Mirgėjimas akyse – tai regėjimo sutrikimas, galintis pasireikšti įvairiais vaizdiniais pojūčiais: judančiais taškeliais, „skraidančiomis musytėmis“, šviesos blyksniais, zigzagais ar mirgančiomis linijomis. Vienais atvejais šie pojūčiai susiję su natūraliais akies stiklakūnio pokyčiais ar migrena, kitais – gali įspėti apie tinklainės pažeidimą ar neurologinę būklę.
Svarbu atkreipti dėmesį, kaip ir kada atsiranda regėjimo pokyčiai: ar jie pasireiškia vienoje, ar abiejose akyse, ar prasideda staiga, kiek trunka ir ar kartu jaučiami kiti simptomai. Staiga atsiradę šviesos blyksniai ar gausios naujos „musytės“ gali būti tinklainės plyšimo ar atsiskyrimo požymis, todėl tokiu atveju būtina skubi oftalmologo apžiūra.
Mirgėjimo akyse priežastys
Mirgėjimą akyse gali sukelti įvairūs akių ir neurologiniai sutrikimai. Dažniausios priežastys:
- Stiklakūnio pokyčiai ir atšoka. Stiklakūnis – skaidri gelio pavidalo medžiaga, užpildanti akies vidų. Bėgant metams jo struktūra keičiasi, jis gali susitraukti ir atsiskirti nuo tinklainės. Dėl to regėjimo lauke gali atsirasti judančių taškelių, siūlelių ar šviesos blyksnių.
- Tinklainės plyšimas ar atsiskyrimas. Stiklakūniui traukiant tinklainę, joje gali atsirasti plyšimas. Jei po tinklaine pradeda kauptis skystis, ji gali atsiskirti nuo akies dugno. Tai pavojinga būklė, galinti sukelti negrįžtamą regėjimo praradimą.
- Migrena su regos aura. Prieš migrenos priepuolį arba jo metu gali atsirasti mirgančių zigzagų, šviesos blyksnių, iškraipytų vaizdų ar laikino regėjimo lauko pokyčių. Aura gali pasireikšti ir be vėliau atsirandančio galvos skausmo.
- Akių traumos ar uždegimai. Mechaniniai pažeidimai ir tam tikri akies uždegimai gali sukelti stiklakūnio ar tinklainės pokyčius, dėl kurių atsiranda blyksnių ar judančių dėmelių.
- Kraujavimas į stiklakūnį. Kraujas akies viduje gali būti matomas kaip staiga atsiradę tamsūs taškeliai, drumstys ar neryškus matymas. Tai gali būti susiję su tinklainės pažeidimu ar kitomis akių ligomis.
- Staigūs kraujotakos ar neurologiniai sutrikimai. Laikini ar nuolatiniai regėjimo pokyčiai gali pasireikšti esant galvos smegenų kraujotakos sutrikimams, įskaitant insultą.
Ne kiekvienas regėjimo mirgėjimas reiškia rimtą ligą. Pavyzdžiui, ilgą laiką nekintančios „musytės“ dažnai susijusios su stiklakūnio pakitimais. Vis dėlto naujai atsiradusių ar staiga padaugėjusių drumstelių ir blyksnių nereikėtų laikyti vien įprastu akių nuovargiu.
Mirgėjimo akyse simptomai
Mirgėjimas akyse gali būti jaučiamas skirtingai, priklausomai nuo jį sukėlusios priežasties. Dažniausiai pasitaikantys požymiai:
- judantys taškeliai, siūleliai, dėmelės ar „skraidančios musytės“ regėjimo lauke;
- trumpi šviesos blyksniai, primenantys žaibavimą ar fotoaparato blykstę;
- mirgantys zigzagai, banguotos linijos ar švytintys kontūrai;
- tamsios dėmės ar šešėliai regėjimo lauke;
- neryškus matymas arba dalies regėjimo lauko praradimas;
- retesniais atvejais – dvejinimasis ar laikinas regėjimo pablogėjimas.
Stiklakūnio pokyčių sukeltos „musytės“ dažnai juda kartu su akių judesiais ir gali būti labiau pastebimos žiūrint į šviesų, vienspalvį paviršių. Migrenos aura paprastai pasireiškia mirgančiais geometriniais vaizdais, kurie palaipsniui plečiasi ar keičia formą.
Kada kreiptis į gydytoją dėl mirgėjimo akyse?
Jei regėjimo lauke pirmą kartą atsirado šviesos blyksnių ar judančių dėmelių, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į oftalmologą, net jei nėra skausmo ir regėjimas atrodo nepakitęs. Staigus šių simptomų atsiradimas gali būti susijęs su stiklakūnio atšoka, tinklainės plyšimu ar prasidedančiu tinklainės atsiskyrimu.
Skubiai kreipkitės į medikus, jei:
- staiga atsirado daug naujų „musyčių“ ar tamsių taškelių;
- pradėjote matyti pasikartojančius šviesos blyksnius;
- regėjimo lauke atsirado tamsus šešėlis, „uždanga“ ar trūksta dalies vaizdo;
- staiga pablogėjo regėjimas arba praradote regėjimą viena akimi;
- simptomai atsirado po akies ar galvos traumos.
Jei kartu su regėjimo sutrikimu staiga nusilpsta ar nutirpsta viena kūno pusė, sutrinka kalba, pusiausvyra ar koordinacija, būtina nedelsiant skambinti 112 – tai gali būti insulto požymiai.
Mirgėjimo akyse diagnostika
Mirgėjimo akyse priežastis nustatoma įvertinus simptomus, jų atsiradimo aplinkybes ir atlikus akių ištyrimą. Gydytojas oftalmologas gali pasiteirauti, kada prasidėjo regėjimo pokyčiai, ar jie pasireiškia vienoje, ar abiejose akyse, kiek laiko trunka ir ar kartu jaučiamas galvos skausmas ar kiti simptomai.
Priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekami šie tyrimai:
- Regėjimo aštrumo patikra. Įvertinama, kaip pacientas mato iš arti ir iš toli.
- Akių dugno tyrimas. Išplėtus vyzdžius apžiūrima tinklainė ir kitos akies dugno struktūros. Tai vienas svarbiausių tyrimų įtariant tinklainės plyšimą ar atsiskyrimą.
- Akispūdžio matavimas. Padeda įvertinti akispūdį ir nustatyti jo padidėjimą.
- Papildomi akių tyrimai. Atsižvelgiant į simptomus, gali būti atliekama optinė koherentinė tomografija ar ultragarsinis akies tyrimas.
Jei įtariama neurologinė priežastis, gali būti rekomenduojama neurologo konsultacija, galvos smegenų vaizdiniai ar kiti tyrimai. Staiga atsiradus neurologiniams simptomams, tyrimai atliekami skubos tvarka.
Mirgėjimas akyse ir jo gydymas
Gydymas priklauso nuo nustatytos mirgėjimo priežasties. Kadangi šį simptomą gali sukelti skirtingos būklės, vieno visiems tinkamo gydymo nėra.
- Stiklakūnio atšoka. Jei ištyrus nustatoma, kad tinklainė nepažeista, dažniausiai specifinio gydymo nereikia. Simptomai laikui bėgant gali tapti mažiau pastebimi. Vis dėlto atsiradus naujiems blyksniams, padaugėjus drumstelių ar pablogėjus regėjimui būtina pakartotinė apžiūra.
- Tinklainės plyšimas. Priklausomai nuo pažeidimo, tinklainės plyšimas gali būti gydomas lazerine fotokoaguliacija arba šalčio terapija, siekiant užkirsti kelią tinklainės atsiskyrimui.
- Tinklainės atsiskyrimas. Tai skubi būklė, kuriai dažniausiai reikalingas chirurginis gydymas. Procedūros parinkimas priklauso nuo pažeidimo vietos ir apimties.
- Migrena su regos aura. Gydymas parenkamas atsižvelgiant į migrenos dažnumą ir sunkumą. Gali būti skiriami priepuolio metu vartojami ar profilaktiniai vaistai. Svarbu įvertinti, ar regėjimo pokyčiai iš tiesų būdingi migrenai, ypač jei jie atsirado pirmą kartą.
- Neurologiniai kraujotakos sutrikimai. Įtarus insultą ar kitą ūminį kraujotakos sutrikimą, būtina skubi medicininė pagalba ir gydymas ligoninėje.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams teikiamos gydytojo oftalmologo konsultacijos. Jų metu įvertinama regėjimo būklė, aptariami jaučiami simptomai ir, atsižvelgiant į individualią situaciją, parenkami reikalingi tyrimai bei tolesnio ištyrimo planas.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo oftalmologo konsultacija;
- akių dugno tyrimas;
- akispūdžio matavimas;
- individualaus tolesnio ištyrimo plano sudarymas.
Gydytojų oftalmologų sąrašą rasite čia.
Svarbu: staiga atsiradus blyksniams, gausioms naujoms „musytėms“, regėjimo lauko šešėliui ar staigiam regėjimo pablogėjimui, nereikėtų laukti planinės konsultacijos – būtina skubi oftalmologinė pagalba.
Dažniausiai užduodami klausimai apie mirgėjimą akyse
Ne. Kartais jį sukelia nekenksmingi stiklakūnio pokyčiai ar migrenos aura. Tačiau pirmą kartą atsiradę blyksniai, staiga padaugėjusios „musytės“ ar regėjimo lauko pokyčiai gali įspėti apie tinklainės pažeidimą, todėl juos būtina skubiai įvertinti.
Stiklakūniui traukiant tinklainę gali atsirasti trumpų šviesos blyksnių pojūtis, kuris dažnai geriau pastebimas prietemoje ar tamsoje. Vis dėlto naujai atsiradusių blyksnių nereikėtų ignoruoti – svarbu patikrinti, ar nėra tinklainės pažeidimo.
Migrenos aura dažniausiai pasireiškia mirgančiais zigzagais, švytinčiomis linijomis ar iškraipytais vaizdais, kurie palaipsniui keičiasi ir paprastai trunka 5–60 minučių. Ji gali būti juntama regėjimo lauke net ir užmerkus akis, nes jos priežastis yra neurologinė. Tinklainės problemos dažniau sukelia blyksnius ar naujas „musytes“ vienoje akyje, o kartais – tamsų šešėlį ar regėjimo lauko dalies praradimą. Jei simptomai atsirado pirmą kartą, būtina gydytojo apžiūra.
Jei regėjimo sutrikimą lydi staigus vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas, kalbos, pusiausvyros ar koordinacijos sutrikimai, tai gali būti insulto požymiai. Tokiu atveju būtina nedelsiant skambinti 112.
Pati stiklakūnio atšoka dažniausiai nėra pavojinga ir ilgainiui gali nebesukelti ryškių simptomų. Tačiau kartais stiklakūniui atsiskiriant nuo tinklainės ji gali būti pažeista – atsiranda plyšimas, galintis progresuoti į tinklainės atsiskyrimą. Todėl naujai atsiradusius blyksnius ar „musytes“ būtina patikrinti.
Ilgas darbas prie ekranų gali sukelti akių nuovargį, sausumą, neryškų matymą ar sunkumą sufokusuoti žvilgsnį. Tačiau staigūs šviesos blyksniai ar naujai atsiradusios judančios dėmelės nėra tipiški vien akių nuovargio požymiai, todėl reikėtų išsiaiškinti jų priežastį.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-11-10