Net patyrę vairuotojai prisibijo vairuoti tamsoje. Pro šalį lekiančių automobilių šviesos akina, nesimato pėsčiųjų, o kelio ženklai sutemose atrodo blankūs. Tad tenka susikaupti ir iš visų jėgų sukoncentruoti žvilgsnį – taip mūsų akims tenka nemaža apkrova. Tamsoje jos privalo prisitaikyti prie visai kitokių sąlygų nei dienos metu. Kaip sau padėti efektyviau vairuoti naktį? Kokių veiksmų imtis, kad akys nenusilptų? Apie tai pasakoja „Biofirst“ klinikos gydytoja oftalmologė Rūta Kėvelaitienė.
Rudeniop pradeda trumpėti dienos, prasideda lietūs, rūkai, šlapdriba. Tai tikras iššūkis vairuotojams, ypač prasčiau matantiems. Tamsu, judame gana dideliu greičiu – kaip žmogaus akis prisitaiko prie tokių sąlygų?
Sutemus pagrindinės akių funkcijos pasikeičia. Visų pirma sumažėja regėjimo aštrumas. Net jei žmogus dienos metu mato pakankamai gerai, tamsiuoju paros metu, ypač esant blogam orui, jo regėjimas suprastėja. Tamsoje išsiplečia akių vyzdžiai, kad atsiranda vadinamoji naktinė trumparegystė.
Gebėjimas puikiai arba prastai regėti daro įtaką ir vairuotojo reakcijai. Juk kuo geriau matome, tuo greičiau galime sureaguoti pastebėję kelyje kliūtį – efektyviau stabdyti, apvažiuoti, keisti važiavimo kryptį. Nesant pakankamam apšvietimui, reikiamos vaizdinės informacijos apie situaciją kelyje laiku negauname. Vairuojant naktį tai kelia emocinę įtampą. Be to, temstant blogėja ir kontrasto suvokimas. Pavyzdžiui, tamsiai apsirengęs pėsčiasis tamsiame fone sunkiau išskiriamas. Tokiu atveju vairuotojas mato tik keliu einančio žmogaus kontūrus, siluetą.
Akies prisitaikymas prie tamsos vadinamas tamsine adaptacija. Ji vyksta gana lėtai. Pirmąsias minutes tinklainės jautrumas šviesai didėja gana greitai, vėliau lėtėja ir pasiekia maksimalią adaptaciją tik praėjus 50–60 minučių. Tam turi įtakos ir prieš tai buvęs šviesos intensyvumas. Svarbu ir tai, kad vairavimas tamsiuoju paros metu keičia spalvų suvokimą, už kurį atsakingi akies tinklainės kūgeliai. Sumažėjus apšvietimui, mažėja žmogaus galimybė nustatyti tikslų atstumą iki daiktų.
Ar tamsoje matomumui turi įtakos nuo automobilio stiklo ar akinių atsispindėjusi šviesa? Galbūt kartais matomumą gali riboti netgi netinkamas nešiojamų akinių rėmelis?
Taip, tai turi įtakos. Pavojingiausias yra laikinas apakinimas iš priekio atvažiuojančio automobilio žibintų šviesa. Tuomet sumažėja gebėjimas suvokti supančią aplinką. Atspindžių susidarymo priežastimi gali būti įvairūs įbrėžimai ar nešvarumai, esantys automobilio stiklo paviršiuje, kurie išsklaido šviesą. Todėl esant blogam orui visada svarbu valyti automobilio langus ir žibintus. Jei vairuotojo regėjimui reikalinga korekcija į tolį, renkantis akinius labai svarbus tinkamas akinių rėmelis. Jis turėtų būti ne per siauras, nes kitaip ribos periferinį matymą. Juk vairuojant svarbu matyti ne tik tai, kas priekyje, bet ir tai, kas vyksta automobilio šonuose.
Minėjote naktinę trumparegystę. Kuo ji pavojinga?
Prasto apšvietimo sąlygomis net ir jauniems, gerai matantiems vairuotojams tam tikrą laiką atsiranda trumparegystė. O tiems, kurie ir taip prastai mato į tolį, ši refrakcijos yda dar labiau sustiprėja. Tai įvyksta dėl to, kad tamsoje išsiplečia akių vyzdžiai. Tokia trumparegystė kartais nepastebima, arba atrodo, kad matymas suprastėjo, nes lauke tamsu. Nors ir ne visada pastebima, naktinė trumparegystė pavojinga, nes veikia regėjimo aštrumą ir vaizdo kontrastą. Kodėl taip nutinka, iki šiol nėra tiksliai aišku, tik žinoma, kad naktinė trumparegystė dingsta didėjant apšvietimui.
Kas pavojingiau - važiavimas tamsoje ar prieblandoje? Kada akis gauna daugiau apkrovos?
Kuo tamsiau, tuo akims didesnė apkrova, nes suprastėja gylio suvokimas, spalvų skyrimas, regėjimo aštrumas, periferinis matymas.
