Kas yra žmogaus papilomos viruso tyrimas (ŽPV) ir kam jis skirtas?
ŽPV (dar vadinamas AR ŽPV) Kaune – tai medicininis testas, skirtas nustatyti, ar asmuo yra užsikrėtęs šiuo virusu, kuris perduodamas daugiausia per lytinius santykius. ŽPV yra labai paplitusi infekcija – daugelis žmonių bent kartą gyvenime su juo susiduria, dažnai net to nežinodami, nes virusas gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų. Yra daugiau kaip 100 ŽPV tipų, iš kurių apie 14 laikomi didelės rizikos, nes jie gali sukelti įvairias onkologines ligas, ypač gimdos kaklelio, makšties, išangės, varpos ar burnos ir gerklės vėžį.
Tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus mėginį iš gimdos kaklelio – tai gali būti atliekama kartu su PAP (citologiniu) testu arba atskirai. Nustačius didelės rizikos ŽPV tipus, galima imtis ankstyvų prevencinių priemonių ir taip išvengti sunkių sveikatos sutrikimų.
Žmogaus papilomos viruso tyrimas yra itin svarbi priemonė gimdos kaklelio vėžio prevencijoje. Jis leidžia nustatyti infekciją dar prieš atsirandant ligos simptomams ar ląstelių pokyčiams, todėl yra vienas iš efektyviausių būdų iš anksto įvertinti riziką ir laiku pradėti stebėjimą arba gydymą.
Kokie yra pagrindiniai ŽPV tyrimo metodai?
Pagrindiniai ŽPV tyrimo metodai yra skirti nustatyti viruso buvimą organizme bei įvertinti, ar dėl infekcijos atsirado ląstelių pakitimų, galinčių rodyti ikivėžines ar vėžines būkles. Šie metodai padeda anksti aptikti riziką ir užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.
• Molekulinis testas
Tai vienas tiksliausių šiuolaikinių metodų, paremtas polimerazės grandinine reakcija (PCR). Šis testas leidžia nustatyti ŽPV DNR arba RNR, t. y. tiesiogiai identifikuoti viruso genetinę medžiagą organizme. Tyrimas dažniausiai atliekamas iš gimdos kaklelio mėginio ir gali nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs didelės ar mažos rizikos ŽPV tipu. Kai kurios versijos šio testo taip pat gali nustatyti konkretų viruso tipą, pavyzdžiui, 16 ar 18, kurie yra glaudžiai susiję su vėžio rizika.
• PAP (Papanikolau) tepinėlis
Tai citologinis tyrimas, kurio metu tiriamos gimdos kaklelio ląstelės, siekiant aptikti ankstyvus pakitimus, kuriuos gali sukelti ŽPV. PAP tepinėlis pats viruso nenustato, tačiau leidžia įvertinti, ar virusas jau sukėlė ląstelių pažeidimų. Tai vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos įrankių, ypač kai atliekamas reguliariai.
• Kombinuotas PAP + ŽPV tyrimas (testas)
Tai dviejų metodų derinys – molekulinis žmogaus papilomos viruso tyrimas ir PAP tepinėlis. Toks testas leidžia ne tik aptikti, ar yra ŽPV infekcija, bet ir įvertinti, ar dėl jos atsirado kokių nors pakitimų gimdos kaklelio ląstelėse.
Be šių pagrindinių metodų gali būti atliekami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, analinės ar burnos gleivinės mėginiai, tačiau jie naudojami rečiau ir dažniausiai tik specifinėse rizikos grupėse.
Šiuolaikiniai tyrimai yra labai jautrūs ir patikimi, o jų pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, lytinio gyvenimo ypatumų bei nacionalinių sveikatos priežiūros rekomendacijų.
Kaip atliekamas žmogaus papilomos viruso tyrimas?
- Tyrimas atliekamas ginekologinės apžiūros metu. Specialiu šepetėliu paimamas mėginys nuo gimdos kaklelio paviršiaus.
- Vyrams standartinio ŽPV tyrimo nėra, bet galima atlikti tyrimą nuo varpos, išangės ar burnos gleivinės, jei yra padidėjusi rizika arba simptomai. Dažniausiai tai daroma tam tikrose rizikos grupėse (pvz., turintiems lytinių santykių su tos pačios lyties asmeniu, ar sergantiems ŽIV).
Kada rekomenduojama atlikti ŽPV tyrimą?
Moterims: pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir dauguma šalių rekomenduoja pirmą tyrimą atlikti nuo 25 metų, priklausomai nuo šalies sveikatos gairių.
