Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra ypatingai svarbi moterų sveikatos problema: tai dažniausias vaisingo amžiaus moterų endokrininis sutrikimas. Apie šio sutrikimo simptomus, diagnostiką bei skirtingus gydymo būdus moterims planuojančioms nėštumą bei toms, kurios šeimos pagausėjimo neplanuoja kalbamės su Biofirst klinikos gydytoja endokrinologe Kristina Semėniene.
Kas yra policistinių kiaušidžių sindromas ir kokie pacienčių juntami šio sutrikimo simptomai?
PKS – tai požymių rinkinys, genetinių ir išorinių veiksnių sąveika, kompleksinis hormonų pusiausvyros sutrikimas, lemiantis reprodukcinės funkcijos, metabolinius ir psichologinius sutrikimus. Sergančios PKS moterys dažniausiai kreipiasi į gydytojus dėl nereguliarių mėnesinių, nevaisingumo, padidėjusio plaukuotumo, rečiau – plikimo, aknės, moteris taip pat vargina augantis kūno svoris. Dažnai garsiai neišsakomos problemos lieka seksualinės funkcijos, valgymo sutrikimai, depresijos simptomai, nerimas, kas lemia prastą gyvenimo kokybę. Būtent dėl plataus klinikinių simptomų ir požymių pasireiškimo, šio sindromo diagnostikoje ir gydyme dažniausiai dalyvauja didelė gydytojų specialistų komanda: gydytojas endokrinologas, akušeris-ginekologas, dermatologas, psichologas, dietologas ir kiti.
Ar yra kokių nors klaidingų supratimų apie policistinių kiaušidžių sindromą ir jei taip, kaip juos galėtumėte paaiškinti?
Tenka girdėti, jog visuomenėje vyrauja nuomonė, kad šis sindromas turi universalų gydymą -sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis (SKT), tačiau toli gražu gydymas neapsiriboja šių medikamentų skyrimu ir ne visais atvejais SKT yra skiriamos. Taip pat dažnas klaidingas ir kartais daug nusivylimo lemiantis pacienčių lūkestis, jog paskyrus gydymą jų sveikata sparčiai pagerės. Deja, PKS gydymas yra daugiakomponentis, ilgalaikis, atviro gydytojo ir paciento bendradabiavimo reikalaujantis gydymas.
Kalbant apie gydymo trukmę, priklausomai nuo to, kuri sveikatos problema labiausiai vyrauja, galima tikėtis labai skirtingų gydymo efektyvumo požymių, pvz.: mėnesinių ciklo reguliavimas gali užtrukti ir iki 6 mėnesių. Greitesnio efekto būtų galima tikėtis gydant aknę, jei ši pradėta gydyti nedelsiant.
Derėtų nepamiršti, kad vieno universalaus gydymo, tinkančio visoms pacientėms – nėra. Neretai užtrunka laiko, kol kiekvienai moteriai parenkame jai tinkamą gydymo ir priežiūros planą.
Kitas, dažnai paplitęs įsitikinimas yra tai, kad neįmanoma natūraliai pastoti, sergant PKS. Taip, sergančiosios PKS dažniau susiduria su nevaisingumo problema, tačiau tikrai natūralus pastojimas yra galimas.
Ar policistinės kiaušidės yra diagnozuojamos dažnai pacientei ir kas turi didžiausią tikimybę susirgti šia liga?
PKS skirtingos mokslinės literatūros duomenimis yra nustatoma 8–13 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, vadinasi apytiksliai 1 iš 10 vaisingo amžiaus moterų serga PKS. Diagnostika dažnu atveju yra uždelsta, o iki 70 proc. atvejų PKS lieka visai nediagnozuojamas.
Kadangi ligos priežastys yra daugiakomponentės, tikslus išsivystymo mechanizmas nėra žinomas, tačiau yra žinoma, jog didesnę riziką išsivystyti PKS turi genetinį polinkį turinčios moterys, tos, kurių šeimoje jau yra sergančių šiuo sindromu moterų, taip pat nutukimu sergančios moterys bei esant sėsliam gyvenimo būdui. Vis daugiau kalbama apie aplinkos toksinų, žarnyno disbiozės ir lėtinio uždegimo svarbą vystantis šiam sindromui, tad galbūt netolimoje ateityje bus įmanoma tiksliau nustatyti pacientes, kurios turi didesnę tikimybę susirgti policistinių kiaušidžių sindromu.
Daugiau apie vyriškų lytinių hormonų suaktyvėjimą moters organizme, PKS diagnozę, nevaisingumą ir šios ligos gydymo metodus sužinosite šiame vaizdo įraše.
