Menstrucijos yra neatsiejama moters gyvenimo dalis, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai gyvenimą apkartina menstruacinio ciklo sutrikimai, kurie turi įtakos moters kūnui, psichikai ar reprodukcinei sveikatai. Pasak Biofirst gydytojos akušerės-ginekologės Miglės Černiauskienės, tai yra sritis, kurioje gydytojai nuolat tęsia tyrinėjimus ir siekia kuo geriau ištirti moters organizme vykstančius procesus. Visgi svarbu suprasti, kad ciklo sutrikimai gali atsirasti dėl bendros sveikatos būklės, gyvenimo būdo, hormonų disbalanso ir tam, kad išsiaiškinti, koks tinkamiausias gydymo būdas – svarbu moterį ištirti kompleksiškai.
Menstruacijų ciklas ir jo etapai
Mėnesinės (menstruacijos), tai kasmėnesinis „moteriškas“ procesas, kuomet kas mėnesį gimdos gleivinė pasišalina iš gimdos, sukeldama kraujavimą.
Menstruacinis ciklas prasideda nuo pirmosios mėnesinių dienos ir baigiasi, prasidėjus kitoms mėnesinėms. Tai žymi kitą, naujo ciklo pradžią. Paprastai ciklas būna 28 dienų trukmės, tačiau kiekvienas organizmas unikalus, todėl, jeigu po 28 dienų mėnesinės neprasidėjo – tai nereiškia, kad mėnesinės vėluoja. Būna atvejų, kai ciklas „užsitęsia“ iki 35 dienų.
Kalbant apie mėnesinių ciklo fazes – jos skirstomos į keturias fazes.
Pirmoji – menstruacinė fazė, kuri prasideda kraujavimu ir baigiasi menstruacijų pabaiga.
Antroji – folikulinė fazė, kuriai prasidėjus – kraujavimas baigiasi. Ši fazė pasižymi padidėjusiu estrogeno kiekiu, kuris suteikia daugiau energijos, pagerėja nuotaika. Šiuo metu organizmas ruošiasi ovuliacijai.
Trečioji – ovuliacinė fazė, kai kiaušialąstė išeina iš kiaušidės ir gali būti apvaisinta.
Ketvirtoji – liuteininė fazė. Šioje fazėje estrogeno kiekis mažėja, o progesterono didėja. Tai gali sukelti priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomus, tokius, kaip: nuovargį, energijos trūkumą, dirglumą, pilvo pūtimą, galvos skausmą ir kt. Šiuo laikotarpiu organizmas ruošiasi neapvaisintos kiaušialąstės pašalinimui ir žymi beprasidėsiantį naują ciklą.
Menstruacijų (ne)reguliarumas, diskomfortą keliantys veiksniai ir tam įtakos turinčios priežastys
Paprastai reguliarios mėnesinės yra laikomos, kai jos kartojasi kas 21–35 dienas. Visgi svarbu suprasti, kad mėnesinės nėra lyg laikrodžio mechanizmas, todėl priklausomai nuo mėnesio, menstruacijos gali kartotis kas 24 dienas, kartais netgi kas 21 arba 28 dienas, ir vis tiek būti laikomos reguliariomis. Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21 – ą diena) arba per retai (rečiau nei kas 35 – ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų. Tai gali būti signalas, kad moters organizme vyksta pokyčiai arba yra patiriamas stresas įvairiose gyvenimo srityse (nuo asmeninio gyvenimo iki darbo/mokslų pokyčių). Įtakos menstruaciniam ciklui taip pat gali turėti ir:
- klimato ar laiko juostų pokyčiai;
- mitybos sutrikimai, pvz., anoreksija;
- intensyvus sportas (ypač sportininkėms, patiriančioms didelį fizinį krūvį);
- ginekologinės ligos, tokios kaip endometriozė (esant šiai ligai moterys gali susidurti su stipriais pilvo skausmais ar rudomis išskyromis prieš ar po mėnesinių).
