Celiakijos poveikis organizmui
Celiakija – tai lėtinė autoimuninė liga, kurios metu organizmas netoleruoja glitimo – baltymo, esančio kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Sergant celiakija, imuninė sistema glitimą klaidingai atpažįsta kaip grėsmę ir pradeda pulti savo paties audinius. Pagrindinis taikinys yra plonoji žarna – jos gleivinė pažeidžiama, nyksta maistinių medžiagų pasisavinimui būtini gaureliai. Dėl to sutrinka vitaminų, mineralų ir kitų svarbių medžiagų įsisavinimas, o visas organizmas ima stokoti energijos, nors maisto suvartojama pakankamai.
Celiakijos simptomai vaikams ir suaugusiesiems
Celiakijos simptomai gali būti labai įvairūs ir ne visuomet susiję tik su virškinimu. Vaikams dažniausiai pasireiškia pilvo pūtimas, viduriavimas, pilvo skausmai, nepakankamas svorio augimas ar augimo sulėtėjimas. Taip pat gali pasireikšti dirglumas, vangumas, nuovargis.
Suaugusiesiems simptomai dažnai būna mažiau specifiniai – lėtinis nuovargis, geležies stokos anemija, svorio pokyčiai, galvos skausmai, sąnarių skausmai, odos bėrimai. Kai kuriems žmonėms virškinimo simptomai gali būti menki arba jų visai nebūti, todėl liga ilgą laiką lieka neatpažinta.
Celiakijos diagnozavimas
Celiakijos diagnostika prasideda nuo kraujo tyrimų, kuriais nustatomi specifiniai antikūnai, rodantys organizmo imuninę reakciją į glitimą. Jei šie tyrimai teigiami, diagnozė patvirtinama atliekant endoskopinį tyrimą su plonosios žarnos biopsija. Biopsija leidžia įvertinti gleivinės būklę ir nustatyti, ar yra pažeisti žarnyno gaureliai.
Svarbu pabrėžti, kad visi tyrimai turi būti atliekami tuo metu, kai žmogus dar vartoja glitimo turinčius produktus, nes priešingu atveju rezultatai gali būti netikslūs.
Dieta be glitimo
Šiuo metu nėra vaistų, galinčių išgydyti celiakiją. Vienintelis veiksmingas gydymo būdas – visiškas ir nuolatinis glitimo atsisakymas. Net ir nedidelis glitimo kiekis gali sukelti imuninę reakciją ir atnaujinti žarnyno pažeidimus, net jei žmogus nejaučia ryškių simptomų. Laikantis dietos be glitimo, žarnyno gleivinė atsistato, simptomai išnyksta, o organizmas vėl pradeda normaliai pasisavinti maistines medžiagas. Tačiau grįžus prie glitimo, uždegiminis procesas atsinaujina.
Negydomos celiakijos komplikacijos
Negydoma celiakija gali sukelti rimtų pasekmių. Dėl nuolatinio maistinių medžiagų trūkumo vystosi anemija, osteoporozė, vitaminų ir mineralų deficitas, silpnėja imuninė sistema. Vaikams tai gali lemti augimo ir brendimo sutrikimus, o suaugusiesiems – nevaisingumą, neurologinius sutrikimus ar padidėjusią kai kurių onkologinių ligų riziką. Ilgalaikis uždegimas organizmui tampa didele našta, todėl ligos ignoruoti negalima.
Celiakija – bet kuriame amžiuje
Celiakija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje – tiek vaikystėje, tiek suaugus ar net vyresniame amžiuje. Liga turi genetinį pagrindą, todėl dažniau nustatoma žmonėms, kurių šeimoje jau yra sergančiųjų. Vis dėlto genetinis polinkis dar nereiškia, kad liga būtinai išsivystys – ją gali „suaktyvinti“ įvairūs aplinkos veiksniai, tokie kaip infekcijos, stiprus stresas ar imuninės sistemos pokyčiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip, celiakija turi genetinį pagrindą. Žmonės, kurių šeimoje jau yra sergančiųjų, turi didesnę riziką susirgti. Tačiau genetinis polinkis nereiškia, kad liga būtinai pasireikš – gali prireikti papildomų aplinkos veiksnių, kad ji „įsijungtų“.
Kartais celiakija pasireiškia labai subtiliai arba visai be virškinimo sutrikimų. Pediatras gali rekomenduoti kraujo tyrimus antikūnams nustatyti, ypač jei šeimoje yra sergančiųjų, vaikas lėtai auga, dažnai serga ar turi elgesio pokyčių.
Vengti glitimo prieš diagnozę nerekomenduojama, nes tai gali paveikti tyrimų rezultatus. Tiksliai nustatyti celiakiją galima tik valgant glitimo turinčius produktus tuo metu, kai atliekami kraujo tyrimai ir biopsija.
Taip, yra neceliakinė glitimo netolerancija ir alergija kviečiams. Skirtumas – celiakijoje pažeidžiama žarnyno gleivinė ir vyksta autoimuninė reakcija, o kituose atvejuose – imuninis atsakas arba simptomai be autoimuninio pažeidimo.
Svarbu kruopščiai skaityti produktų sudėtį ir vengti „kryžminės taršos” (pvz., naudojant tą pačią pjaustymo lentą ar keptuvę). Daugelis maisto produktų turi ženklinimą „be glitimo“ arba „gluten-free“.
Taip, jei laikomasi įvairios ir subalansuotos mitybos, dieta be glitimo yra saugi. Svarbu užtikrinti pakankamą vitaminų ir mineralų kiekį – ypač geležies, kalcio, folio rūgšties ir vitamino B12.
Dažniausiai žarnyno gaurelių atstatymas vyksta per 6–12 mėnesių, tačiau kai kuriems suaugusiems gali prireikti ilgiau. Vaikams gijimas dažniausiai greitesnis.
Ne. Net nedidelis glitimo kiekis gali sukelti imuninę reakciją ir pažeisti žarnyno gleivinę, nors simptomai gali nepasireikšti iš karto. Todėl laikytis dietos būtina nuolat.