Šiuolaikinis alerginio rinito gydymas | Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Tamašauskienė

Alerginio rinito paplitimas ir simptomai

Alerginiu rinitu serga 10-20 proc. visos populiacijos. Tai yra viena dažniausių alerginių ligų. Šiai ligai būdingas nosies sekreto tekėjimas ir/ar užgulimas, niežėjimas, čiaudulys, gleivinės paburkimas, dažnai kartu stebimas ir akių paraudimas, niežėjimas ir ašarojimas. Be to, dauguma žmonių, sergančių alerginiu rinitu, serga ir astma. Europos Sąjungoje alergiškas žmogus vidutiniškai simptomus jaučia 51-ą darbo dieną per metus, tai lemia suprastėjusį darbo efektyvumą ir didesnį praleistų darbo dienų skaičių.

Kas sukelia alerginį rinitą?

Alerginį rinitą gali sukelti nuolatiniai arba sezoniniai alergenai. Lietuvoje šią ligą dažniausiai sukelia įsijautrinimas namų dulkių erkių, beržinių medžių, žolių (kvapioji gardūnytė, paprastoji šunažolė, svidrės, motiejukas, pievažolė) ir piktžolių (ypač kiečio) žiedadulkių alergenams. Ankstyvą pavasarį, kai pradeda žydėti beržiniai medžiai (beržas, lazdynas, alksnis), alergiški šioms žiedadulkėms asmenys pradeda jausti slogos ir/ ar akių simptomus. Baigus žydėti beržiniams, simptomai praeina. Tačiau esant įsijautrinimui žolių alergenams alergijos simptomai vargina vasarą, kadangi tuo metu žydi žolės. Vasaros pabaigoje ir rudenį alergijos simptomai pasireiškia žmonėms, kuriems yra įsijautrinimas piktžolėms. Vienas dažniausių alergenų yra graižažiedžių šeimos augalas kietis, kuris žydi vėliausiai – iki pirmųjų šalnų. Graižažiedžiams priklauso daug augalų, tarp kurių yra tokie augalai kaip ramunėlės ir medetkos. Kietis, ramunėlės, medetkos yra vartojami kaip vaistažolės, taigi alergiškiems pacientams nerekomenduojama gerti šių augalų arbatų, vartoti tepalų, kurių sudėtyje yra šios vaistažolės. Be to, graižažiedžiai turi kryžmines reakcijas su kai kuriais prieskoniais (salieras, petražolės).

Alerginio rinito diagnostika

Alerginio rinito diagnozė nustatoma remiantis paciento skundais, kai kuriais atvejais nosies apžiūra ir įsijautrinimo alergenams nustatymu, atliekant odos dūrio mėginius arba alergenui specifinio imunoglobulino E iš kraujo tyrimą. Odos dūrio mėginiai atliekami ant dilbio vidinio paviršiaus odos užlašinus alergeno lašelį ir atlikus dūrį su specialia adatėle. Po 15-20 min. yra vertinamas tyrimas – matuojama papulė. Alergija nustatoma, kai papulė yra didesnė nei 3 mm dydžio. Tai greitas, patogus, neskausmingas ir patikimas alergijos diagnostikos būdas. Alergenui specifinio imunoglobulino E tyrimas atliekamas laboratorijoje, prieš tai iš venos paėmus kraują. Taip pat yra galimybė atlikti molekulinius alergenų tyrimus, kurie parodo įsijautrinimą konkrečiam alergeno komponentui. Šis tyrimas ypač rekomenduojamas pacientams, kuriems stebimas padidėjęs jautrumas keliems alergenams. Alergenų molekuliniai tyrimai padeda parinkti tinkamiausią gydymą bei nustatyti ir prognozuoti kryžmines reakcijas.

Nustačius įsijautrinimą, reikia paciento paklausti, ar jis jaučia alerginio rinito simptomus kontaktuojant su tuo alergenu. Ne visais atvejais alergenas, kuriam tyrimais patvirtintas įsijautrinimas, gali sukelti rinito simptomus. Jei alergenas nebuvo nustatytas minėtais tyrimais, tačiau yra alerginiam rinitui būdingi simptomai, siejami su konkrečiu alergenu, ar reikalinga nustatyti konkretaus alergeno dozę, kuri sukelia alergijos simptomus, galima atlikti nosies provokacinį tyrimą su alergenu. Diagnozavus alerginį rinitą reikalinga įvertinti jo trukmę ir sunkumą. Tai svarbu siekiant parinkti gydymą ir stebėti jo efektyvumą.

