Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu*, patikra išnešiotiems naujagimiams dėl kritinių įgimtų širdies ydų prasideda jau antrąją naujagimio gyvenimo parą (ar prieš išrašant pacientą į namus), kai neinvaziniu metodu (fotometrinis metodas ir pulsoksimetrija) išmatuojamas kraujyje esantis deguonies kiekis (SpO2) ir širdies susitraukimų dažnis. Šis tyrimo metodas svarbus, nes padeda diagnozuoti širdies ydą, kai dar nespėjo pasireikšti klinikiniai jos simptomai. Naujagimiams, kuriems įtariama ir/ar diagnozuojama širdies yda, svarbu ne tik matuoti SpO2, bet ir auskultuoti širdį (dėl ūžesio), vertinti šlauninės arterijos pulsus, matuoti arterinį kraujo spaudimą visose galūnėse, nukreipti gyd. vaikų kardiologo konsultacijai, širdies echoskopijos atlikimui bei atlikti kitus svarbius tyrimus. Jei kritinės širdies ydos naujagimystės metu neįtariamos, pacientą turi stebėti šeimos gydytojas ir, esant reikalui, nukreipti laiku specialiajam ištyrimui pas gyd. vaikų kardiologą.
6-7 metų vaikams šeimos gydytojas privalo atlikti ir įvertinti elektrokardiogramą (EKG)**. Elektrokardiografija – tai neinvazinis ir neskausmingas tyrimas bei vienas dažniausiai naudojamų tyrimo metodų gydytojo kardiologo darbe. Tyrimo metu registruojami širdies bioelektriniai potencialai – užrašoma elektrokardiograma (EKG). Elektrokardiograma (EKG) suteikia nemažai informacijos apie mūsų širdies darbą: parodo širdies susitraukimų dažnį, leidžia diagnozuoti širdies ritmo, laidumo sutrikimus, koronarinę ligą, kai kurias kitas patologijas. Tačiau nereiktų pamiršti, kad nepatologinė elektrokardiograma (EKG) dar nereiškia, kad nėra širdies ydos, nes ne visos širdies ydos (ypač pradinėse jų stadijose) stebimos EKG. Paciento nusiskundimai, anamnezės (nepamirštant ir šeiminės anamnezės) surinkimas, išsamus objektyvus ištyrimas padeda šeimos gydytojams įtarti galimą širdies ir kraujagyslių sistemos patologiją jauname amžiuje bei laiku nukreipti jį detalesniam ištyrimui.
Toliau straipsnyje aptariama pagrindinės širdies ligos, kurios yra diagnozuojamos vaikams.
Kardiomopatija vaikystėje: genetiniai polinkiai ir diagnostika
Kardiomopatija yra bendras terminas, apibūdinantis širdies raumens ligas. Kardiomiopatijos metu pakenkiama normaliam širdies raumens darbui, dėl to gali sutrikti širdies veikla, vystytis ritmo sutrikimai, atsirasti tokie simptomai, kaip skausmas krūtinėje, alpimai, dusulys, greitas nuovargis, blogas fizinio krūvio toleravimas.
Dilatacinė kardiomopatija yra viena dažniausiai pasitaikančių kardiomopatijos formų, kurioje širdies prieširdžiai bei skilveliai plečiasi ir tampa silpnesni. ~50 proc. atvejų dilatacinė kardiomiopatija yra idiopatinė (sukelta neaiškios priežasties), iš žinomų priežasčių jos atsiradimą lemia miokarditas, neuroraumeninės ligos, genetinė predispozicija, rečiau – infekcijos, endokrininės-metabolinės ligos ir kt. Šios patologijos metu, plečiasi visos keturios širdies kameros, kartais net gali formuotis trombai, kurie gali tapti embolizacijos priežastis (trombui atitrūkus).
Tuo tarpu hipertrofinės kardiomiopatijos metu stebima įvairaus tipo masyvus kairiojo skilvelio sienelių sustorėjimas. Tai - dažniausia staigios kardialinės mirties priežastis paaugliams ir jauniems suaugusiems, ypač tarp sportininkų. 30-60 proc. atvejų ši patologija yra genetiškai paveldima.
Taip pat yra ir kitų, tačiau daug rečiau sutinkamų kardiomopatijos formų: restrikcinė kardiomiopatija, aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomopatija ar nekompaktinė kardiomiopatija.
Ankstyva kardiomopatijos diagnostika yra labai svarbi, kad būtų galima išvengti galimų ligos komplikacijų. Vaikystėje ši liga yra gana sudėtingai diagnozuojama, nes simptomai gali būti panašūs į kitų kardiologinių ligų simptomus.
Pagrindiniai diagnostikos metodai apima išsamų nusiskundimų, anamnezės surinkimą, objektyvųjį tyrimą, EKG, širdies ultragarso tyrimą, kartais atliekamas rentgeno tyrimas, magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas, kiti tyrimai – pagal indikacijas ir poreikį.
