Kontraceptines priemones rekomenduojama vartoti visoms poroms, kurios turi lytinius santykius, bet neplanuoja nėštumo. Tačiau ar visa kontracepcija užtikrina absoliutų efektyvumą, kokią įtaką ji daro moters sveikatai ir kokiais atvejais geriau vengti bet kokių kontraceptinių priemonių – apie tai, ką svarbu žinoti apie kontraceptikų vartojimą, portale manodaktaras.lt kalbamės su gydytoja akušere-ginekologe Rasa Kučinskaite.
Kontracepcija vis labiau populiarėja, tačiau moterims vis dar ne visi kontracepcijos būdai yra žinomi. „Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kontraceptines tabletes pasaulyje vartoja daugiau kaip 80 mln. moterų, mat jos dėl savo paprastumo ir efektyvumo yra pati populiariausia kontracepcijos rūšis. Pastaraisiais dešimtmečiais yra matoma tendencija, kad dėl didelio efektyvumo ir patogaus naudojimo moterys vis dažniau pageidauja ilgalaikės grįžtamosios kontracepcijos, ypač intrauterinės spiralės“, – teigė klinikos „Biofirst“ gydytoja akušerė-ginekologė R.Kučinskaitė.
Šiais laikais daug kalbama apie natūralų šeimos planavimą. Kuo jis skiriasi nuo įprastos kontracepcijos?
Kontracepcija – tai priemonės, kurios padeda išvengti neplanuoto nėštumo. Viena iš kontracepcijos rūšių yra natūralūs šeimos planavimo metodai. Tai yra nėštumo vengimas, nesinaudojant medikamentine, mechanine kontracepcija, chirurginėmis procedūromis. Natūralus šeimos planavimas pagrįstas lytinių santykių pasirinkimo laiku – lytiniai santykiai turimi tik moters nevaisingomis dienomis. Tai reiškia, kad būtina kiekvieną dieną stebėti ir žymėti vaisingumo požymius ir reikia gana ilgą laiką vengti lytinių santykių.
Kokios apskritai šiuo metu yra žinomos kontraceptinės priemonės ir kokios iš jų efektyviausios?
Šiuo metu yra labai platus kontraceptinių priemonių pasirinkimas. Pagal efektyvumą visas kontraceptines priemones galima suskirstyti į tris grupes:
1. Labai efektyvios (efektyvumas siekia nuo 99,2 iki 99,8 proc.), kurioms priskiriami poodiniai progestino implantai, variu padengtos arba išskiriančios hormonus intrauterininės spiralės, ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija: vazektomija arba moterų savanoriška sterilizacija.
2. Efektyvios kontraceptinės priemonės (efektyvumas siekia nuo 91 iki 99,7 proc.):
- sudėtinės kontraceptinės tabletės,
- sudėtinis kontraceptinis odos pleistras,
- kontraceptinis makšties žiedas,
- progestino tabletės,
- švirkščiamieji progestinai.
3. Mažiau efektyvios priemonės:
- barjerinė kontracepcija: vyriškas arba moteriškas prezervatyvas, diafragmos, gimdos kaklelio gaubteliai, kontraceptinė kempinė;
- spermicidai;
- nutrauktas lytinis aktas, periodinė abstinencija.
Pastarųjų efektyvumas siekia nuo 70 iki 98 proc. Efektyvumas priklauso nuo taisyklingo kontraceptinės priemonės naudojimo.
Kurias kontraceptines priemones moterys dažniau renkasi?
Lietuvoje kol kas populiariausia kontracepcijos priemonė yra vyriškas prezervatyvas bei nutrauktas lytinis aktas. Tačiau moterys vis dažniau renkasi ir hormoninę kontracepciją. Iš tokių priemonių labiausiai paplitusios: sudėtinės kontraceptinės tabletės, intrauterininė gimdos spiralė, kontraceptinis makšties žiedas. Tuo tarpu apie progestino tabletes dar mažai žinoma.
Gal galite palyginti įvairius kontraceptinius metodus. Kaip moteriai žinoti, ką pasirinkti, kas tinkamiausia jos organizmui?
1. Poodinis progestino implantas – tai 4 cm ilgio lazdelė, kuri specialisto įterpiama po oda. Ji savyje turi tik vieną hormoną, todėl beveik visos moterys gali naudotis šia kontraceptine priemone, ypač tos, kurios negali naudoti estrogenų turinčių priemonių. Implantas veikia gimdos gleivinę, kuri nepasirengia priimti apvaisintos kiaušialąstės, tirština gimdos kaklelio gleives, slopina folikulo vystymąsi ir ovuliaciją. Jis užtikrina didesnį nei 99,5 proc. efektyvumą iki 3 metų.
