Miežis (lot. hordeolum) – tai ūminis, pūlingas akies voko krašte esančios riebalinės ar prakaito liaukos uždegimas. Nors atrodo nedidelis, jis gali sukelti didelį diskomfortą: akių paraudimą, niežulį, patinimą, ašarojimą, o kai kuriais atvejais net ir karščiavimą.
Kas sukelia miežį?
Miežio kaltininkas – bakterijos, dažniausiai, auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus). Šios bakterijos patenka į liaukas per nešvarias rankas, pasenusią akių kosmetiką, netinkamai naudojamus kontaktinius lęšius ar blogą vokų higieną. Užtenka vos vieno neapdairaus prisilietimo prie akies, ir po kelių dienų voko krašte gali atsirasti skausmingas, paraudęs gumbelis.
Dažniau miežis išsivysto tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi, ypač po peršalimo, ilgalaikio streso ar nuovargio. Taip pat polinkis pasireikšti miežiui dažnesnis žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis odos ligomis (pvz., seborėja ar rožine) ar turintiems akių vokų uždegimų (blefarito) istoriją.
Miežio rūšys
Miežiai skirstomi į išorinius ir vidinius:
- Išorinis miežis – susiformuoja ant akies voko krašto, kai užsikemša ir užsikrečia blakstienos folikulo ar jo riebalinės liaukos latakas. Dažniausiai matomas paviršiuje, greičiau pratrūksta ir gyja.
- Vidinis miežis – išsivysto giliau voke, kai uždegimas apima meibomo liauką (kartais šios liaukos užsikišimas vadinamas „šaltu“ miežiu). Jis būna skausmingesnis, sunkiau pasiduoda gydymui, kartais iš išorės net nesimato, o voko viduje matomas paraudimas ar patinimas. Vidiniai miežiai dažniau pereina į lėtinę būklę arba virsta chalazionu – neskausmingu, kietu mazgeliu.
Simptomai – kaip atpažinti?
Pirmieji požymiai – niežėjimas, maudimas, spaudimas ar tempimas voko srityje. Vėliau atsiranda paraudimas, patinimas, skausmas liečiant, o po kelių dienų susiformuoja mažas, gelsvas pūlinukas. Kartais akį sunku pramerkti, ji peršti, ašaroja, jaučiamas svetimkūnio jausmas.
Gydymas – ką daryti?
Dauguma miežių praeina per 5–10 dienų be specialaus gydymo. Tačiau tinkama priežiūra gali pagreitinti gijimą ir sumažinti komplikacijų riziką:
- Šilti kompresai – 4–5 kartus per dieną, po 10–15 minučių. Jie skatina pūlių pasišalinimą ir uždegimo mažėjimą.
- Antibakteriniai akių lašai arba tepalai – skiriami gydytojo, jei uždegimas užsitęsia ar gresia komplikacijos.
- Higiena – nenaudoti akių makiažo, neliesti akies rankomis, kruopščiai plauti rankas ir, jei nešiojate lęšius – laikinai jų atsisakyti.
Chirurginis miežio gydymas
Kai kuriais atvejais, ypač esant vidiniam miežiui, kuris nepratrūksta, nesumažėja ar virsta chalazionu, gali būti reikalingas chirurginis šalinimas. Tai nedidelė procedūra, atliekama vietinėje nejautroje, kurios metu gydytojas padaro pjūvį ir pašalina pūlingą turinį. Šalinimas padeda išvengti lėtinio uždegimo.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei miežis neišnyksta ilgiau nei 10 dienų.
- Jei jis greitai didėja, tampa labai skausmingas, atsiranda karščiavimas ar regėjimo pablogėjimas.
- Jei miežiai kartojasi dažnai ar kyla įtarimų dėl chalaziono ar kitos patologijos.
Daugiau informacijos apie klinikoje atliekamus akių tyrimus bei paslaugų kainas, rasite čia.
Gydytojų oftalmologų sąrašą rasite čia.
Kitos gydytojų oftalmologų atliekamos paslaugos:
Užkritusių akių vokų pašalinimo operacija;
Chirurginis akių vokų darinių šalinimas.