EMG tyrimas – kaip jis padeda diagnozuoti nervų pažeidimus?
Elektromiografijos tyrimas – tai vienas svarbiausių nervų ir raumenų sistemos diagnostikos metodų, padedantis gydytojams tiksliai nustatyti, ar žmogaus simptomus sukelia nervų pažeidimas, raumenų liga ar sutrikusi nervų ir raumenų tarpusavio sąveika. Šis tyrimas leidžia „pamatyti“, kaip nerviniai impulsai iš smegenų perduodami į raumenis ir kaip pastarieji į juos reaguoja. Kitaip tariant, tyrimas suteikia galimybę stebėti, kaip efektyviai organizmo „elektrinė grandinė“ veikia realiu laiku.
Tyrimo metu į tiriamą raumenį įvedamas itin plonas adatinis elektrodas, kuris fiksuoja elektrinius signalus – tiek raumeniui esant ramybės būsenoje, tiek jam susitraukiant. Šie signalai atvaizduojami monitoriuje grafiškai, o gydytojas analizuoja jų dažnį, amplitudę ir pobūdį. Jei nervas pažeistas, elektriniai impulsai pasikeičia – jie tampa silpnesni, iškraipyti arba visai nepasiekia raumens. Tokiu būdu tyrimas leidžia nustatyti, ar pažeidimas yra lokalizuotas (pvz., vieno nervo suspaudimas riešo kanalo sindromo atveju), ar išplitęs, kaip nutinka sergant polineuropatijomis ar degeneracinėmis nervų ligomis.
Šis tyrimas ypač naudingas tais atvejais, kai pacientas skundžiasi tirpimu, dilgčiojimu, raumenų silpnumu ar trūkčiojimais, tačiau kiti įprasti tyrimai (pvz., kraujo ar radiologiniai) neatskleidžia priežasties. Taip pat padeda atskirti, ar simptomus sukelia nervų šaknelių pažeidimas stuburo srityje, ar raumenų patologija, ar signalų perdavimo sutrikimas tarp nervo ir raumens, kaip būna sergant miastenija.
Rezultatai
Gydytojas neurologas įvertina surinktus duomenis ir nustato, ar raumenys tinkamai reaguoja į nervų impulsus. Tyrimas ali parodyti, ar yra nervų pažeidimų, raumenų problemų, pavyzdžiui, dėl neuromuskulinių ligų, tokių kaip motorinė neuronų liga, išsėtinė sklerozė ir panašiai.
Tyrimo metu yra tiriama tiek vienos galūnės nervų, kiek reikalinga išsiaiškinti tos srities problemą. „Elektromiografija“ ir „Elektromiografija II lygis“ yra tie patys tyrimai, tačiau II lygiu procedūra laikoma tuomet, kai tyrimo atlikimas yra sudėtingesnis dėl fiziologinių ar neurologinių ypatybių ir tyrimo atlikimas reikalauja daugiau laiko.
Kada atliekama EMG?
- Raumenų silpnumas: kai pacientas skundžiasi raumenų silpnumu, kuris nėra aiškiai susijęs su fizine trauma ar nuovargiu;
- Neuropatiniai skausmai: jei įtariama, kad skausmas kyla dėl nervų pažeidimo;
- Raumenų skausmas: jei įtariama, kad skausmas gali būti susijęs su raumenų ar nervų sutrikimais;
- Neuromuskuliniai sutrikimai: jei įtariama, kad pacientas turi tokią ligą kaip ALS (motorinių neuronų liga), miastenija arba raumenų distrofija;
- Nervų ir raumenų funkcijų vertinimas po traumos: taip pat naudojama po nervų pažeidimų ar operacijų, kad būtų įvertinta gijimo eiga.
Elektromiografija trunka apie 30–60 minučių, priklausomai nuo to, kiek raumenų grupių reikia įvertinti. Dėl adatinių elektrodų gali būti jaučiamas nedidelis diskomfortas arba skausmas, kai jie įvedami į raumenis.
Elektromiografija yra labai naudingas tyrimas diagnozuojant nervų ir raumenų problemas, nes jis padeda tiksliai nustatyti, kur gali būti problemų su nervų laidumu ar raumenų aktyvumu, o tai labai svarbu sprendžiant, ar reikia tolesnių tyrimų ar gydymo.
Kaip pasiruošti EMG procedūrai?
Pasiruošimas elektromiografijos procedūrai yra paprastas, tačiau tam tikrų rekomendacijų svarbu laikytis, kad tyrimo rezultatai būtų tikslūs ir patikimi. Kadangi tyrimas matuoja labai silpnus elektrinius signalus, bet koks pašalinis veiksnys – pavyzdžiui, tepalai ant odos ar raumenų įtampa – gali turėti įtakos rezultatų kokybei.
Pirmiausia, tyrimo dieną nereikėtų tepti kūno losjonų, aliejų ar kremų, nes jie trukdo elektrodams gerai priglusti prie odos. Drabužiai turėtų būti patogūs ir nevaržantys judesių – dažnai gydytojas prašo nusivilkti ar atidengti tiriamą vietą (pavyzdžiui, ranką, koją ar nugaros dalį). Jei pacientas vartoja tam tikrus vaistus, ypač tuos, kurie veikia raumenų ar nervų funkciją (pvz., raumenis atpalaiduojančius vaistus, kraujo krešėjimą veikiančius preparatus), apie tai būtina informuoti gydytoją iš anksto. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduota juos laikinai nutraukti, bet tai sprendžia tik gydytojas.
