Gastroskopija su narkoze – nejautra

Kas yra gastroskopija su narkoze?

Gastroskopija (Kaune) – tai medicininis tyrimas, kurio metu gydytojas specialiu prietaisu, vadinamu gastroskopu, apžiūri paciento viršutinę virškinamojo trakto dalį: stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Tai vienas iš pagrindinių ir patikimiausių būdų diagnozuoti įvairias virškinimo sistemos ligas.

Gastroskopas – tai lankstus vamzdelis, kurio gale yra maža kamera ir šviesos šaltinis. Tyrimo metu šis vamzdelis per burną įvedamas į stemplę ir leidžiamas žemyn iki skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Vaizdas perduodamas į monitorių, todėl gydytojas gali realiu laiku matyti gleivinės būklę, pastebėti pakitimus, pažeidimus ar uždegimus. Jei reikia, tyrimo metu galima paimti gleivinės mėginius (biopsiją) tolimesniems tyrimams arba atlikti tam tikras gydomąsias procedūras – pavyzdžiui, sustabdyti kraujavimą ar pašalinti polipus.

Kada skiriama gastroskopija?

Gastroskopijos tyrimas skiriamas tada, kai yra įtarimų dėl viršutinio virškinamojo trakto ligų arba kai reikia patvirtinti jau nustatytą diagnozę. Šis tyrimas dažniausiai rekomenduojamas, jei pacientas patiria šiuos simptomus:

• Skausmas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje (ypač po valgio arba nevalgius);
• Rėmuo (deginimo pojūtis krūtinėje), dažnai pasireiškiantis po valgio ar naktį;
• Rijimo sutrikimai – kai maistas stringa ar sunkiai slysta stemplėje;
• Pykinimas, vėmimas (ypač jei jis kartojasi);
• Vėmimas krauju arba tamsios (juodos) išmatos – galimi kraujavimo požymiai;
• Svorio kritimas be aiškios priežasties;
• Įtarimas dėl opaligės, gastrito ar navikų;
• Ilgai trunkantis pilvo pūtimas, sotumo jausmas, apetito stoka.

Be to, gastroskopija gali būti skiriama ir profilaktiškai:

• Pacientams, kurių šeimoje yra buvę skrandžio ar stemplės vėžio atvejų;
• Žmonėms, kurie serga lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis;
• Po tam tikrų gydymo kursų, siekiant įvertinti gydymo efektyvumą.

Kokias ligas galima nustatyti gastroskopijos metu?

Šiuolaikinė medicina suteikia mums vis daugiau galimybių pažvelgti ten, kur žmogaus akis negali pasiekti. Viena iš tokių galimybių – gastroskopija. Nors daugeliui tai gali atrodyti kaip nemaloni ir bauginanti procedūra, svarbu suprasti – gastroskopija dažnai tampa lemtingu tyrimu, kuris gali išgelbėti nuo pavojingų gastroenterologinių ligų bei jų progresavimo.

Bet kuo ši procedūra tokia reikšminga? Atsakymas paprastas – ji padeda anksti ir tiksliai diagnozuoti daugelį rimtų ligų, kurios dažnai ilgai nerodo jokių aiškių simptomų.

Gastritas – lėtinė ar ūminė skrandžio gleivinės liga

Viena dažniausių ligų, aptinkamų gastroskopijos metu – gastritas, arba kitaip – skrandžio gleivinės uždegimas. Jį gali sukelti stresas, netinkama mityba, alkoholis, vaistai (ypač nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), o dažniausiai – Helicobacter pylori bakterija. Gastroskopija leidžia tiksliai įvertinti uždegimo pobūdį, išplitimą ir, jei reikia, paimti mėginį biopsijai.

Negydomas lėtinis gastritas gali lemti sudėtingesnes komplikacijas – opas, kraujavimą ar net ikivėžinius pakitimus.

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos – pavojingas gleivinės pažeidimas

Opa – tai ne šiaip skausmas pilve. Tai realus, gilus pažeidimas skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinėje. Ji gali kraujuoti, sukelti stiprius skausmus, o retais atvejais net prakiurti, sukeldama gyvybei pavojingas komplikacijas.