2. Švirkščiamieji progestinai – tai sintetiniai ilgo poveikio progesterono preparatai. 150 mg švirkščiama giliai į raumenis. Veikia 3 mėnesius. Efektyvumas siekia iki 99,7 proc. Hormoninės priemonės tik su progestinu – nedidina venų trombembolijų, miokardo infarkto ar insulto rizikos, todėl gali naudoti moterys, sergančios širdies ir kraujagyslių ligomis. Nepastebėta ginekologinių vėžių ar krūties vėžio rizikos padidėjimo atvejų.
3. Kontraceptinis pleistras turi 2 hormonus: estrogeną ir gestageną, kurie į organizmą patenka per odą. Pleistras keičiamas kas 7 dienas. Po 3 savaičių pleistro naudojimo vieną savaitę pleistras neklijuojamas. Jis slopina ovuliaciją. Efektyvumas iki 99,7 proc. Kontraceptiniai pleistrai tinkamiausi jaunoms moterims, kurioms didesnis estrogenų kiekis naudingas kaulams.
4. Kontraceptinis makšties žiedas – įkišamas į makštį plastikinis žiedas 21 dienai, iš jo į kraują kasdien patenka 2 hormonai. Po to daroma 7 d. pertrauka ir dedamas naujas žiedas. Nuo nėštumo apsaugantis poveikis išlieka ir tą savaitę, kai žiedas nenaudojamas. Iš žiedo į organizmą patenka mažiausias hormonų kiekis, todėl tai „švelniausia“ kontracepcijos priemonė. Efektyvumas 99,7 proc. Kontraceptinio žiedo veiksmingumas nepriklauso nuo jo padėties makštyje. Taisyklingai įsidėto žiedo moteris nejaučia.
5. Varinė intrauterininė spiralė veikia 5–7 metus, efektyvumas siekia 99,2 proc. Hormoninė spiralė veikia 3–6 metus, efektyvumas – 99,2 proc. Turi itin mažai kontraindikacijų ir beveik visos moterys gali jomis naudotis, įskaitant paaugles, negimdžiusias moteris bei moteris, kurioms estrogenų turinčios priemonės yra nesaugios. Nuo 2021 m. kovo 19 d. Lietuvoje merginoms nuo 15 iki joms sukaks 20 metų, kurios kreipiasi į akušerį ginekologą konsultacijai dėl kontracepcijos, kompensuojama intrauterininė spiralė su 13,5 mg levonorgestreliu (Fleree).
6. Sudėtinės kontraceptinės tabletės – sudarytos iš dviejų rūšių moteriškųjų lytinių hormonų derinio: estrogeno ir progestino. Jų efektyvumas 91–99,7 proc. Jos sutrikdo apvaisinto kiaušinėlio implantaciją ir spermijų judėjimą. Tai labai veiksminga kontracepcija, jei vartojama taisyklingai ir nuolatos. Jos gali būti naudojamos ne tik kontracepcijai, bet ir endometriozės, gimdos miomų, policistinių kiaušidžių sindromo, aknės gydymui, PMS simptomų mažinimui.
Naudojant sudėtines kontraceptines priemones, kraujo krešulių susiformavimo rizika didesnė nei jų nenaudojant. Trombembolijų rizika priklauso nuo pacientės sveikatos būklės, paveldimumo, amžiaus, svorio, kenksmingų įpročių ir kt. veiksnių. Moterims užsikrėtusioms aukštos rizikos žmogaus papilomos virusu, gimdos kaklelio vėžio rizika nepadidėja sudėtinę hormoninę kontracepciją vartojant iki 5 m., o po 5 m. rizika didėja.
Krūties vėžys dažniau diagnozuojamas moterims, kurios vartoja sudėtinius hormoninius kontraceptikus. Tačiau taip gali būti, nes sudėtinius hormoninius kontraceptikus vartojančios moterys dažniau tikrinasi sveikatą. Tai reiškia, kad yra didesnė tikimybė pastebėti vėžio atsiradimą. Hormoninė kontracepcija mažina gimdos gleivinės, kiaušidžių bei storosios žarnos vėžio riziką.
7. Progestininės tabletės – progesterono preparatai vartojami kasdien be pertraukų. Jos tirština gimdos kaklelio gleives. Skirtos žindančioms motinoms, kai negalima skirti estrogeno, moterims, kurios surūko > 15 cigarečių per dieną, ypač kai yra vyresnės nei 35 m. Šių tablečių efektyvumas 91–99,7 proc.