Ar ŽPV tyrimas yra skausmingas arba nemalonus?
Žmogaus papilomos viruso tyrimasdažniausiai nėra skausmingas, tačiau kai kada gali būti nemalonus ar sukelti lengvą diskomfortą, ypač jei yra įtampa (visgi tai labai reti atvejai).
Ką reiškia teigiamas ŽPV tyrimo rezultatas?
Teigiamas žmogaus papilomos viruso tyrimas (tyrimo rezultatas) reiškia, kad jūsų organizme aptiktas vienas ar keli ŽPV tipai. Tai rodo, kad esate užsikrėtęs virusu, tačiau pats rezultatas dar nereiškia, kad sergate vėžiu ar kad neišvengiamai susirgsite. Daugeliu atvejų, ypač jaunesniems žmonėms, ŽPV infekcija yra laikina – imuninė sistema per 1–2 metus ją dažnai sėkmingai pašalina iš organizmo be jokių gydymo priemonių ar komplikacijų.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokio tipo virusas buvo aptiktas – didelės rizikos ŽPV tipai, tokie kaip 16 ar 18, yra glaudžiai susiję su įvairių vėžio formų (ypač gimdos kaklelio vėžio) išsivystymu. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, pavyzdžiui, PAP testą, kolposkopiją (gimdos kaklelio apžiūrą specialiu prietaisu), ar net biopsiją, jei ląstelėse įtariami pakitimai.
Teigiamas žmogaus papilomos viruso tyrimas taip pat reiškia, kad būtina reguliariai stebėti sveikatą, net jei jokių simptomų nėra. Nuolatinė infekcija gali sukelti ilgalaikių pakitimų ląstelėse, todėl ankstyvas nustatymas ir kontrolė padeda laiku užkirsti kelią rimtesnėms ligoms. Žmogaus papilomos viruso tyrimas ir jo rezultatai leidžia gydytojui priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnio stebėjimo ar gydymo plano.
Kuo skiriasi didelės ir mažos rizikos ŽPV tipai, ir ar tai nustatoma tyrimo metu?
ŽPV tipai skirstomi į didelės ir mažos rizikos grupes, atsižvelgiant į jų gebėjimą sukelti vėžinius pakitimus.
Didelės rizikos ŽPV tipai, tokie kaip 16 ir 18, yra pavojingiausi – jie dažniausiai siejami su gimdos kaklelio vėžio atsiradimu, o taip pat gali sukelti ir kitų lokalizacijų vėžį: makšties, vulvos, išangės, varpos, burnos ir gerklės srityse. Šie virusai veikia lėtai, dažnai be jokių simptomų, bet ilgainiui gali lemti ląstelių pokyčius, vadinamus displazija, kuri – jeigu nėra gydoma – gali progresuoti į vėžį.
Mažos rizikos ŽPV tipai, pavyzdžiui, 6 ir 11, nėra siejami su vėžiniais susirgimais, tačiau dažnai sukelia lytinių organų karpas (kondilomas). Nors jos nėra pavojingos gyvybei, gali sukelti diskomfortą, psichologinį stresą ar socialinių problemų.
Atliekant ŽPV tyrimą, paprastai nustatoma, ar organizme yra didelės rizikos virusų. Kai kurie testai taip pat tiksliai identifikuoja viruso tipą, kas leidžia gydytojams geriau įvertinti riziką ir suplanuoti tolimesnius veiksmus. Pavyzdžiui, jei randamas 16 ar 18 tipas, pacientui gali būti skiriami dažnesni tyrimai ar papildomi ištyrimai (kolposkopija, biopsija).
Toks tipų skirstymas yra labai svarbus profilaktikai, nes padeda anksti nustatyti padidėjusią riziką susirgti vėžiu ir laiku imtis atitinkamų priemonių.
Kaip dažnai reikėtų kartoti ŽPV tyrimus?
- Nuo 25–30 metų: jei rezultatai normalūs, tyrimą rekomenduojama kartoti kas 3–5 metus, priklausomai nuo šalies gairių ir pasirinkto metodo (PAP testas arba AR ŽPV testas).
- Jei aptiktas didelės rizikos ŽPV, gydytojas gali rekomenduoti dažnesnį stebėjimą ar papildomus tyrimus (kolposkopiją, biopsiją).
- Vyrams: tyrimų dažnis nenustatytas, nes jie įprastai profilaktiškai neskiriami.
Iš ko susideda ŽPV tyrimo kaina?
ŽPV tyrimo kaina susideda iš mėginio paėmimo, laboratorinio viruso DNR nustatymo bei, jei reikia, papildomos citologinės analizės.