Gastroskopija leidžia ne tik pamatyti opą, bet ir nustatyti jos dydį, gylį, kraujavimo požymius bei galimus rizikos veiksnius – pavyzdžiui, tą pačią H. pylori infekciją. Tai vienintelis tikslus būdas diagnozuoti opaligę ir stebėti jos gijimą.

Stemplės ligos: refliuksas, ezofagitas, Barretto stemplė

Šiuolaikinis gyvenimo tempas, greitas maistas ir stresas vis dažniau į mūsų kasdienybę atneša rėmenį – deginimo pojūtį už krūtinkaulio. Dėl dažnai pasikartojančio refliukso (kai skrandžio rūgštis kyla į stemplę), išsivysto ezofagitas – stemplės gleivinės uždegimas. Gastroskopija leidžia įvertinti, kiek stipriai pažeista gleivinė, ar atsirado erozijų ar opų.

Dar rimtesnė komplikacija – Barretto stemplė. Tai būklė, kai ilgalaikis refliuksas sukelia stemplės gleivinės ląstelių pakitimus. Tai – ikivėžinė būklė, kurią būtina stebėti.

Skrandžio polipai – gerybiniai, bet ne visada nekalti dariniai

Gastroskopijos metu neretai aptinkami ir polipai – iš gleivinės išaugę dariniai. Nors dauguma jų būna gerybiniai, kai kurie polipų tipai turi polinkį virsti piktybiniais navikais. Todėl labai svarbu juos aptikti anksti. Dalis polipų šalinami tyrimo metu, o kai kurie tik stebimi, priklausomai nuo jų pobūdžio.

Vėžys – diagnozė, kurios bijome, bet kurios galima išvengti

Skrandžio ar stemplės vėžys – viena pavojingiausių ir klastingiausių ligų, kuri dažnai ilgą laiką nepasireiškia jokiais ryškiais simptomais. Ankstyvose stadijose jis gali būti visiškai išgydomas, tačiau tam būtina laiku diagnozuoti.

Gastroskopija leidžia pastebėti ankstyvus gleivinės pakitimus, paimti biopsiją ir tiksliai įvertinti naviko pobūdį. Būtent dėl šios priežasties ji skiriama žmonėms, turintiems vėžio rizikos veiksnių, taip pat tiems, kurie skundžiasi nepaaiškinamu svorio kritimu, kraujavimu, apetito praradimu ar kitais įtartinais simptomais.

Infekcijos ir sisteminės ligos

Gastroskopija padeda nustatyti ne tik vietinius gleivinės pažeidimus, bet ir infekcijas. Be to, gastroskopijos metu kartais galima nustatyti tam tikrų sisteminių ligų požymius – pavyzdžiui, autoimuninių ar metabolinių sutrikimų atspindžius gleivinėje.

Ką reikia žinoti apie pasiruošimą tyrimui?

Nors pati procedūra trunka neilgai, labai svarbu jai tinkamai pasiruošti. Tinkamas pasiruošimas ne tik užtikrina tyrimo tikslumą, bet ir padeda išvengti galimų komplikacijų ar nemalonių pojūčių.

1. Būkite nevalgę ir negėrę prieš tyrimą

Pagrindinė pasiruošimo taisyklė – skrandyje tyrimo metu neturi būti nei maisto, nei skysčių.

• Maisto negalima vartoti likus mažiausiai 6–8 valandoms iki procedūros.
• Skysčių (net ir vandens) nereikėtų gerti likus 4 valandoms iki tyrimo.
• Negalima gerti pieno, sulčių, kavos ar arbatos, nes jie gali dirginti gleivinę arba apsunkinti tyrimą.

Tuščias skrandis sumažina riziką, kad tyrimo metu skrandžio turinys pateks į kvėpavimo takus, o tai galėtų sukelti rimtų komplikacijų.

2. Informuokite gydytoją apie vartojamus vaistus

Prieš gastroskopiją būtina pasitarti su gydytoju dėl visų vartojamų vaistų. Ypač svarbu paminėti:

• Vaistus nuo širdies ir kraujospūdžio;
• Kraują skystinančius vaistus (aspiriną, varfariną, klopidogrelį);
• Vaistus nuo cukrinio diabeto;
• Antidepresantus ar raminamuosius;
• Bet kokius papildus ar vaistažoles.