8. Barjerinės kontracepcijos priemonės: vyriško prezervatyvo efektyvumas 90–98 proc. Jis vienintelis apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų, jį gali naudoti beveik visi, išskyrus esant alergijai lateksui. Moteriško prezervatyvo efektyvumas - 80–95 proc. Makšties diafragmos, gimdos kaklelio gaubtuvėlis, kontraceptinė kempinė praktiškai nebenaudojami.
9. Spermicidai mažiausiai efektyvūs (efektyvumas siekia 72–82 proc.) Naudojami derinyje su barjerinėmis kontracepcijos priemonėmis.
Kontracepcijos metodą renkasi pati moteris, tačiau specialistas pateikia jai objektyvią informaciją apie kiekvieną kontracepcijos būdą įvertinant jo veiksmingumą, naudojimo patogumą, priemonės veikimo trukmę, vaisingumo grįžtamumą, poveikį kraujavimui iš gimdos, šalutinį poveikį ir nepageidaujamus reiškinius, įsigijimo prieinamumą, apsaugą nuo lytiškai plintančių ligų, nekontraceptinę naudą, medicinines kontraindikacijas. Tik specialistas gali parinkti individualų tinkamą kontracepcijos metodą, kas tinka draugei, nebūtinai tiks Jums.
Ką būtina žinoti apie skubiąją kontracepciją?
Skubioji kontracepcija skirta vartoti tik retkarčiais. Ji jokiu būdu nepakeičia nuolatinės kontracepcijos metodo. Skubiosios kontracepcijos priemonė sumažina pastojimo riziką po nesaugaus lytinio akto, bet neužtikrina kontraceptinės apsaugos kitų lytinių santykių metu.
Skubi kontracepcija pasirenkama esant retiems, neplanuotiems lytiniams santykiams, plyšus prezervatyvui, esant nesėkmingam kitų kontracepcijos metodų naudojimui, po išprievartavimo. Skubi kontracepcija nėra skirta jau esamam nėštumui nutraukti. Skubiosios kontracepcijos neturi vartoti moteris, kuri įtaria, jog pastojo, arba yra nėščia.
Skubioji kontracepcija gali būti: mechaninė (varinė intrauterininė spiralė) ir geriamosios hormoninės tabletės. Remiantis naujausiomis 2020 metų Jungtinės Karalystės Seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros tarnybos rekomendacijomis, varinė intrauterininė spiralė yra pats veiksmingiausias skubiosios kontracepcijos metodas ir jį turėtų apsvarstyti visos moterys po nesaugių lytinių santykių.
Teoriškai pastoti galima bet kurią mėnesinių ciklo dieną, tačiau didžiausia pastojimo rizika per 6 dienas iki ovuliacijos imtinai. Varinė intrauterininė spiralė vienintelis skubiosios kontracepcijos metodas, kuris yra veiksmingas po ovuliacijos. Varinė intrauterininė spiralė į gimdos ertmę turi būti įvesta gydytojo akušerio ginekologo per 5 dienas po anksčiausių nesaugių lytinių santykių arba per 5 dienas nuo numatomos ovuliacijos datos. Intrauterininė spiralė esant reikalui gali būti išimta po kitų mėnesinių, tuomet, kai jau nebėra neplanuoto nėštumo rizikos ir moteris jau naudoja kitą kontracepcijos metodą. Tinkamu laiku pritaikyto skubiosios kontracepcijos metodo efektyvumas siekia iki 98 proc.
Skubioji hormoninė kontracepcija turi būti išgeriama kuo greičiau po nesaugių lytinių santykių. Šis gydymo būdas efektyvus, tik jeigu vaistas išgertas iki ovuliacijos. Tačiau, jei tabletė išgeriama jau po ovuliacijos, ji neapsaugos nuo pastojimo. Jeigu moteris, išgėrusi skubios kontracepcijos tabletę, 3 valandų laikotarpiu pradeda vemti, reikia tuoj pat gerti kitą tabletę.
Lietuvoje skubiosios kontracepcijos registruotas indikacijas turi hormono levonorgestrelio ir ulipristalio acetato preparatai. 1500 mg levonorgestrelio tabletė turi būti išgerta per 72 val. po nesaugių lytinių santykių (didžiausias efektyvumas (iki 95 proc.) tabletę išgėrus per 24 v.). Mažai tikėtina, kad hormoninė levonorgestrelio kontracepcija bus veiksminga, jei vartojama praėjus daugiau nei 120 val. po paskutinių nesaugių lytinių santykių. Šiam metodui praktiškai nėra kontraindikacijų. Pavartojus levonorgestrelio turinčią skubią kontracepciją, mėnesinės paprastai būna normalios ir prasideda įprastiniu laiku, nors kai kurioms moterims jos gali prasidėti ir keliomis dienomis anksčiau arba vėliau
Kita geriamoji skubiosios kontracepcijos priemonė – 30 mg ulipristalio acetato tabletė, kuri turi būti išgerta kaip galima greičiau, tačiau praėjus ne daugiau kaip 120 val. (5 paroms) po nesaugaus lytinio akto. Efektyvumas siekia iki 62–85 proc. Suvartojus ulipristalio acetato tabletę, kartais kitos mėnesinės gali prasidėti keliomis paromis anksčiau arba vėliau, nei laukiama.
