Krioglobulinai – tai nenormalūs baltymai (imunoglobulinai), esantys kraujyje, kurie žemoje temperatūroje sulimpa (precipituoja) ir gali trukdyti normaliai kraujotakai. Esant šių baltymų sankaupoms, gali būti pažeidžiamos smulkios kraujagyslės, oda, sąnariai, inkstai ar nervų sistema.
Kada atliekamas krioglobulinų tyrimas?
Tyrimas rekomenduojamas įtariant krioglobulinemiją arba susijusius sutrikimus. Įtarti šią būklę galima, jei pasireiškia:
- Lėtiniai odos bėrimai (opelės, pabalusios galūnės žiemą);
- Sąnarių skausmai;
- Silpnumas, tirpimas, galūnių šalimas;
- Inkstų veiklos sutrikimai;
- Kepenų ligos ar hepatitas C;
- Autoimuninės ligos (pvz., vilkligė, reumatoidinis artritas).
Kaip atliekamas tyrimas?
- Imamas veninis kraujas;
- Tyrimas atliekamas specializuotoje laboratorijoje.
Ką reiškia rezultatai?
- Teigiamas rezultatas rodo, kad kraujyje yra krioglobulinų. Tai gali būti susiję su lėtine virusine infekcija (ypač hepatitu C), autoimuniniais sutrikimais;
- Neigiamas rezultatas rodo, kad krioglobulinų kraujyje nėra arba jų kiekis per mažas, kad būtų nustatytas.
Kodėl šis tyrimas svarbus?
Krioglobulinemija gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nėra diagnozuojama ar gydoma. Tyrimas padeda nustatyti ligos priežastį ir skirti tinkamą gydymą – nuo infekcijos gydymo iki imunitetą slopinančių vaistų.
Pasiruošimas tyrimui
Patartina nevalgyti 6–8 valandas prieš tyrimą. Taip pat, vengti šalčio prieš tyrimą – jei įmanoma, prieš kraujo paėmimą venkite ilgo buvimo šaltoje aplinkoje, nes šaltis gali paveikti rezultatų tikslumą arba netgi sukelti simptomų paūmėjimą.