Dilgėlinė – tai odos būklė, kuriai būdingos pūkšlės (paburkusios, aiškiai apibrėžtos odos vietos), primenančios odos nudilginimą. Dilgėlinė gali būti ūminė, trunkanti iki 6 savaičių, arba lėtinė, kai simptomai kartojasi ilgiau nei 6 savaites.
Dilgėlinės pūkšlės atsiranda, kai odos putliosios ląstelės išskiria histaminą ir kitas medžiagas, sukeliančias kraujagyslių išsiplėtimą ir odos patinimą. Atskiri bėrimo elementai dažniausiai išnyksta per 24 valandas, tačiau jų vietoje ar kitur gali atsirasti naujų.
Dilgėlinės priežastys
Dilgėlinę gali sukelti:
- alerginės reakcijos – maistas, vaistai, vabzdžių įgėlimai, lateksas;
- infekcijos – virusinės ar bakterinės;
- fiziniai dirgikliai – šaltis, šiluma, spaudimas, saulė, prakaitavimas;
- stresas;
- autoimuniniai procesai, dažniau siejami su lėtine dilgėline;
- sisteminės ligos – skydliaukės ligos, reumatinės ligos.
Daugiau nei pusei lėtinės dilgėlinės atvejų, nepaisant išsamaus ištyrimo, tiksli priežastis lieka nenustatyta.
Dilgėlinės simptomai
Dažniausi dilgėlinės požymiai:
- balkšvos ar rausvos, aiškiomis ribomis pūkšlės, primenančios nudilginimą;
- niežėjimas ar deginimo pojūtis;
- bėrimas gali keisti vietą – elementai išnyksta ir atsiranda kitur;
- kai kuriems pacientams – angioedema (gilesnių audinių patinimas, dažniausiai lūpų, akių vokų ar gerklės srityje).
Mažiems vaikams dilgėlinė dažniau pasireiškia kaip papulinė forma – su iškilusiais odos elementais (papulėmis).
Kada kreiptis į gydytoją dėl dilgėlinės?
Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei:
- dilgėlinė dažnai kartojasi arba trunka ilgiau nei kelias savaites;
- nepavyksta nustatyti aiškaus provokuojančio veiksnio;
- simptomai reikšmingai trikdo kasdienį gyvenimą ar miegą.
Skubios pagalbos požymiai – jei kartu su bėrimu atsiranda veido, lūpų ar gerklės patinimas, pasunkėjęs kvėpavimas ar rijimas, tai gali reikšti anafilaksiją – būtina nedelsiant skambinti 112.
Dilgėlinės diagnostika
Dilgėlinė vertinama remiantis:
- gydytojo apžiūra ir ligos istorijos įvertinimu;
- kraujo tyrimais, jei įtariama infekcija ar sisteminė liga;
- alergologiniais tyrimais, jei įtariama konkreti alerginė priežastis.
Lėtinės dilgėlinės atveju gali prireikti platesnio ištyrimo, tačiau, kaip minėta, tikslią priežastį nustatyti pavyksta ne visada.
Dilgėlinės gydymas
Gydymas priklauso nuo dilgėlinės formos ir sunkumo:
- antihistamininiai vaistai – pagrindinė gydymo priemonė daugumai pacientų;
- sunkesniais, kitam gydymui atspariais lėtinės dilgėlinės atvejais – papildomi vaistai, skiriami specialisto;
- žinomo provokuojančio veiksnio vengimas;
- streso valdymas, kai jis siejamas su simptomų paūmėjimu.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams suteikiamos gydytojo dermatovenerologo ar alergologo konsultacijos, kurių metu įvertinami simptomai ir parenkamas tinkamiausias gydymas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo dermatovenerologo konsultacija;
- gydytojo alergologo konsultacija;
- laboratoriniai tyrimai;
- individualaus gydymo plano sudarymas.
Dažniausiai užduodami klausimai apie dilgėlinę
Ūminė dilgėlinė trunka iki 6 savaičių ir dažniausiai siejama su aiškia priežastimi (infekcija, alergija), o lėtinė – kartojasi ilgiau nei 6 savaites, o jos priežastis dažnai lieka neaiški.
Ne, dilgėlinė pati savaime neužkrečiama, nors ją kartais gali provokuoti užkrečiama infekcija.
Ypač lėtinės dilgėlinės atveju, priežastys gali būti susijusios su sudėtingais imuniniais mechanizmais, kurių išsamiu ištyrimu ne visada pavyksta nustatyti vieną aiškų sukėlėją.
Stresas gali paskatinti ar sustiprinti simptomus, aktyvindamas odos imunines ląsteles, tačiau lieka diskutuotina, ar jis yra tiesioginė priežastis, ar tik simptomus sustiprinantis veiksnys.
Tai gilesnių odos ir gleivinės audinių patinimas, kuris, pažeidus kvėpavimo takų sritį (gerklę, liežuvį), gali sutrikdyti kvėpavimą ir tapti gyvybei pavojingas.
Ūminė dilgėlinė dažnai visiškai praeina pašalinus priežastį, o lėtinė gali būti ilgai valdoma gydymu, net jei visiškas pasveikimas neįvyksta iš karto.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-09-25