Visos moterys turi žinoti, kad skubioji geriamoji kontracepcija nuo pastojimo apsaugo ne visada. Jeigu moteris nesaugaus lytinio akto datos gerai nežino arba to paties ciklo metu kitą lytinį aktą turėjo daugiau nei prieš 72 val., pastojimas galimas. Po antrų lytinių santykių išgerta tabletė nuo pastojimo gali neapsaugoti. Jeigu po hormoninės skubios kontracepcijos kitos mėnesinės vėluoja daugiau kaip 7 paras, prasideda neįprastas kraujavimas numatytomis mėnesinių dienomis, atsiradus nėštumo požymiams, moteriai būtinai reikalinga gydytojo akušerio ginekologo konsultacija.
Taip pat reiktų nepamiršti, kad visgi geriausią skubios kontracepcijos metodą, atsižvelgiant į moters individualią situaciją, įvertinant nepageidaujamus poveikius, galimas tarpusavio sąveikas su kitais vartojamais medikamentais parinks tik gydytojas akušeris-ginekologas, konsultacijos metu taip pat parinks tolimesnę apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo priemonę.
Kokiais atvejais moteriai nerekomenduojama jokia kontracepcija?
Gydytojas akušeris-ginekologas kontracepciją parenka individualiai, įvertinęs visas moters gretutines ligas, galimus šalutinius poveikius.
Kontracepcija su estrogenu griežtai nerekomenduojama:
- nėščioms moterims, praėjus mažiau nei 6 sav. po gimdymo ir žindančioms,
- vyresnėms nei 35 m.,
- daug rūkančioms,
- turinčioms padidėjusį arterinį kraujo spaudimą (>160-179/100-109 mmHg),
- sergančioms cukriniu diabetu su komplikacijomis,
- esant giliųjų venų ir plaučių arterijų trombozėms,
- sergant tam tikromis kepenų ligomis, insultu, išemine širdies liga, krūties vėžiu,
- esant sunkiems galvos skausmams su židininiais neurosimptomais.
Kontracepcija su progestinu nerekomenduojama:
- esant ar persirgus krūties vėžiu,
- esant nenustatytos kilmės kraujavimui iš makšties,
- po miokardo infarkto ar insulto (jei jis įvyko naudojant hormoninę kontracepciją),
- esant ūminiam giliųjų venų tromboflebitui, plaučių trombembolijai, kepenų cirozei,
- esant gerybiniam ar piktybiniam kepenų navikui,
- sergant sistemine raudonąja vilklige,
- sergant migrena su aura (jeigu ji atsiranda naudojant kontracepciją).
Kiek ilgai galima naudoti hormoninę kontracepciją?
Hormoninės kontracepcijos naudojimo trukmė priklauso nuo pasirinktos priemonės. Poodinis progestino implantas naudojamas 3 metus, hormoninė spiralė (priklausomai nuo rūšies) – 3–6 metus. Periodiškai lankantis pas gydytoją akušerį ginekologą (bent 1 kartą per metus), tiriant krūtų būklę, hormoninė kontracepciją galima naudoti ilgai, tačiau be pertraukos nerekomenduojama naudoti ilgiau nei 10 metų.
Ar nutraukus kontraceptinių priemonių naudojimą vaisingumas visada grįžta?
Moksliškai nustatyta, kad nutraukus kontraceptinių priemonių naudojimą (išskyrus ilgalaikę negrįžtamąją kontracepciją), vaisingumas atsinaujina iš karto ir pastojimo tikimybė per 12 mėn. yra tokia pati kaip ir moterų, kurios gyvenime nesinaudojo jokiomis kontracepcijos priemonėmis.
Netgi priešingai, įrodyta, kad teisingai parinkta ilgalaikė sudėtinė hormoninė kontracepcija gali pagerinti vaisingumą, nes reguliuoja mėnesinių ciklą, mažina kai kurių lytinių organų infekcijų ir endometriozės riziką.
Straipsnio autorė: Eglė Dagienė. Straipsnis publikuotas www.manodaktaras.lt svetainėje 2022-04-18.
Akušerių-ginekologų gydytojų sąrašą rasite čia.
Klinikoje atliekamos paslaugos:
PRP - trombocitais pripildytos plazmos terapija (ginekologinėms būklėms)