Magnetinio rezonanso (MRT) tyrimas gali būti naudojamas detaliam širdies struktūros ir funkcijos įvertinimui, ypač tais atvejais, kai širdies ultragarso tyrimas nesuteikia pakankamai informacijos.
Gydymo metu gali būti naudojami medikamentai, kurie padeda reguliuoti širdies ritmą, mažina kraujo spaudimą, pagerina kraujo tekėjimą ar stiprina širdies raumenis. Deja, kartais simptominis gydymas nepagerina paciento savijautos ir vienintelis tinkamas gydymas šiai patologijai koreguoti yra širdies transplantacija.
Įgimtos širdies ydos
Įgimtos širdies ydos (ĮŠY) apima širdies struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių defektus, kurie išsivysto dar prieš gimstant. Šie sutrikimai gali būti labai įvairūs, pradedant nedideliais defektais, kurie gali būti stebimi ir koreguojami, jei atsiranda tam indikacijų, dinamikoje ir baigiant labai rimtais sutrikimais, reikalaujančiais medicininių intervencijų. Kai kurias atvejais, įgimtos širdies ydos gali būti diagnozuojamos dar nėštumo metu, atliekant nėščiųjų echoskopiją. Priklausomai nuo įgimtos širdies ydos rūšies ir sunkumo, simptomai gali pasireikšti netrukus po gimimo, vaikystėje ar net vėliau, jau suaugus. Ankstyva širdies ydų diagnozė vaikams yra svarbi tam, kad būtų galima kuo greičiau pradėti gydymą ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Įgimtos širdies ydos gydymas gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo, taip pat nuo vaiko bendros sveikatos būklės. Nors ankstyva įgimtos širideis ydos (ĮŠY) diagnozė gali kelti nerimą vaiko tėvams, svarbu paminėti, kad dauguma šių ligų šiandien gali būti veiksmingai gydomos. Šiuolaikinės medicinos technologijos ir gydymo strategijos leidžia daugeliui vaikų su įgimta širides yda (ĮŠY) gyventi visaverčius, sveikus gyvenimus.
Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai
Kaip ir minėta anksčiau, 6-7 m. vaikams elektrokardiograma (EKG) turi būti atliekama visais atvejais. Vis dėlto, yra ir kitų priežasčių, kodėl pasirenkamas šis tyrimo metodas: pacientai gali skųstis krūtinės skausmu, dusuliu, juntamu nereguliariu širdies darbu, silpnumu, prastai toleruoti fizinį krūvį. Elektrokardiograma (EKG) taip pat registruojama, jei buvusi sinkopė (alpimas) anamnezėje. Konkretus sprendimas turi būti priimtas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko sveikatos būklę ir ligos bei šeiminę istorijas.
Kuo anksčiau diagnozuojamas širdies ritmo ir laidumo sutrikimas, tuo anksčiau gali būti pasirenkama tolimesnė paciento stebėjimo ir/ar gydymo taktika. Ritmo ir laidumo sutrikimai gali būti gydomi medikamentinėmis priemonėmis, tačiau kartais pasitelkiami ir kiti gydymo metodai, tokie kaip chirurginė intervencija. Pradedant gydymą kuo anksčiau, sumažėja komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, ankstyvoji kardialinė mirtis ar kitos, rizika. Svarbu ir tai, kad laiku diagnozavę širdies ritmo ir laidumo sutrikimą, gydytojai gali rekomenduoti tokius gyvenimo būdo pokyčius, kurie padės vaikui saugiai gyventi su šia liga.
Prevencinės priemonės ir gyvenimo kokybė
Paciento priežiūros, gydymo grandyje vyksta komandinis šeimos gydytojo, gydytojo vaikų kardiologo, slaugytojo, kartais – gydytojo kardiochirurgo bei kitų medikų darbas. Kai įtariama širdies liga, pacientui ir jo tėvams ar globėjams iškyla daug klausimų, todėl aiškiai suprantamos informacijos pateikimas yra labai svarbus. Taip pat svarbu paaiškinti ir galimas širdies ligų atsiradimo priežastis, kurios gali būti genetinės, įgytos, įgimtos, kartais – net ir idiopatinės (neaiškios etiologijos). Laiku diagnozavus širdies ligas jauname amžiuje bei teisingai pasirinkus stebėjimo ir/ar gydymo taktiką, galima sumažinti galimų komplikacijų grėsmę, pagerinti paciento gyvenimo kokybę, prailginti gyvenimo trukmę.
*https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/2b1e18d0267511e58a4198cd62929b7a?jfwid=-je7i1sz8s
** https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/df1f7a50d40311e49a8e8a8aa8141086
Vaikų kardiologų gydytojų sąrašą rasite čia.
Klinikoje atliekamos paslaugos:
Kompleksinis kardiologinis ištyrimas
Stebėsena Holterio monitoriumi