Alerginio rinito gydymo principai

Sėkmingam alerginio rinito gydymui pirmiausia svarbu vengti kontakto su alergenu, kuriam nustatytas įsijautrinimas ir kuris provokuoja simptomus. Medikamentinio gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos klinikinių požymių sunkumo ir trukmės. Esant lengvai alerginio rinito eigai dažniausiai skiriami vietinio arba sisteminio poveikio antros kartos antihistamininiai vaistai, esant sunkesnei ligos eigai – vietinio poveikio gliukokortikoidai.

Alerginio rinito gydymas yra gana sudėtingas. Pirmiausia, sunku yra išvengti kontakto su alergenu, ypač esant įsijautrinimui žiedadulkėms. Medikamentinis gydymas, nors ir efektyvus, tačiau simptomus sumažina tik tam tikram laiko tarpui ir turi būti vartojamas ilgą laiką. Be to, žmonės dažnai reguliariai nevartoja paskirto gydymo. Šiuolaikinis alerginio rinito gydymo būdas, galintis sumažinti ar pašalinti ligos simptomus ilgam laikui, sumažinti įsijautrinimo kitiems alergenams ir astmos išsivystymo riziką, yra alergenų specifinė imunoterapija (ASIT).

Alergenų specifinė imunoterapija

ASIT yra kartotinis alergeno skyrimas reguliariais intervalais siekiant taip pakeisti imuninį atsaką, kad sumažėtų alerginės ligos simptomai, medikamentų poreikis, naujų alergijų ir astmos išsivystymo rizika. ASIT ypač rekomenduojama pacientams, kurių alerginio rinito simptomai yra vidutinio sunkumo/ sunkūs, trukdantys miegui ir kasdienei veiklai, nepaisant alergenų vengimo ir medikamentinio gydymo. Tačiau ASIT galima taikyti ir pacientams, patiriantiems lengvesnius simptomus, tačiau norintiems šio gydymo siekiant ilgalaikio simptomų nebuvimo ir astmos rizikos sumažinimo. Siekiant ilgalaikio gydymo efektyvumo rekomenduojama šį gydymą tęsti bent 3-ejus metus.

ASIT gali būti poliežuvinės ir poodinės formos. Moksliniai tyrimai rodo, kad tiek poodinė, tiek poliežuvinė ASIT yra efektyvios gydant alerginį rinitą. Šis gydymas yra susijęs su simptomų sumažėjimu ir mažesniu naudojamų medikamentų kiekiu, taip pat mažesne astmos išsivystymo ir įsijautrinimo naujiems alergenams atsiradimo rizika.

Nors tiek poliežuvinė, tiek poodinė ASIT yra saugi ir gerai toleruojama, tačiau gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos, todėl suleidus ASIT preparato po oda ar pirmą kartą skyrus poliežuvinę ASIT pacientas gydymo įstaigoje turėtų būti stebimas bent 30 minučių. Poliežuvinę ASIT pacientas gali tęsti namuose. Dažniausia poodinės ASIT nepageidaujama reakcija yra vietinė reakcija injekcijos vietoje – odos paraudimas, patinimas, niežulys. Sisteminės reakcijos yra retos. Sunkių nepageidaujamų reakcijų rizika vartojant poliežuvinę ASIT yra mažesnė nei poodinės ASIT atveju, tačiau bendras nepageidaujamų reakcijų skaičius nesiskiria. Dažniausios ASIT reakcijos yra vietinės – burnos gleivinės niežulys, jautrumo sutrikimas, patinimas. Kartais pasireiškia pilvo skausmas. Dažniausiai simptomai tęsiasi pirmąsias tris gydymo savaites ir būna lengvi.

ASIT negalima skirti esant nekontroliuojamai ar sunkiai astmai, ūmiai sisteminei autoimuninei ligai, aktyviai onkologinei ligai. ASIT negalima pradėti nėštumo metu, bet tęsti ją šiuo laikotarpiu yra saugu. Šis gydymo būdas yra efektyvus ir saugus įvairaus amžiaus pacientams – tiek vaikams, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.