Didėjanti visuomenės problema
Alzheimerio liga šiandien vadinama viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų. Pasaulyje ja serga dešimtys milijonų žmonių, o prognozės liūdnos – senstant visuomenei šių atvejų skaičius tik augs. Tai ne tik medicininė, bet ir socialinė bei ekonominė našta, kuri paliečia ne tik pacientą, bet ir visą jo aplinką. Liga dažniausiai išryškėja vyresniame amžiuje, tačiau pirmieji pokyčiai smegenyse prasideda daug anksčiau, kartais dar vidutiniame amžiuje.
Kas yra alzheimerio liga?
Alzheimerio liga yra lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė būklė, pasireiškianti atminties, mąstymo ir elgesio sutrikimais. Ji ilgainiui atima iš žmogaus gebėjimą savarankiškai gyventi, todėl sergantysis tampa visiškai priklausomas nuo kitų. Ši liga gavo savo pavadinimą nuo vokiečių neurologo Aloiso Alzheimerio pavardės – jis dar XX amžiaus pradžioje aprašė pacientę, kurios atminties silpnėjimas, kalbos sutrikimai ir asmenybės pokyčiai atskleidė naują, iki tol mažai tyrinėtą reiškinį.
Kodėl ši liga atsiranda?
Mokslininkai iki šiol ieško tikslių priežasčių, kodėl ši liga išsivysto. Manoma, kad lemia kelių veiksnių sąveika. Viena vertus, reikšmingą vaidmenį turi genetika – kai kuriems žmonėms tam tikri genai padidina riziką susirgti. Kita vertus, liga glaudžiai susijusi su amžiumi – kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad jo smegenyse ims kauptis nenormalūs baltymai. Būtent jie ir yra vienas iš ryškiausių Alzheimerio ligos bruožų: beta-amiloido sankaupos formuoja plokšteles tarp nervinių ląstelių, o baltymo pokyčiai sukelia jų raizginių susidarymą ląstelės viduje. Šie procesai trikdo neuronų veiklą, dėl ko galiausiai veda prie jų žūties.
Pirmieji požymiai
Alzheimeris prasideda nepastebimai. Iš pradžių žmogus ima pamiršti neseniai įvykusius dalykus, dažniau užduoda tuos pačius klausimus, „pameta“ žodžius ar sunkiau susikoncentruoja. Tokie požymiai dažnai nurašomi įprastam senėjimui, tačiau laikui bėgant jie stiprėja. Vėlesnėse stadijose pacientai nebesiorientuoja laike ir erdvėje, nebeatpažįsta artimųjų, jiems sunku atlikti kasdienius darbus, pavyzdžiui, apsirengti ar paruošti maistą. Galiausiai liga visiškai atima savarankiškumą – žmogus nebegali pats valgyti, judėti ar net kalbėti.
Sudėtinga diagnozė
Diagnozuoti Alzheimerio ligą nėra paprasta. Gydytojai remiasi paciento ir artimųjų pasakojimais, atminties ir mąstymo testais, taip pat pasitelkia smegenų vaizdinius tyrimus – magnetinį rezonansą ar kompiuterinę tomografiją. Kartais atliekami ir sudėtingesni biomarkerių tyrimai, galintys parodyti specifinius ligos požymius. Vis dėlto iki šiol nėra vieno šimtu procentų patikimo metodo, kuris ankstyvoje stadijoje neabejotinai patvirtintų ligą.
Gydymo galimybės ir pagalba
Deja, šiuo metu nėra vaisto, galinčio visiškai sustabdyti ar išgydyti Alzheimerį. Gydymas grindžiamas simptomų kontrolės principu. Tam naudojami vaistai, kurie pagerina nervinių ląstelių tarpusavio signalų perdavimą, taip pat skiriamos priemonės, padedančios suvaldyti nuotaikos svyravimus ar elgesio sutrikimus. Vis svarbesnė tampa ir nemedikamentinė pagalba – specialiai pritaikytos užimtumo programos, fizinė veikla, mitybos korekcijos, socialinis palaikymas. Įrodyta, kad aktyvus gyvenimo būdas, reguliarus fizinis krūvis, protinės veiklos palaikymas ir socialiniai ryšiai gali ne tik pagerinti sergančiojo būklę, bet ir sumažinti riziką susirgti.
Iššūkis ne tik pacientui, bet ir artimiesiems
Alzheimeris, kaip liga yra ne tik medicininis reiškinys, bet ir socialinis iššūkis. Artimieji dažnai tampa pagrindiniais slaugytojais, kurie privalo susidurti su nuolatiniu stresu, fiziniu ir emociniu išsekimu. Neretai ši priežiūra trunka metų metus ir reikalauja didžiulių pastangų. Nors mokslas jau padarė didelę pažangą, Alzheimerio liga vis dar išlieka paslaptinga. Kasdien atliekami tyrimai ieško naujų gydymo metodų, imunoterapijų, vakcinų, genetinių sprendimų. Tačiau šiandien svarbiausia – ankstyvas ligos atpažinimas, gyvenimo būdo korekcija ir pagarbus požiūris į sergančiuosius.
Registruotis konsultacijai dėl Alzheimerio ligos galite paspaudę: čia.