Nors apie odos vėžį įprasta kalbėti vasarą, verta prisiminti, kad saulės spinduliai odą veikia net ir šaltuoju metų sezonu. Vis dėlto saulė – ne vienintelė odos vėžio priežastis. Ar galima užkirsti kelią šiai tarsi perkūnas iš giedro dangaus ištinkančiai ligai?
Kokios yra pagrindinės odos vėžio rūšys ir ar ši liga pagydoma?
Odos vėžys yra dažniausia vėžio forma (apie 15 proc. visų onkologinių susirgimų). Remiantis Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 3000 naujų odos vėžio atvejų. Dažniausios šios ligos formos yra bazalioma (apie 80 proc.), plokščialąstelinisvėžys (apie 16 proc.) ir melanoma (apie 4 proc.). Odos bazalioma ir plokščialąstelinis odos vėžys, sudarantys didžiąją odos vėžio atvejų grupę, priskiriami nemelanominiams odos navikams – jie pasižymi lėtesne eiga ir tuo, kad ligą galima santykinai gerai prognozuoti. Odos melanoma yra viena agresyviausių vėžio formų, sėkmingai ji gali būti gydoma tik tuo atveju, jei nustatomos dar ankstyvos ligos stadijos. Jeigu odos melanoma pasiekia vėlyvas stadijas, gydymas būna mažai veiksmingas. Kodėl susergama odos vėžiu? Odos vėžio rizika tiesiogiai proporcinga saulės poveikiui (trukmei ir intensyvumui) ir atvirkščiai proporcinga pigmento melanino kiekiui odoje. Taigi odos vėžiu dažniausiai serga daug laiko saulėje praleidžiantys asmenys: lauko darbininkai, sportininkai ir saulės vonių mėgėjai, taip pat tie asmenys, kurių oda šviesi, greitai nudega saulėje (t. y. joje mažas pigmento melanino, apsaugančio nuo žalingų saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, kiekis). Retais atvejais odos vėžys vystosi tuo atveju, jei buvo taikytas spindulinis gydymas, taip pat dėl kancerogenų poveikio (pavyzdžiui, apsinuodijus arsenu).
Ar tiesa, kad egzistuoja „tarpinės stotelės“ dariniai, kurie dar nėra vėžiniai, tačiau linkę supiktybėti?
Taip. Nemelanominis odos vėžys gali vystytis sveikoje odoje, tačiau kai kuriais atvejais formuojasi ir iš ikivėžinių susirgimų. Dažniausios ikivėžinės odos ligos yra aktininė keratozė ir Boweno liga – iš jų ilgainiui gali vystytis plokščialąstelinis odos vėžys. Žinoma ir tokių atvejų, kai plokščialąstelinis vėžys atsiranda randų ar lėtinių opų srityse. Odos melanoma taip pat gali susiformuoti sveikoje odoje, tačiau gana dažnai vystosi iš pirmtakų – pigmentinių apgamų ir šlakų. Laiku pastebėjus šių pigmentinių darinių pokyčius, galima labai anksti diagnozuoti odos melanomą ir sėkmingai ją išgydyti. Papasakokite plačiau apie aktininę keratozę. Aktininė keratozė odoje paprastai matoma kaip pleiskanojanti ar apragėjusi rausva dėmelė ar plokštelė. Liečiant jos paviršių, jaučiama į švitrinį popierių panaši tekstūra. Dydis paprastai nesiekia 1 cm, tačiau kai kurie pavieniai židiniai gali būti didesnio skersmens arba daugybiniai, susiliejantys tarpusavyje. Pasitaiko įvairių spalvų – nuo blyškios odos spalvos iki rožinės, raudonos ar rusvos. Nustatyta tai, kad aktininė keratozė būdingesnė vyrams nei moterims, taip pat asmenims, sergantiems ligomis, dėl kurių nusilpsta imuninė sistema, ar vartojantiems imuninę sistemą slopinančius vaistus. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose aktininė keratozė vadinama saulės arba senatvine keratoze, nes abu šie veiksniai ją tiesiogiai skatina. Yra nedidelė (iki 7 proc.) tikimybė, kad aktininė keratozė išnyks savaime – tai dažniausiai nutinka tuomet, kai liga būna ankstyvos stadijos, esant mažiems paviršiniams odos židinukams. Deja, net penktadalis darinių transformuojasi į invazinį plokščialąstelinį vėžį. Iš anksto numatyti, kurie jų progresuos į vėžį, neįmanoma. Prevencijai rekomenduojama šalinti visus. Tas pats galioja ir Boweno ligai – jos darinių supiktybėjimo tikimybė dar didesnė. Nuo aktininės keratozės ši liga skiriasi tuo, kad jos židiniai yra didesni (paprastai 1–3 cm skersmens), labiau linkę suragėti ir dažniau pažeidžia liemens odą. Boweno ligos išsivystymą lemia radiacija, arsenas, žmogaus papilomos virusas. Šios ligos diagnostika ir gydymas nesiskiria nuo taikomų aktininės keratozės atveju.
Kaip galima apsisaugoti nuo vėžio?
Šimtaprocentinių garantijų onkologijos srityje negali būti, tačiau dažnas pacientas, kai suserga, pradeda apgailestauti, kad nesiėmė jokių prevencinių priemonių iki tol. Kaip minėjau, pirmiausia reikia tirtis ir, esant reikalui, šalinti visus onkologiškai potencialius darinius: aktinines keratozes, įtartinus apgamus ir t. t. Dauguma odos vėžio atvejų yra susiję su ultravioletinių spindulių poveikiu, todėl rekomenduojama vengti saulės: trumpinti buvimo saulėje laiką, vengti tiesioginių saulės spindulių vidurdienį, taip pat tuomet, kai saulės aktyvumas didžiausias (tarp 10 ir 16 val.), nesilankyti soliariumuose. Jei vis dėlto tenka būti saulėje, rekomenduojama dėvėti marškinius ilgomis rankovėmis, kelnes, plačiakraštę skrybėlę, o visas atviras kūno sritis patepti plataus veikimo spektro (saugančiu nuo UVA ir UVB spindulių) kremu nuo saulės, kurio apsaugos nuo saulės faktorius (SPF) yra ne mažesnis nei 30.
Konsultavo „Biofirst“ klinikos gydytoja dermatovenerologė med. m. dr. Silvija Kontautienė.