Gydytojas gali patarti, ar reikia kuriuos nors vaistus laikinai nutraukti, sumažinti dozę ar išgerti tik su nedideliu kiekiu vandens tyrimo dieną.

3. Praneškite apie alergijas ir sveikatos būklę

Pasakykite gydytojui, jei:

• Esate alergiškas vaistams ar nuskausminamiesiems;
• Turite širdies, kvėpavimo ar neurologinių problemų;
• Anksčiau sunkiai toleravote anesteziją ar sedaciją.

Ši informacija padės gydytojui pritaikyti tyrimą pagal jūsų individualius poreikius ir užtikrinti maksimalią saugą.

4. Pasiruoškite sedacijai (jei ji bus taikoma)

Gastroskopija gali būti atliekama:

• Su vietiniu nuskausminimu – kai gerklė apipurškiama specialiu anestetiku;
• Su sedacija – kai per veną suleidžiami raminamieji vaistai, todėl tyrimas tampa beveik nejaučiamas.

Jei pasirinksite sedaciją:

• Po tyrimo negalima vairuoti, dirbti ar atlikti atsakingų užduočių;
• Būtina turėti palydą – žmogų, kuris jus parveš namo;
• Rekomenduojama likusią dienos dalį pailsėti.

5. Tyrimo dieną laikykitės gydytojo nurodymų

Ryte prieš gastroskopiją:

• Nevalgykite pusryčių;
• Neišgerkite jokių skysčių, nebent gydytojas leido nedidelį kiekį vandens;
• Jei būtina, leistinus vaistus galima išgerti su trupučiu vandens.

Nevalykite dantų stipriai, kad nesudirgintumėte gleivinės.

6. Po tyrimo – poilsis ir stebėjimas

Po tyrimo gali būti jaučiamas gerklės dirginimas, pilvo pūtimas, lengvas pykinimas. Tai normali reakcija, kuri turėtų greitai praeiti.

Jei buvo atlikta sedacija:

• Nevairuokite ir nevartokite alkoholio likusią dienos dalį;
• Ilsėkitės ir neplanuokite svarbių darbų;
• Jei pasireiškia stiprus skausmas, vėmimas, kraujas ar karščiavimas – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pasiruošimas gastroskopijai – tai ne formalumas, o būtinas žingsnis, nuo kurio priklauso tyrimo kokybė ir jūsų savijauta. Laikydamiesi gydytojo nurodymų ir pasiruošimo taisyklių, padedate užtikrinti, kad procedūra vyktų sklandžiai, būtų tiksli ir kuo mažiau nemaloni.

Kuo skiriasi gastroskopija be narkozės ir su narkoze (sedacija)?

Gastroskopija yra procedūra, kuria endoskopas per burną leidžiamas į stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną. Nors principas tas pats, pacientas gali būti visiškai sąmoningas arba gauti įvairaus lygio sedaciją. Skirtumai priklauso nuo komforto, procedūros trukmės, rizikos valdymo ir pasiruošimo.

1. Paciento pojūčiai procedūros metu

Be narkozės (be sedacijos):

• Pacientas yra visiškai sąmoningas.
• Gleivinė dažnai nuskausminama vietiškai purškiamu anestetiku į gerklę.
• Jaučiamas vamzdelio įvedimas, spaudimas ar noras kosėti, kartais pykinimas ar maudimas gerklėje.
• Procedūra gali sukelti psichologinį diskomfortą, ypač pacientams su jautriu refliuksu ar padidėjusiu refleksu.

Gastroskopija su narkoze (IV sedacija arba bendrinė gastroskopija su nejautra):

• Pacientas dažniausiai miega arba jaučiasi labai atsipalaidavęs, nesąmoningas.
• Procedūros metu beveik nesijaučia jokio diskomforto ar spaudimo.
• Gydytojas gali lengviau atlikti tyrimą, ypač jei reikia imti biopsijas ar atlikti terapines intervencijas.
• Po procedūros gali būti trumpalaikis mieguistumas ar sumišimas, todėl reikia lydinčio asmens, kad pacientas saugiai grįžtų namo.

