Sloga, gerklės perštėjimas, užkimimas, užgulta nosis – šiuos simptomus, bent kartą per gyvenimą yra patyręs kone kiekvienas žmogus. Apie tai, kaip peršalimo ligų sezoną išgyventi be sunkių pasekmių, kalbamės su Kaune įsikūrusios „Biofirst“ klinikos gydytojais otorinolaringologais.
Kodėl peršalimas yra linkęs pasikartoti?
Gydytojas otorinolaringologas, doc. dr. Vykintas Liutkevičius:
„Nuo ligas sukeliančių virusų ir bakterijų įsitvirtinimo organizme, žmogų saugo jo imunitetas. Nors jis yra tyrinėjamas jau daugiau kaip šimtmetį, tema išlieka diskusijų objektu. Kalbant konkrečiai apie peršalimą, verta paminėti, jog jį paprastai sukelia virusai, kurių skaičiuojama daugiau nei 200 rūšių. Sunku kas kartą tiksliai nustatyti, kuris iš jų ligą sukėlė šį kartą. Paprastai svarbiau yra suprasti ar ligos priežastimi tapo virusas, ar bakterija; nuo to priklauso paciento gydymo planas. Į tradicinius peršalimo simptomus nereikėtų numoti ranka – neretai jie gali suklaidinti; pavyzdžiui, gripas irgi pasireiškia iš dalies panašiais negalavimais. Manau, kad apie jo komplikacijų pavojingumą daugelis žmonių jau žino iš žiniasklaidos, todėl plėstis neverta. Verta tik paminėti, kad pacientui nėra lengva užduotis atskirti šaltajam metų sezonui būdingas ligas, todėl pravartu būtų aptarti kuriais atvejais derėtų kreiptis į gydytoją. Peršalimo negalavimams užtrukus ilgiau nei kelias savaites, ligai atsinaujinus (nepaisant adekvataus gydymo), atsiradus naujiems nusiskundimams, kurie gali atspindėti galimas prisidedančias komplikacijas, pravartu kreiptis į gydytoją specialistą. Ko gero net nereikia sakyti, kad perteklinis antibiotikų vartojimas nuo virusų neapsaugos, o ėjimas į darbą sergant nepasitarnaus ne tik pacientui, bet ir jo kolegoms.“
Kokios yra galimos peršalimo komplikacijos?
Gydytoja otorinolaringologė, dr. Aurelija Vegienė:
„Susirgimų dažnis, intensyvumas ir komplikacijų rizika priklauso nuo daugelio faktorių, pvz.: psichologinis stresas ar miego stoka. Peršalimų eigą sunkina ir komplikacijų riziką didina gretutinės ligos (lėtinės plaučių ligos, cukrinis diabetas, alerginiai susirgimai ir kt.), įgimti ir įgyti imuninės sistemos defektai, bloga mityba, rūkymas. Peršalimui būdingos dažniausios komplikacijos yra: ūmus rinosinusitas, apatinių kvėpavimo takų infekcija, astmos paūmėjimas, ūmus vidurinis otitas, kraujavimas iš nosies, akių junginės uždegimas, faringitas ir kt. Dažnu atveju, pats pacientas negali atskirti ar peršalimas jau komplikavosi, ar jau reikalingas papildomas gydymas, todėl nerekomenduoju užsiimti savigyda. Dažnu atveju sau paskirtas ar vaistininko paskirtas gydymas be gydytojo apžiūros ir įvertinimo būna neteisingas, liga užsitęsia ir sunkiau pasiduoda tiksliniam gydymui. Pasitaiko atvejų, kuomet peršalimui priskiriamos ligos, kurios neturi nieko bendro su peršalimu arba tiesiog peršalimas pasunkina ir paryškina lėtines ligas, kurios galbūt dar nebuvo diagnozuotos. Šiuolaikinė medicina, endoskopinių tyrimų galimybės leidžia diagnozuoti ankstyvas peršalimų komplikacijas ir kitas lėtines ar ūmines ligas, sukeliančias panašius simptomus. Svarbu laiku kreiptis, nes savalaikis gydymas išsprendžia daugumą sveikatos problemų.“
Sloga ar sinusitas?
Gydytojas otorinolaringologas Jonas Smirnovas:
Daugelis žmonių ne kartą yra sirgę sloga ir dažniausiai žino kaip ją gydyti, tačiau neretai pamirštama, kad egzistuoja daug įvairių jos rūšių bei stadijų, nuo kurių priklauso gydymas. Dažniausiai pasitaikančios, virusinės slogos simptomai – čiaudulys, nosies užsikimšimas bei sekrecija iš nosies. Tokia sloga paprastai užtrunka apie 5 dienas, toliau simptomai silpnėja. Virusinės slogos gydymo metodus pacientai gali pasirinkti patys – galima reguliariai praplauti nosies ertmes mažos koncentracijos jūros vandeniu arba purkšti nosies gleivinę sutraukiančiais purškalais, jais nepiktnaudžiaujant. Sloga, kurios uždegimas išplinta į žandinius sinusus ir tęsiasi daugiau nei 5 dienas (dažniausiai 10-12 dienų) vadinama virusiniu rinosinusitu. Jo gydymas beveik toks pat, kaip ir virusinės slogos. Sunerimti vertėtų slogai užtrukus daugiau nei 10 dienų. Ši būklė vadinama rinosinusitu. Kvėpavimas tampa pasunkėjęs bei dažnai atsiranda sekreto užtekėjimas iš nosiaryklės į ryklę. Nereikėtų pamiršti, kad galvos skausmas ne visuomet reiškia esantį sinusitą. Labai dažnai pasitaiko, kad nuo trečios – penktos dienos staiga kyla aukšta temperatūra (38-39) laipsniai, atsiranda pūlingos išskyros iš nosies, taip pat atsiranda skausmas veido srityje (žandų, kaktos, dantenų). Šie simptomai dažnai reiškia, kad reikalinga specialisto apžiūra bei galimai reikalingas gydymas antibiotikais. Slogos užleisti nereikėtų, nes ji gali komplikuotis į sinusitą, lėtinį sinusitą ar ausų uždegimą.
