Vitaminas D (kalciferolis) yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris gaminamas odoje veikiant saulės ultravioletiniams B (UVB) spinduliams arba pasisavinamas plonajame žarnyne iš maisto ar vartojant maisto papildus.
Žmogaus organizmui svarbios kelios vitamino D formos: ergokalciferolis (vitaminas D2), kurį žmogus gauna vartodamas augalinės kilmės maistą ir cholekalciferolis (vitaminas D3), kurio yra gyvulinės kilmės maiste bei gali būti išgaunamas iš tam tikros rūšies kerpių. Tiek ergokalciferolis, tiek cholekalciferolis yra neaktyvios vitamino D formos. Kelių metabolizmo reakcijų kepenyse ir inkstuose dėka neaktyvios vitamino D formos yra verčiamos aktyvia – kalcitrioliu.
Vitamino D reikšmė organizmui pastaruoju metu yra vis aktualesnė ir plačiai nagrinėjama tema. Kaip svarbiausia funkcija nurodoma kalcio ir fosforo apykaitos reguliacija. Siekiant palaikyti optimalų kalcio ir fosforo kiekį kraujyje, vitaminas D reguliuoja jų pasisavinimą žarnyne bei šalinimą pro inkstus, veikia kaulinio audinio mineralizaciją. Aktyvus vitaminas D jungiasi su vitamino D receptoriais, kurių šiandieninių studijų duomenimis nustatoma ant daugelio organų ląstelių branduolių, todėl manoma, kad vitaminas D atlieka daugelį svarbių funkcijų mūsų organizme: aktyvina imuninę sistemą, slopina insulino sekreciją, daro įtaką odos, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, vėžinių susirgimų, policistinių kiaušidžių sindromo, įvairių autoimuninių ligų vystymuisi, psichologinei būklei ir gyvenimo kokybei. Endokrinologo praktikoje dažnai nustatomas nepakankamas vitamino D kiekis, o tai dažnu atveju susiję su skydliaukės autoimuninių ligų, policistinių kiaušidžių sindromo, osteoporozės kontrolės blogėjimu.
Natūralūs vitamino D šaltiniai
Didžiausias vitamino D3 kiekis yra pagaminamas odoje veikiant saulės UVB spinduliams (iki 90%), mažesni kiekiai nustatomi riebioje žuvyje (pvz.: lašišoje, upėtakiuose, sardinėse, silkėje, menkių kepenėlių aliejuje), kiaušinio trynyje, pieno produktuose. Vitaminas D2 susidaro veikiant saulės UVB spinduliams augaluose, randamas grybuose, aliejuje (saulėgrąžų, alyvuogių).
Vitamino D trūkumas: priežastys
Pasaulyje vienam milijardui žmonių nustatomas nepakankamas vitamino D kiekis, taigi ši problema yra labai aktuali. Vitamino D kiekiui kraujyje įtakos turi įvairūs veiksniai. Lietuvos gyventojams ypač aktualūs geografinės padėties ypatumai, dėl kurių vitamino D gamybai odoje reikalingos saulės spinduliuotės pakanka vos kelis mėnesius per metus. Šaltuoju metų laiku, trūkstant saulėtų dienų, vitamino D kiekis sumažėja, o vasarą ir ankstyvą rudenį jo kiekis kraujyje paprastai būna didesnis. Apsauginės priemonės nuo saulės taipogi riboja šio vitamino gamybą odoje. Vitamino D nepakankamumas dažniau nustatomas vyresnio amžiaus, nutukimu sergantiems asmenims, vartojant tam tikrus medikamentus, esant nepilnavertei mitybai, tamsesnės odos pigmentacijos asmenims. Retesnės vitamino D nepakankamumo priežastys gali būti susijusios su tam tikrų medikamentų vartojimu, organų nepakankamumu ar kitomis būklėmis, kurias, esant įtarimui, svarsto gydantis gydytojas.
Kaip pasireiškia vitamino D nepakankamumas?
