireiškia gleivių atsiradimas išmatose ar jausmas, kad žarnos pilnai neišsituštino.
Dirgliosios žarnos sindromo priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios dirgliosios žarnos sindromo priežastys dar nėra galutinai nustatytos, tačiau manoma, kad jį lemia daugelio veiksnių sąveika. Viena iš pagrindinių priežasčių laikomi žarnyno judesių sutrikimai – žarnynas gali judėti per greitai arba per lėtai, sukeldamas atitinkamai viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Taip pat svarbus vaidmuo tenka padidėjusiam žarnyno jautrumui, žarnyno mikrobiotos disbalansui, hormoniniams pokyčiams bei psichologiniams veiksniams, tokiems kaip stresas, nerimas ar depresija. DŽS riziką padidina ir anksčiau patirtos žarnyno infekcijos, tam tikri mitybos įpročiai, moteriškoji lytis, jaunas amžius ir paveldimumas.
Streso ir emocinės būsenos įtaka dirgliosios žarnos sindromo eigai
Tarp žarnyno ir centrinės nervų sistemos egzistuoja itin glaudus ryšys, vadinamas žarnyno–smegenų ašimi. Šis ryšys paaiškina, kodėl stresas ir emocinė įtampa tiesiogiai veikia žarnyno veiklą. Sergant DŽS, žarnynas tampa jautresnis net įprastiems dirgikliams, o stresas gali paskatinti žarnyno spazmus, peristaltikos pokyčius, pilvo skausmus ar pūtimą. Tyrimai rodo, kad emocinis disbalansas – ypač nerimas ar depresija – ne tik paūmina simptomus, bet ir apsunkina gydymą, todėl psichologinė sveikata yra neatsiejama DŽS valdymo dalis.
Maisto įtaka dirgliosios žarnos sindromui
Nors maisto netoleravimas sergant DŽS gali skirtis individualiai, yra tam tikri produktai, kurie dažniau nei kiti sukelia simptomus. Labiausiai žinomi provokatoriai – fermentuojami angliavandeniai, vadinami FODMAP*, kurie randami tokiuose produktuose kaip kviečiai, pupelės, obuoliai, česnakai, svogūnai bei pieno produktai. Taip pat simptomus gali sustiprinti riebus ir keptas maistas, kofeinas, alkoholis bei gazuoti gėrimai. Kai kuriems pacientams simptomus sukelia dirbtiniai saldikliai ar greitas valgymas, todėl svarbu stebėti savo organizmo reakcijas ir, jei reikia, pasitelkti dietologo pagalbą.
*FODMAP grupei priklauso: oligosacharidai (fruktanai ir galaktanai) – randami kviečiuose, česnakuose, svogūnuose, pupelėse; disacharidai (laktozė) – pieno produktuose; monosacharidai (fruktozė) – obuoliuose, kriaušėse, meduje; polioliai (sorbitolis, manitolis) – kai kuriuose vaisiuose, dirbtiniuose saldikliuose.
Svarbu: FODMAP dieta yra laikina, paprastai trunka 4–6 savaites.
Gydymo būdai ar gyvenimo būdo pokyčiai dirgliosios žarnos sindromo valdymui
Dirgliosios žarnos sindromo gydymas paprastai reikalauja kompleksinio požiūrio, nes vien universalus vaistas nuo šio sutrikimo neegzistuoja. Vienas iš pagrindinių valdymo būdų – mitybos korekcija, dažnai taikoma žemo FODMAP turinio dieta, padedanti žarnyne sumažinti fermentaciją.
Taip pat svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas ir miego kokybė. Esant emocinės sveikatos sutrikimams, rekomenduojama kognityvinė elgesio terapija, relaksacijos metodai ar net psichologo konsultacijos. Prireikus gydytojas gali skirti vaistų – spazmolitikų, probiotikų, lengvų antidepresantų ar viduriavimą / užkietėjimą koreguojančių medikamentų. Kiekvieno paciento gydymas turi būti individualizuotas.
Nors DŽS pats savaime gyvybei nėra pavojingas, negydomas ar ignoruojamas jis gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Ilgainiui pacientai gali patirti nuolatinį diskomfortą, lėtinį nuovargį, miego sutrikimus ar socialinį atsiribojimą. Taip pat gali išsivystyti antrinės psichologinės problemos – nerimo sutrikimai ar depresija. Negydant simptomų, jie tampa sunkiau valdomi, o tai blogina emocinę savijautą ir bendrą sveikatos būklę.
Dirgliosios žarnos sindromo diagnozės nustatymas ir gydymas
Dirgliosios žarnos sindromo diagnozė dažniausiai grindžiama klinikiniais simptomais, vadovaujantis tam tikrais kriterijais, kurie apima bent 3 mėnesius trunkantį pasikartojantį pilvo skausmą, susijusį su tuštinimosi pokyčiais. Kadangi DŽS simptomai gali būti panašūs į kitų, rimtesnių virškinimo sutrikimų, prieš diagnozę atliekami papildomi tyrimai – bendras kraujo tyrimas, uždegiminių rodiklių (pvz., CRB, kalprotektino) vertinimas, išmatų tyrimai, o prireikus ir kolonoskopija. Tyrimų tikslas – atmesti uždegimines, infekcines ar struktūrines žarnyno ligas.
Dirgliosios žarnos sindromas laikomas lėtine, tačiau neprogresuojančia būkle, kuri gali tęstis metų metus. Nors visiškai išgydyti DŽS šiuo metu nėra galimybių, daugeliui pacientų pavyksta pasiekti ilgalaikę simptomų kontrolę taikant tinkamą gyvenimo būdą, mitybos principus ir esant reikalui – gydymą. Kai kuriais atvejais simptomai gali visiškai išnykti, ypač jeigu pacientas išmoksta atpažinti savo dirgiklius ir jų vengti.
Kolonoskopiniai tyrimai atliekami japonų gamintojo OLYMPUS „Evis Exera III“ endoskopine video-sistema. Taip pat yra galimybė atlikti kolonoskopinius tyrimus taikant intraveninę nejautrą, siekiant išvengti nemalonių pojūčių.
Daugiau informacijos apie klinikoje atliekamus kolonoskopinius tyrimus bei paslaugų kainas, rasite čia.
Gydytojų gastroenterologų sąrašą rasite čia.
Kitos gydytojų gastroenterologų atliekamos paslaugos:
Gastroskopija