Nutukimas

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nutukimas yra sudėtinga ir įvairialypė liga, kuria serga beveik 60 % suaugusiųjų ir kas trečias vaikas. Nuo 2021 metų Europos Komisija nutukimą priskiria ligų kategorijai, nes tai progresuojanti ir dažnai recidyvuojanti liga. Jai būdingas per didelis kūno svoris, kuris atsiranda dėl perteklinio riebalinio audinio kaupimosi, kuris daro neigiamą poveikį bendrai žmogaus sveikatai, sukelia medžiagų apykaitoms sutrikimus, bei sutrikdo psichinę būseną ir judėjimo sistemos funkcijas.

Nutukimas diagnozuojamas remiantis kūno masės indeksu (KMI), kuris apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = svoris (kg) / ūgio (m)².

Remiantis kūno masės indeksu, antsvoris ir nutukimas klasifikuojami pagal šiuos laipsnius:

• 25-29,9 kg/m² | Antsvoris
• 30,0-34,9 kg/m² | I laipsnio nutukimas
• 35,0-39,9 kg/m² | II laipsnio nutukimas
• ≥ 40 kg/m² | III laipsnio nutukimas

Vienas iš labiausiai PSO akcentuojamų nutukimo kilmės faktorių yra aplinkos veiksniai, tokie kaip:

• Maisto aplinka – kai žmones nuolat supa intensyvi greito maisto reklama, didelė nesveiko maisto pasirinkimo galimybė.
• Fizinė aplinka – kaip pavyzdys, per mažas fizinio aktyvumo ugdymas.

Valgymo įpročius lemia daug veiksnių, tokių kaip kultūriniai skirtumai, šeimos ir socialinės aplinkos įtaka bei fizinis aktyvumas. Taip pat  suvartojamo maisto kiekį lemia vartojamo maisto skonis, kvapas, vaizdas, jausmas, maisto patrauklumas ir tekstūra ar konsistencija. O tai gali paskatinti genetinį polinkį greičiau padidėti ar sumažėti svoriui, bei atsirasti stresiniam valgymui.

Nutukimas nėra vien estetinė problema. Jis sukelia šias sveikatos problemas:

• paveikia fizinę sveikatą dėl lėtinių ligų išsivystymo,
• paveikia psichologinę sveikatą, dėl valgymo sutrikimų, depresijos išsivystymo,
• sukelia judėjimo funkcijos sutrikimus, kai sumažėja mobilumas, dėl ko atsiranda ne tik funkciniai, bet ir socialiniai apribojimai.

Svarbūs veiksniai vertinant nutukimo priežastis yra:

• Gyvensena, mitybos įpročiai, ar buvo laikomasi dietų;
• Ligos ir naudojami medikamentai;
• Fizinis aktyvumas ir darbo pobūdis;
• Šeimos, artimų giminaičių polinkis į nutukimą ir endokrinines ligas;
• Psichinė sveikata ir patiriamo streso lygis;
• Nusiskundimai (tiek fizine, tiek emocine sveikata).

Tik įvertinęs visus veiksnius gydytojas gali rekomenduoti pacientui palankiausią nutukimo gydymo planą ir sudaryti ilgalaikes rekomendacijas.

Galimi nutukimo gydymo metodai:

• Mitybos korekcija;
• Fizinio aktyvumo korekcija;
• Kognityvinė elgesio terapija;
• Medikamentinė terapija;
• Bariatrinė chirurgija.

Pagrindinis nutukimo gydymo tikslas turėtų būti fizinės, emocinės ir judėjo funkcijos pagerėjimas, kurie yra motyvuoti dėka sumažėjusio svorio, sveikesnės gyvensenos ir didesnio fizinio aktyvumo. Šiems tikslams pasiekti svarbi vidinė motyvacija ir bendradarbiavimas su gydytoju.