Kaip atpažinti ir gydyti miežį ant akies?
Miežis – tai ūminis, pūlingas akies voko krašte esančios riebalinės ar prakaito liaukos uždegimas. Nors miežio gydymas dažnai yra nesudėtingas ir neretai praeina savaime, jis gali sukelti didelį diskomfortą: akių paraudimą, niežulį, patinimą, ašarojimą, o kai kuriais atvejais net ir karščiavimą.
Miežį dažniausiai sukelia bakterijos, kurios patenka į liaukas per nešvarias rankas, pasenusią akių kosmetiką, netinkamai naudojamus kontaktinius lęšius ar blogą vokų higieną. Užtenka vos vieno neapdairaus prisilietimo prie akies ir po kelių dienų voko krašte gali atsirasti skausmingas, paraudęs gumbelis.
Dažniau miežis išsivysto tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi, ypač po peršalimo, ilgalaikio streso ar nuovargio. Taip pat polinkis pasireikšti miežiui dažnesnis žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu.
Kartais miežio atsiradimą gali paskatinti ir tokios organizmo būklės kaip seborėjinis dermatitas, rožinė ar hormonų pokyčiai. Šios ligos trikdo natūralią vokų odos barjerinę funkciją, todėl riebalinės liaukos greičiau užsikemša ir tampa jautresnės infekcijai. Todėl asmenims, turintiems polinkį į odos ar vokų uždegimus, ypač svarbi vokų higiena ir stebėti odos būklės pokyčius, kad būtų išvengta pasikartojančio miežio.
Yra trys miežio tipai, nuo kurių gali skirtis ir miežio gydymas
- Išorinis miežis – ūmus voko krašto riebalinės ar blakstienų folikulo uždegimas. Skaudama vieta parausta, sukietėja, ima tinti. Po kelių dienų iškyla spuogelis su gelsva viršūne, vėliau pratrūksta ir skausmas mažėja.
- Vidinis miežis – ūmus voko kremzlės liaukos uždegimas. Formuojasi vidinėje voko pusėje, dažniausiai skausmingesnis ir užsitęsia ilgiau. Pūliams pratrūkus skausmas mažėja.
- Šaltasis miežis – lėtinis voko kremzlės liaukos uždegimas. Auga lėtai, voke atsiranda pakilimas, oda neparausta. Kartais išnyksta savaime, tačiau dažnai reikia oftalmologo konsultacijos ar chirurginės intervencijos.
Miežio gydymas – ką daryti?
Dauguma miežių praeina per 5–10 dienų be specialaus gydymo. Tačiau tinkama priežiūra gali pagreitinti gijimą ir sumažinti komplikacijų riziką:
- Šilti kompresai – 4–5 kartus per dieną, po 10–15 minučių. Jie skatina pūlių pasišalinimą ir uždegimo mažėjimą.
- Antibakteriniai akių lašai arba tepalai – skiriami gydytojo, jei uždegimas užsitęsia ar gresia komplikacijos.
- Higiena – nenaudoti akių makiažo, neliesti akies rankomis, kruopščiai plauti rankas ir, jei nešiojate lęšius – laikinai jų atsisakyti.
Labai svarbu paminėti, kad negalima naudoti drėgnų šiltų kompresų, bandyti spausti miežį ar pradurti pūlingas viršūnes.
Kada miežis tampa pavojingas ir reikalingas gydymas?
- Jei akies miežio gydymas namuose yra neveiksmingas ir miežis neišnyksta ilgiau nei 10 dienų.
- Jei jis greitai didėja, tampa labai skausmingas, atsiranda karščiavimas ar regėjimo pablogėjimas.
- Jei miežiai kartojasi labai dažnai.
Laiku pradėtas miežio gydymas padeda ne tik greičiau sumažinti skausmą ir patinimą, bet ir užkerta kelią galimoms infekcijos komplikacijoms.
Kai kuriais atvejais, ypač esant vidiniam miežiui, kuris nepratrūksta, nesumažėja, gali būti reikalingas chirurginis šalinimas. Tai nedidelės apimties procedūra, atliekama vietinėje nejautroje, todėl pacientų atsiliepimai dažniausiai itin teigiami – jie nejaučia skausmo ar didesnio diskomforto, o gijimas būna greitas. Operacijos metu gydytojas oftalmologas padaro nedidelį pjūvį ir pašalina pūlingą turinį, taip padėdamas išvengti lėtinio uždegimo ir miežio pasikartojimo.
Kaip išvengti miežio pasikartojimo?
Norint sumažinti miežio pasikartojimo riziką, svarbu laikytis tinkamos akių higienos ir sveikatos įpročių. Reguliariai plaukite rankas, venkite akies trynimo, ypač nešvariomis rankomis, ir nevartokite pasenusių akių kosmetikos priemonių. Jei nešiojate kontaktinius lęšius, laikykitės jų priežiūros taisyklių arba laikinai juos pakeiskite akiniais. Be to, svarbu palaikyti bendrą imunitetą – pakankamas miegas, subalansuota mityba, streso valdymas ir reguliarus fizinis aktyvumas.