Vitamino D nepakankamumo simptomai yra nespecifiški, dėl to diagnostika dažnai būna uždelsta. Dažniausiai pasitaikantys negalavimai yra nuovargis, nuotaikų svyravimai, virškinamojo trakto sutrikimai, padidėjęs prakaitavimas, odos pokyčiai, kaulų, raumenų, sąnarių skausmai, imuninės sistemos sutrikimai ir kiti. Dažniausia vitamino D trūkumo sukelta liga vaikams - rachitas. Tai kaulų mineralizacijos ar kalcifikacijos sutrikimas, galintis sukelti kaulų lūžius ar skeleto deformacijas. Suaugusiems ilgalaikis vitamino D trūkumas gali sukelti osteomaliaciją – kaulų suminkštėjimą. Ši liga pasireiškia kaulų skausmu, raumenų silpnumu, apsunkintu judėjimu. Galime pasidžiaugti, kad išsivysčiusiose šalyse rachito ir osteomaliacijos paplitimas yra nedidelis. Vyresniems žmonėms vitamino D trūkumas yra osteoporozės rizikos veiksnys, nustatoma didesnė rizika kaulų lūžiams.
Vitamino D nepakankamumo diagnostika ir gydymas
Vitamino D kiekis nustatomas atlikus vitamino tyrimą kraujyje. Dėl galimo vitamino D nepakankamumo rekomenduojama tirti sergant kaulų mineralizacijos sutrikimais, prieskydinių liaukų veiklos sutrikimu, cukriniu diabetu, nutukimu, inkstų, kepenų ligomis, autoimuninėmis, onkologinėmis ligomis, vartojant tam tikrus medikamentus, nėštumo ir žindymo metu, tirti rekomenduojama vyresnius nei 65 m. pacientus ir esant kitoms, rečiau sutinkamoms būklėms. Atsižvelgiant į gautą rezultatą, vitamino D lygis gali būti skirstomas į pakankamą, vitamino D nepakankamumą ir trūkumą. Esant pakankamam kiekiui, rekomenduojamos profilaktinės priemonės: saugi ekspozicija saulėje, dieta, praturtinta vitaminu D, atsižvelgiant į sezoniškumą, amžių, kūno svorį ir kitus rizikos veiksnius - vitamino D papildai profilaktinėmis dozėmis. Esant nepakankamumui ar trūkumui, galioja tie patys profilaktikos principai, skiriamos didesnės papildų dozės. Dažniausiai vitamino D papildai skiriami vartoti per burną įvairiomis formomis: kapsulėmis, tabletėmis, milteliais, lašais, vaikams prieinama guminukų forma. Šiandieninių mokslinių tyrimų duomenimis, visos papildo formos vienodai gerai geba pakelti vitamino D lygį kraujyje, o geriausiai vitaminas organizme įsisavinamas, kai vartojamas su maistu. Svarbu nepamiršti, jog nutukimu sergantiems pacientams reikalingos 2 - 4 kartus didesnės vitamino D dozės, kadangi jo atsargos kaupiamos riebaliniame audinyje ir pats vitaminas D negali atlikti savo funkcijų. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį ir vartojantiems žuvų taukus, kadangi daugelio preparatų sudėtyje yra šio vitamino.
Ar galima vitamino D perdozuoti?
Galima! Vitamino D neperdozuosime valgydami vitaminu D praturtintą maistą ar degindamiesi saulėje, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet netaisyklingai ar didelėmis dozėmis vartojant maisto papildus, vitamino D kiekis kraujyje viršija normos ribas. Perdozavimo simptomai ir požymiai, kaip ir vitamino D nepakankamumo atveju, yra nespecifiški. Dažniausiai kraujo tyrimuose nustatoma hiperkalcemija (padidėjęs kalcio kiekis), o ši pasireiškia klinikiniais simptomais: sumažėjusiu apetitu, pykinimu, vėmimu, vidurių užkietėjimu, nuovargiu, troškuliu, dažnu šlapinimusi ir daugeliu kitų. Todėl visais atvejais dėl vitamino D dozių, gydymo trukmės ir būdo būtina pasitarti su gydančiu gydytoju.