Kokios akių ligos gali trukdyti vairavimui tamsoje? Jei žmogus silpnaregis ar senyvo amžiaus, galbūt saugumo dėlei vairavimo naktį jam išvis derėtų atsisakyti?
Nekoreguotos nedidelio laipsnio refrakcijos ydos – trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas dienos metu gali netrukdyti gerai matyti. Tačiau temstant ar visai sutemus tai trukdys ryškiai, aiškiai matyti kelyje, arba mieste važiuojant dviračiu ar paspirtuku. Vairavimą tamsoje apsunkina ir įvairios tinklainės ligos, kurių metu sutrinka tamsinė adaptacija. Tai gali būti paveldimos ar įgytos tinklainės degeneracijos. Pavyzdžiui, tinklainės pigmentinė
distrofija. Vyresnių vairuotojų regėjimas prastėja ir dėl drumstėjančio lęšiuko bei progresuojančios glaukomos, kurios metu pamažu siaurėja akiplotis. Žinoma, kiekvienas žmogus turi atsakingai sėsti prie vairo sutemus ar esant prastam matomumui dėl lietaus, šlapdribos. Gydytojai oftalmologai dėl vairavimo pažymos atėjusiam pacientui visada tikrina regėjimo aštrumą, akiplotį, tamsinę adaptaciją, spalvų jutimą, matuoja akispūdį. Pagal tai nusprendžiama, ar vairuotojas gali vairuoti, ar jam reikalinga korekcija sėdant prie vairo.
Keblumų gali kilti net puikiai matantiems žmonėms. Ką patartumėte – kaip išvengti pavojų? Galbūt pirkti kokius nors specialius akinius, protarpiais kur nors sustoti pailsinti akis nuo įtempto
žiūrėjimo ar pan.?
Visada rekomenduojame ilgų kelionių metu reguliariai sustoti, pailsinti akis. Niekada nenaudoti saulės akinių vairuojant tamsoje, nes jie žymiai sumažina į akis patenkančios šviesos kiekį. Jei vairuotojui reikalinga regėjimo korekcija, jis turi vairuoti su akiniais. Geriausia, jei jų lęšiai būtų su specialia vairavimui skirta danga „Eye Drive“. Šie lęšiai atitinka visus vairavimo naktį poreikius. Jie iki 90 proc. padidina kontrastą ir detalių matymą, sumažina ryškių šviesų atspindžius ir sureaguoja į staigų šviesos intensyvumo pasikeitimą. Pavyzdžiui, įvažiavus į tunelį ir išvažiavus iš jo. Svarbu nepamiršti, kad vairuojant temstant netinka fotochrominiai akinių lęšiai (tamsėjantys nuo apšvietimo). Netinka ir geltonos spalvos lęšiai, nes jie gerina spalvos kontrastą, bet ne ryškumą. Tokių tonuotų lęšių pralaidumas šviesai tik 70–90 proc. Tad, užuot padėję, jie trukdo.
Kas galėtų tapti tam tikra nelaimingų atsitikimų dėl prasto matomumo prevencija? Galbūt reguliarus regėjimo tikrinimasis ir vitaminų vartojimas?
Galiojanti tvarka vairuotojus įpareigoja tikrintis regėjimą gaunant vairuotojo pažymėjimą ir keičiantjį nauju po 10 metų. Deja, privalomų priemonių, kurios priverstų tikrintis dažniau, nėra. Todėl vienintelė prevencinė priemonė – reguliarus lankymasis pas akių gydytoją. Mes, gydytojai oftalmologai, rekomenduojame tikrintis kas metus visiems be išimties. Kartais pakeitus darbo pobūdį ar atradus naujų pomėgių, kurie reikalauja intensyvesnio darbo prie kompiuterio, ir gera rega gali suprastėti. Todėl reguliariai tikrintis regėjimą būtina. Reikia rūpintis ir mityba. Svarbu, kad racione būtų kuo daugiau augalinių produktų. Jei žmogus pastebėjo, kad prastai mato tamsoje, tai pirmasis simptomas, kad jam trūksta vitamino A. Žinoma, jis nepadės, jei rega silpsta dėl drumstėjančio lęšiuko ar progresuojančios glaukomos. Tačiau šio vitamino vartojimas yra labai svarbus, norint išvengti kitų akių negalavimų.
Apie vitaminą A reikėtų pagalvoti ir tiems, kurie daug laiko leidžia prie išmaniųjų ekranų. Įtemptai žiūrint į telefoną ar planšetinį kompiuterį, tinklainės receptoriuose mažėja rodopsino, kurio sudėtyje yra vitamino A. Rodopsinas – tai regos pigmentas, reikalingas šviesos jutimui. Geriausias būdas jo gauti yra su maistu, nes tada negresia perdozuoti vitamino A. Organizmas tokiu būdu šio elemento pasisavina tiek, kiek jo trūksta. Produktai, kuriuose gausu vitamino A, – morkos, salotos, špinatai, žalios ir geltonos daržovės, sviestas.
Straipsnis publikuotas 2020 m. spalio mėnesį, žurnale "Sveikata". Nr. 28
Straipsnio autorė: Gintarė Vasiliauskaitė