Likimo dieną ar prieš pat tyrimą nerekomenduojama vartoti kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali padidinti raumenų aktyvumą ir iškraipyti matavimus. Jeigu tyrimas apima viršutinę kūno dalį, reikėtų vengti sunkesnio fizinio krūvio prieš vizitą – pervargę raumenys gali reaguoti stipriau nei įprasta.
Specialaus pasiruošimo ar badavimo nereikia, tačiau svarbu atvykti pailsėjusiam ir ramiai nusiteikusiam. Kai kuriais atvejais pacientui gali būti atliekamas ir elektroneurografijos tyrimas (ENG) kartu su elektromiografija – tokiu atveju gydytojas viską paaiškina iš anksto.
Apibendrinant, procedūrai nereikia sudėtingo pasirengimo, tačiau kruopštus pasiruošimas užtikrina tikslesnius tyrimo rezultatus ir sklandesnę procedūros eigą. Gydytojas visada pateiks individualias rekomendacijas, atsižvelgdamas į paciento sveikatos būklę ir planuojamą tyrimo apimtį.
Su kokiais papildomais tyrimas gali būti atliekamas EMG?
Elektromiografija paprastai yra dalis platesnio nervų ir raumenų sistemos ištyrimo dalis. Kadangi EMG (elektrografija) parodo, kaip raumenys reaguoja į nervų siunčiamus signalus, gydytojai šį tyrimą dažnai derina su kitais metodais, kurie padeda išsamiau įvertinti nervų laidumą, raumenų veiklą ir galimus pažeidimus. Tokia kombinacija leidžia tiksliau nustatyti ligos priežastį, pažeidimo vietą ir pobūdį.
1. Elektroneurografija (ENG)
Dažniausiai elektromiografijos tyrimas atliekamas kartu su elektroneurografija – tai vadinamasis nervų laidumo tyrimas. ENG leidžia įvertinti, kaip greitai ir kokio stiprumo elektrinis impulsas perduodamas nervu. Šis tyrimas parodo, ar signalas iš viso pasiekia raumenį, o EMG tuo metu fiksuoja, kaip pats raumuo į jį reaguoja. Tokiu būdu galima atskirti, ar pažeidimas yra pačiame nerve, ar jau raumens lygmenyje. ENG ir EMG derinys laikomas „aukso standartu“ diagnozuojant periferinių nervų pažeidimus, nervų suspaudimo sindromus (pvz., riešo kanalo sindromą) ar neuropatijas.
2. Ultragarsinis raumenų ir nervų tyrimas (neuromuskulinis echoskopinis tyrimas)
Pastaraisiais metais vis dažniau tyrimas papildomas raumenų ir nervų echoskopija. Ultragarsas leidžia vizualiai pamatyti nervų ir raumenų struktūrinius pokyčius – pavyzdžiui, ar nervas sustorėjęs, užspaustas, ar aplink jį matomi uždegimo požymiai. Toks derinys suteikia gydytojui tiek funkcinės, tiek anatominės (echoskopijos) informacijos, todėl diagnozė tampa dar tikslesnė.
3. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Kai elektromiografija (elektromiograma) parodo nervų ar raumenų pažeidimo požymius, bet neatskleidžia tikslios priežasties, tyrimas gali būti papildomas magnetinio rezonanso tomografija. MRT ypač naudinga, kai įtariamas stuburo ar galvos nervų šaknelių spaudimas, disko išvarža ar nervų uždegimas. EMG pateikia duomenis apie funkciją, o MRT – apie anatominius pokyčius, todėl kartu šie tyrimai padeda nustatyti visą ligos grandinę – nuo priežasties iki pasekmės.
4. Kraujo tyrimai ir autoimuninių ligų žymenys
Kai elektromiografija rodo raumenų pažeidimus, bet neaišku, ar tai dėl nervų, ar dėl raumenų ligos (miopatijos), gydytojas gali skirti papildomus laboratorinius tyrimus – pavyzdžiui, kreatinfosfokinazės (KFK) kiekį kraujyje, kuris padidėja esant raumenų uždegimui ar degeneracijai. Taip pat gali būti atliekami autoimuninių ligų ar medžiagų apykaitos sutrikimų tyrimai (pvz., skydliaukės hormonų, vitaminų, elektrolitų kiekio nustatymas).
5. Smegenų ar stuburo kompiuterinė tomografija (KT)
Kai kuriais atvejais, ypač įtariant trauminį pažeidimą ar struktūrinius pokyčius stubure, elektromiografijos rezultatus galima papildyti KT duomenimis. Šis metodas padeda įvertinti kaulinių struktūrų įtaką nervų spaudimui.
Elektromiografijos tyrimas dažniausiai derinamas su elektroneurografija, tačiau priklausomai nuo simptomų, gali būti papildytas ir kitais tyrimais – nuo echoskopijos iki magnetinio rezonanso ar kraujo analizės. Tokia kompleksinė diagnostika leidžia tiksliai nustatyti, ar problemos šaltinis slypi nervuose, raumenyse, stubure ar sisteminiuose organizmo procesuose. Gydytojas individualiai parenka tyrimų derinį, kad paciento būklė būtų įvertinta išsamiai ir būtų galima parengti tinkamiausią gydymo planą.
Elektromiografijos tyrimą (Kaunas) atlieka gydytojos neurologės, kurios specializuojasi šių tyrimų atlikime: Dr. Miglė Ališauskienė ir Ugnė Ališauskaitė. Kaina priklauso nuo tyrimo apimties.