- hormonų disbalansas, pvz., policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), sukeliantis moteriškųjų ir vyriškųjų lytinių hormonų disbalansą.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į menstruacijų skausmingumą. Stiprus skausmas gali indikuoti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, gimdos anomalijas arba dubens uždegimines ligas. Visgi pas kiekvieną skausmo suvokimo riba individuali, todėl reikia stebėti, kada pasireiškia stiprus skausmas (pagal individualų pojūtį), nes galbūt tai ne šiaip streso sukeltas padarinys, o besivystanti liga/sutrikimas, dėl ko reikia pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu. Tik išsiaiškinus pagrindinius moterų nusiskundimus, įvertinus ligos istoriją, kruopščiai apžiūrėjus ir atlikus visus reikalingus tyrimus – bus skirtas tolimesnis gydymas arba neradus rimtų sutrikimų – pateiktos individualios rekomendacijos.
Kūno svorio ir vitaminų įtaka menstruaciniam ciklui
Svorio pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir menstruacijų reguliarumui. Pavyzdžiui, susirgus anoreksija, organizme sutrinka hormonų gamyba/ balansas, dėl to menstruacijos būna itin retos arba nevyksta. Atstačius normalų kūno masės indeksą (KMI), menstruacijos dažniausiai sugrįžta į reguliarų režimą.
Per didelis kūno svoris taip pat turi neigiamos įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, menstruacijų metu yra pastebimas gausesnis kraujavimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad didesnis kūno svoris mėnesinių metu sukelia didesnį uždegimą gimdoje, dėl to gali sutrikti gimdos gleivinės – endometriumo atsisluoksniavimas mėnesinių metu ir padidėti netenkamas kraujo kiekis.
Nors moksliniai tyrimai neįrodo, tačiau pastebėta teigiama vitaminų ir mikroelementų nauda organizmui. Pavyzdžiui, pakankamas kiekis vitaminų B, D, kalcio, magnio, cinko gali palengvinti PMS simptomus, o pakankamas kiekis vitaminų D ir E gali sumažinti mėnesinių skausmą. Visgi didelės vitamino C dozės gali padidinti hormono progesterono koncentraciją, kas lemia ankstesnę menstruacijų pradžią, o vitamino D trūkumas gali lemti nereguliarias menstruacijas, todėl svarbu ne tik sveika mityba, bet ir vitaminų bei mineralų balansas organizme.
Gimdymo įtaka „lengvesnėms“ menstruacijoms
Pasitaiko atvejų, kai moterys pastebi, kad jų menstruacijos po gimdymo tampa ne tokios skausmingos arba trunka trumpiau. Toks pasikeitimas gali būti susijęs su fiziologiniais pokyčiais, kai po gimdymo pasikeičia gimdos tonusas, todėl gimdos susitraukimai būna mažiau skausmingi. Tačiau kiekvienas organizmas yra skirtingas ir ne visoms moterims po gimdymo menstruacijos bus/yra mažiau skausmingos, gausesnės ar trumpesnės.
Sutrikusios menstruacijos – sutrikusi gyvenimo kokybė
1. Fizinė sveikata: stiprūs menstruacijų skausmai arba intensyvūs kraujavimai gali sukelti nuovargį, o ilgalaikis gausus kraujavimas – anemiją, kurią lydi bendras silpnumas ir galvos svaigimas.
2. Emocinė sveikata: stiprūs menstruacijų skausmai arba nereguliarios menstruacijos gali sukelti emocinį diskomfortą ir stresą, ko pasekoje padidėja dirglumas, nerimas bei gali atsirasti depresijos požymių.
3. Socialinis gyvenimas: stiprūs skausmai gali trukdyti dirbti, mokytis ar dalyvauti socialiniame gyvenime.
4. Seksualinis gyvenimas: menstruacijų sutrikimai gali paveikti moters seksualinį gyvenimą.
5. Reprodukcinė sveikata: svarbu išsiaiškinti, koks yra sutrikimas ir kokia to priežastis. Pavyzdžiui, jei mėnesinės retos ir atlikus tyrimus yra patvirtinamas policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), tikėtina bus sunkiau pastoti dėl neaiškaus ovuliacijos laiko (kai kuriais atvejais ovuliacija gali iš viso nevykti). Esant gimdos gleivinės polipams galima sunkesnė implantacija, tokiu atveju taip pat sumažėja galimybė pastoti.
Menstruacijų sutrikimai gali turėti įvairių priežasčių ir pasekmių moters sveikatai, todėl norint užtikrinti pilnavertį gyvenimą, reikia stebėti organizmo siunčiamus signalus, o pajutus neįprastą skausmą, kraujavimą ar kitus nestandartinius pojūčius – kuo skubiau apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą.