2. Procedūros valdymas ir rizika

Be narkozės:

• Procedūra laikoma saugia, rizika minimalūs.
• Galimi pavieniai nemalonūs pojūčiai: gerklės perštėjimas, kosulys, pykinimas.
• Pacientas pats kontroliuoja kvėpavimą ir sąmoningai bendradarbiauja su gydytoju.
• Tinkama pacientams, kurie toleruoja nedidelį diskomfortą, neturi rimtų nerimo problemų ar komplikacijų rizikos.

Su narkoze:

• IV sedacija arba bendrinė gastroskopija su nejautra leidžia visiškai kontroliuoti pacientą ir užtikrinti komfortą.
• Atliekama nuolatinė gyvybinių funkcijų stebėsena (kraujospūdis, širdies ritmas, deguonies kiekis).
• Maža rizika, bet egzistuoja sedacijos komplikacijos: kvėpavimo slopinimas, kraujospūdžio pokyčiai, rečiau alerginės reakcijos ar pykinimas.
• Rekomenduojama pacientams, kurie labai bijo procedūros, turi padidintą refliukso ar vėmimo riziką, arba kai procedūra bus ilgesnė ar sudėtingesnė (biopsijos, polipų šalinimas).

3. Procedūros trukmė ir efektyvumas

Be narkozės:

• Procedūra paprastai trunka trumpiau, nes pacientas sąmoningas ir gali bendradarbiauti.
• Gali būti ribotas intervencijų spektras, nes pacientas jaučia diskomfortą, todėl kai kurias terapines manipuliacijas gali tekti atlikti vėliau arba su sedacija.

Su narkoze:

• Procedūra gali užtrukti šiek tiek ilgiau, nes atliekama pilna gyvybinių funkcijų kontrolė ir gali būti sudėtingesnių intervencijų.
• Leisti atlikti visas planuotas diagnostines ir gydomąsias procedūras vienu metu be paciento diskomforto.

Taigi gastroskopija be narkozės – tinkama pacientams, kurie gali toleruoti minimalų diskomfortą. Procedūra greita, saugi, reikalauja mažiau pasiruošimo. Gastroskopija su narkoze (sedacija) – procedūra patogi ir beveik neskausminga, tinkama pacientams su didesniu nerimu, planuojamomis intervencijomis ar komplikacijų rizika, bet reikalauja lydinčio asmens ir gastroskopijos kaina brangesnė. Pasirinkimas priklauso nuo paciento fizinio ir psichologinio komforto, procedūros tikslų ir gydytojo rekomendacijų.

Kiek kainuoja gastroskopija su narkoze?

Gastroskopijos su narkoze kaina nėra vienoda – ji gali labai skirtis priklausomai nuo daugybės veiksnių. Visų pirma, gastroskopijos su narkoze kaina priklauso nuo to, kokia nuskausminimo rūšis taikoma – vietinė sedacija, pilna intraveninė narkozė ar taikoma akcija. Taip pat svarbu, ar tyrimo metu atliekamos papildomos procedūros, tokios kaip gleivinės biopsija, polipų šalinimas ar Helicobacter pylori tyrimas. Kiekvienas iš šių veiksmų gali turėti įtakos galutinei sumai.

Be to, gastroskopijos su narkoze kaina gali kisti atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę bei individualius poreikius – kai kuriais atvejais gali prireikti išankstinių tyrimų ar papildomos anesteziologo priežiūros. Dėl šių aplinkybių gastroskopijos su narkoze kaina dažniausiai nėra fiksuota, o tiksli suma nustatoma po gydytojo gastroenterologo konsultacijos, įvertinus visas aplinkybes.

Svarbu suprasti, kad gastroskopijos su narkoze kaina apima ne tik pačią procedūrą, bet ir visą paslaugų paketą – nuo nuskausminimo iki galimų gydomųjų veiksmų. Todėl prieš atliekant tyrimą rekomenduojama pasitikslinti, kas įeina į kainą konkrečioje klinikoje, kad nekiltų neaiškumų.

Taigi gastroskopijos su narkoze kaina visuomet nustatoma individualiai, remiantis paciento poreikiais, tyrimo apimtimi ir gydytojo sprendimu.