Gydytoja kardiologė Gintarė Muckienė: reikia tinkamai rūpintis širdimi
Visame pasaulyje jau keletą metų plačiai kalbama apie aktualią sveikatos problemą – didėjantį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau tik nedaugelis žmonių žino, kad širdies ligos – didžiausia jų sveikatos ir geros savijautos nebuvimo problema. Apie tai, kaip tinkamai pasirūpinti širdimi, užkirsti kelią komplikacijoms ir sumažinti rizikos veiksnius kalbėjomės su „Biofirst“ klinikos gydytoja kardiologe Gintare Muckiene.
Širdis – vienas pagrindinių organų mūsų kūne. Kaip ja pasirūpinti tinkamai, norint išvengti problemų?
Pagrindinis mano patarimas ir širdies ir kraujagyslių (ŠKL) gydymo strategijos komponentas – rizikos veiksnių maksimalus mažinimas. Svarbu mažinti ir pacientų, kuriems jau pasireiškė ŠKL simptomai, rizikos veiksnius, bet analogiškai savimi rūpintis turėtų ir sveiki žmonės. Kitas strategijos komponentas – medikamentinis gydymas. Mokslininkai nustatė, kad sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vieną iš reikiamų pagrindinių vaistų, komplikacijų patiria ketvirtadaliu mažiau, o vartojantieji adekvatų gydymą – iki trijų ketvirtadalių. Ir trečias, bet ne mažiaus svarbus komponentas – rūpinimasis sveika gyvensena. Ne tik aš, bet ir kiekvienas kardiologas Jums patars nerūkyti, stengtis palaikyti arterinį kraujo spaudimą stabiliu, palaikyti fizinį aktyvumą.
Širdies ir kraujagyslių ligas daugiausia lemia paveldimumas ar netinkami įpročiai?
Negalima išskirti didesnės reikšmės, nes šie veiksniai vienas kitą papildo. Žinoma, žalingus įpročius galima koreguoti, deja, genetinių veiksnių koreguoti negalima.
Dažniau širdies ir kraujagyslių ligomis serga moterys, negu vyrai. Kodėl taip yra?
Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties atvejų. Deja, tačiau duomenys sako ką kitą – vyrų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklis vidutiniškai yra 53 procentais didesnis nei moterų. Dėl to kalti specifiniai rizikos veiksniai – rūkymas, cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis stresas. Ne paslaptis, kad rūkymu ir alkoholiu dažniau piktnaudžiauja vyrai, o su stresu moterys susidoroja lengviau. O galbūt šie veiksniai ir susiję su didesniu sergamumu/mirštamumu vyrų tarpe.
Kokius kardiologinius tyrimus atliekate Jūs? Ar jie sudėtingi?
Atlieku širdies ultragarsinius tyrimus, veloergometrijas (fizinio krūvio mėginius). Šie neinvaziniai širdies tyrimai, tokie kaip širdies ultragarsinis tyrimas, fizinio krūvio mėginys nėra sudėtingi. Širdies ultragarsiniam tyrimui specialaus pasiruošimo nereikia. Prieš fizinio krūvio mėginį rekomenduojama 2-3 dienas nevartoti medikamentų, kurie retina širdies susitraukimo dažnį.
Neinvaziniai širdies tyrimai šalutinių poveikių neturi, tačiau uždelsta liga, nekontroliuojami, nemažinami rizikos veiksniai ir nesirūpinimas sveikata gali turėti skaudžių pasėkmių. Kometentingo gydytojo kardiologo konsultacija padės apsaugoti Jus nuo įvairių komplikacijų ateityje, o kardiologiniai tyrimai – puiki Jūsų širdies ir kraujagyslių profilaktika. Rūpinkitės savimi ir leiskite mums Jums padėti.
