Itin dažnai vieną ar kitą negalavimą esame linkę priskirti pervargimui, amžiui, stresui ar netinkamam gyvenimo būdui. Deja, neretai apsilankymą gydytojo kabinete pakeičia artimųjų bei draugų rekomendacijos arba informacijos paieška internete. Medikai įspėja: toks pacientų elgesys yra mažų mažiausiai neapdairus.

 

Skausmas keliuose, problema – žarnyne

Daugiau nei 37 metų darbo patirtį sukaupęs gydytojas neurologas Jonas Šereiva teigia, kad nugaros ar sąnarių skausmai gali būti gan klastingi: „Tarkime, kad žmogus plaktuku susižeidė pirštą. Mokslinių tyrimų atlikti nereikia; reikia gydyti lokalų sužeidimą. O jei skausmas, tirpimas ar kitokie nemalonūs pojūčiai atsiranda staiga ir „be priežasties“? Būtent tokiais atvejais atsiskleidžia tikrasis mūsų organizmo sudėtingumas ir grožis. Pavyzdžiui, klubo ir šlaunies skausmas gali kilti visai ne dėl susidėvėjusių sąnarių, o dėl prostatos problemų.“. Jeigu vienoje kūno vietoje esantis skausmas byloja apie ligą visai kitur, kaip žinoti, kokios srities gydytoją pasirinkti? Anot. J. Šereivos, visada reikia ieškoti paprasčiausio atsakymo, o jo neradus – nepasiduoti, apsvarstyti, kad galbūt problema yra visai kitur: „Esu turėjęs pacientą, kuriam skaudėjo kelio sąnarį. Jį konsultavo traumatologai, radiologai atliko reikiamus tyrimus. Visgi sąnaryje jokios patologijos nebuvo nustatyta, todėl pradėjau įtarti visiškai kitą skausmo priežastį – plonųjų žarnų patologiją, nusilpninusią keturgalvių raumenų galūnes. Šie raumenys yra susiję su plonosiomis žarnomis, tęsiasi kirkšnyse, o užsibaigia kelių srityje, kur ir patiriamas skausmas. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad šiam pacientui reikėjo ignoruoti traumatologą ir iš karto ateiti pas mane. Tiesiog akcentuoju tai, kad ilgą laiką nerandant skausmo priežasčių, pacientas nepasiduotų. Tokiais atvejais, kaip aukščiau minėjau, galima taikyti manualinę terapiją, kuria užsiimu daugybę metų. Didžiausias šios terapijos privalumas – galimybė ir gydyti, ir ja naudotis kaip vienu iš diagnostinių įrankių.“.

 

Vėžys ar paprasčiausia alergija?

Klasikinės ir alternatyviosios medicinos gydytojas neurologas Raimondas Greičius teigia, kad savo kasdienėje praktikoje tenka derinti įvairius gydymo metodus: „Kartą pas mane apsilankė pacientė, besiskundžianti prasta savijauta, kuriai paaiškinimo ieško ilgą laiką. Jai buvo atlikta daugybė įvairiausių tyrimų, tačiau sveikata blogėdavo ir gerėdavo tarsi be priežasties. Neurologinė apžiūra nieko ypatingo neužfiksavo, todėl nusprendžiau ištirti jos organizmą „Global Diagnostics“ sistemos pagalba. Tokiu būdu galima aptikti vos pastebimas negalavimų priežastis, kol jos nepavirto didelėms problemoms. Jokių patologijų vidaus organų sistemose neradau, organizmo užterštumas nebuvo žymus. Visgi sistema parodė žymią alergiją medienai. Vos apie tai prasitariau – pacientė pradėjo juoktis. Pasirodo, kad jai priklauso 2 lentpjūvės... Štai ir visa paslaptis – nuvykus į gamybinį pastatą savijauta prastėja, grįžus į biurą ar namus – tampa lengviau“. Jeigu nuo alergijos pasveikti neįmanoma, kaip ši diagnostika gali padėti pacientui? R. Greičius teigia, kad ramybė šių laikų žmogui yra neįkainojama: „Ne paslaptis, kad dažnai pacientai pagalvoja apie pačias blogiausias diagnozes. Ypač jei konkreti prastos savijautos priežastis yra nenustatoma iš karto. Svarstoma, kad galbūt aš susirgau vėžiu, tačiau gydytojai jo neaptinka; nerimas gali versti pakartoti tuos pačius tyrimus ir atlikti daugybę nereikalingų kitų. Šiuo atveju buvo taikyta priešalerginė impulsinė terapija, derinant su medikamentais. Pacientė ne tik įgavo svarbios informacijos apie savo organizmą, tačiau ir gydymą“.

 

Apgaulingas sielos veidrodis – akys

Anot gyd. oftalmologės, doc. dr. Rasos Liutkevičienės, įvairūs regėjimo sutrikimų simptomai ne visada reiškia tai, kad problema slypi akyse: „Nėra abejonės, kad žmogaus organizmas – tai itin glaudžiai tarpusavyje susijusi sudėtinga sistema. Todėl tokie simptomai kaip pavyzdžiui: vyzdžių pokyčiai, dvejinimasis, erdvės suvokimo pokyčiai, nustatytas regos aštrumo sumažėjimas bei akipločio pakitimai gali būti smegenų auglio pasekmė. Tokiais atvejais problemą reikia spręsti neurologams. Jei auglio gydymas bus sėkmingas, akių būklė atsistatys pati.“. Ar pajutus išvardintus simptomus reikia skubėti pas neurologą? „Pajutus simptomus tam tikroje kūno vietoje, pirmiausia reikėtų kreiptis į tos srities specialistą. Akių ištyrimas (regėjimo aštrumas, refrakcija, akipločio tyrimas, akių dugnų patikra, vertinamas regos nervo diskas, kraujagyslių (arterijų ir venų) pokyčiai ir t.t.) yra nepavojingas ir neskausmingas. Taip pat gali būti, kad problema iš tiesų ir yra tik akyse. Pacientas neurologo konsultacijai ir kompiuterinės tomografijos / magnetinio rezonanso tyrimui siunčiamas tik nustačius regos funkcijos ar akių dugnų pakitimus, kurie leistų įtarti galvos smegenų auglį. Ši veiksmų seka leidžia pacientui išvengti nereikalingos rentgeno spinduliuotės.“.

 

Straipsnį galite rasti: Kauno diena

 

Užsiregistruoti galite:Registracija internetu