Šiandien žinome, jog apgamas ne visuomet yra kūno žymė, kurią galima paprasčiausiai ignoruoti, jis gali būti ir rimtos ligos signalas, kurio tikrai nepatartina praleisti pro akis. Apgamų pakitimai dažniausiai pastebimi šiltuoju sezonu, tad atsakyti į klausimą – apgamu reikėtų susirūpinti ar ignoruoti – šiandien itin svarbu.
Apie apgamų pakitimus šiltuoju sezonu kalbamės su gydytoja dermatovenerologe, medicinos mokslų daktare Silvija Kontautiene.
Rūpintis apgamais, juos stebėti bei, kilus įtarimui, pasikonsultuoti su specialistu, neabejotinai patartina ištisus metus. Kodėl vasarą tai daryti rekomenduojama atidžiau?
Pigmentiniai apgamai yra gerybiniai odos navikai, kuriuos formuoja pigmentinės odos ląstelės – melanocitai. Atsiradus šių ląstelių pokyčiams, iš pigmentinių apgamų gali formuotis piktybiniai odos navikai – odos melanomos. Dažniausia pigmentinių apgamų pokyčių priežastis – tiek stiprus trumpalaikis, tiek mažesnio intensyvumo ilgalaikis saulės ultravioletinių spindulių poveikis. Vasaros metu labiausiai mėgstame mėgautis saulės šiluma, todėl apgamus patartina stebėti itin atidžiai.
Kada vertėtų susirūpinti apgamo pakitimu?
Dauguma pigmentinių apgamų vasaros pabaigoje dėl saulės patamsėja – tai yra įprastas ir nepavojingas požymis. Tačiau dėl kenksmingų saulės spindulių gali atsirasti okyčių, rodančių apgamo asimetriją – netolygią spalvą ir netaisyklingus kraštus bei dydį, viršijantį 5 mm. Bet koks pastebėtas apgamo pokytis, išskyrus tolygų spalvos patamsėjimą vasaros pabaigoje, yra ženklas nedelsti ir kreiptis į gydytoją dermatologą.
Kokie dar rizikos veiksniai turi įtakos apgamų pakitimams?
Didesne apgamų pakitimų ir odos melanomos išsivystymo rizika pasižymi šviesios odos spalvos, I-II odos fototipo (greitai saulėje nudegantys ir neįdegantys), strazdanoti, raudonplaukiai, daug paprastųjų pigmentinių apgamų ar pakitusių apgamų turintys asmenys bei tie, kurių šeimoje būta odos melanomos atvejų. Taip pat ne tik saulės, bet ir dirbtinių šaltinių ultravioletinių spindulių poveikis.
Ar tiesa, jog kuo vėliau žmogus kreipiasi į gydytoją, tuo sunkiau jam padėti?
Tai tiesa. Kuo anksčiau nustatomi apgamo pokyčiai ar odos melanomos įtarimas, tuo gydytojo pagalba yra efektyvesnė. Pakitę (netipiški) apgamai ir ankstyvosios odos melanomos formos labai sėkmingai išgydomi chirurginiu būdu. Vėlyvųjų stadijų odos melanomos pasižymi bloga prognoze – nukenčia sergančiojo gyvenimo kokybė, žymiai sutrumpėja gyvenimo trukmė. Deja, bet efektyvių priemonių, galinčių išgydyti vėlyvųjų stadijų odos melanomą, nėra.
Kokie diagnostikos bei gydymo būdai yra pasitelkiami „Biofirst“ klinikoje, diagnozuojant ir tiriant apgamų pakitimus?
„Biofirst“ klinikoje pigmentiniai apgamai vertinami atliekant klinikinį ištyrimą bei dermatoskopinį tyrimą pažangiu skaitmeniniu „Visiomed Microderm F80“ videodermatoskopu, leidžiančiu itin detaliai odos darinių analizei vaizdą padidinti nuo 20 iki 80 kartų, dokumentuoti bei dar atidžiau stebėti odos darinių pokyčius. Jei apgamas pakitęs ar įtariama odos melanoma, rekomenduojamas chirurginis šalinimas – ekscizija. Nepakitusių, netraumuojamų apgamų šalinti nebūtina, nebent dėl estetinių priežasčių, kuomet jie yra ypač matomoje kūno odos vietoje, dažnai pasitaikančių apgamo traumų, pavyzdžiui, veido, pažastų srityje skutantis, taip pat jeigu apgamas yra spaudžiamas drabužių. Tam pasitelkiamas paprastas ir neskausmingas apgamų šalinimas MCL 31 Dermablate Superfractional Er:YAG lazeriu.
Kokių veiksmų rekomenduotumėte imtis, siekiant apsisaugoti odą ir apgamus šiltuoju sezonu?
Siekiant sumažinti odos vėžio riziką, vasaros metu rekomenduojama vengti saulės spindulių poveikio – nebūti saulėje vidurdienį (tarp 11 ir 15 val.), riboti buvimo saulėje trukmę, vilkėti ultravioletinių spindulių nepraleidžiančius drabužius, o atviras saulei kūno sritis reguliariai kas 2 valandas tepti apsaugančiu nuo saulės kremu. Rekomenduojama rinktis plataus veikimo spektro, apsaugančius nuo UVA ir UVB spindulių, bei aukšto SPF (daugiau nei 30) kremus nuo saulės.
