Keratozė – bendras terminas, apibūdinantis odos raginio sluoksnio sustorėjimą arba pakitimus, susijusius su padidėjusiu keratino – baltymo, sudarančio odos apsauginį sluoksnį – kaupimusi. Keratozės pavadinimas apima kelias skirtingas odos būkles, kurios skiriasi atsiradimo priežastimis, išvaizda ir galima rizika sveikatai.
Dažniausiai išskiriami trys keratozės tipai:
- Aktininė keratozė – dėl ilgalaikio ultravioletinių (UV) spindulių poveikio atsirandantis ikivėžinis odos pakitimas. Negydomas jis gali progresuoti į plokščialąstelinę odos karcinomą.
- Seborėjinė keratozė – gerybinis odos darinys, dažniau atsirandantis vyresniame amžiuje. Paprastai nekelia pavojaus sveikatai ir nėra laikomas ikivėžiniu pakitimu.
- Folikulinė keratozė (keratosis pilaris) – dažna, dažniausiai paveldimą polinkį turinti odos būklė, pasireiškianti smulkiais šiurkščiais gumbeliais aplink plaukų folikulus.
Svarbiausia atskirti aktininę keratozę nuo kitų odos pakitimų, nes ji laikoma ikivėžine būkle ir gali progresuoti į odos vėžį. Pastebėjus naują, besikeičiantį ar negyjantį odos darinį, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.
Keratozės priežastys
Keratozės atsiradimą lemia skirtingi veiksniai, priklausomai nuo jos tipo.
- Aktininė keratozė. Pagrindinė priežastis – ilgalaikis, per gyvenimą susikaupiantis UV spindulių poveikis. Rizika didesnė šviesią odą turintiems žmonėms, vyresniame amžiuje, dažnai būnant saulėje ar lankantis soliariumuose. Didesnė tikimybė susirgti taip pat siejama su nusilpusiu imunitetu.
- Seborėjinė keratozė. Tiksli jos atsiradimo priežastis nėra visiškai aiški. Manoma, kad svarbų vaidmenį turi genetinis polinkis ir amžius. Šie dariniai dažniau atsiranda vyresniems žmonėms, tačiau gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje. Nors jie dažnai aptinkami saulei atvirose vietose, tiesioginis saulės poveikio vaidmuo jų atsiradimui nėra aiškiai nustatytas.
- Folikulinė keratozė. Dažniausiai susijusi su paveldimu polinkiu ir odos savybėmis. Ji atsiranda dėl keratino kaupimosi plaukų folikulų angose. Dažniau pasireiškia žmonėms, kurių oda sausa, taip pat turintiems atopinio dermatito požymių.
Keratozės simptomai
Keratozės požymiai priklauso nuo jos tipo. Kai kurie dariniai nesukelia jokių nemalonių pojūčių, o kiti gali būti šiurkštūs, niežėti ar tapti jautrūs.
Aktininė keratozė dažniausiai pasireiškia:
- šiurkščiomis, pleiskanojančiomis dėmelėmis, kurių paviršius primena švitrinį popierių;
- rausvos, rusvos ar odos spalvos pakitimais;
- nedideliais, kartais sunkiai pastebimais odos dariniais;
- jautrumu, niežėjimu ar perštėjimu.
Dažniausiai pakitimai atsiranda saulės veikiamose kūno vietose: veide, ausyse, galvos odoje (ypač nuplikus), kakle, plaštakų nugariniuose paviršiuose ir dilbiuose. Dariniai gali būti pavieniai arba išsidėstyti grupėmis.
Seborėjinė keratozė dažniausiai atrodo taip:
- rudas, gelsvas, pilkšvas ar beveik juodas iškilęs darinys;
- aiškiai apribotas, šiurkštus arba grublėtas paviršius;
- įspūdis, tarsi darinys būtų „prilipęs“ prie odos;
- įvairus dydis – nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų.
Šie dariniai gali atsirasti ant liemens, veido, galvos odos ir galūnių. Paprastai jie neskauda, tačiau gali sudirgti, niežėti ar kraujuoti, jei nuolat trinami drabužių ar papuošalų.
Folikulinė keratozė pasireiškia:
- smulkiais, šiurkščiais, į žąsies odą panašiais gumbeliais;
- odos spalvos, rausvais ar rusvais pakitimais aplink plaukų folikulus;
- sausa, šiurkščia odos tekstūra;
- kartais – lengvu niežėjimu ar paraudimu.
Dažniausiai pažeidžiama žastų, šlaunų, sėdmenų oda, rečiau – veidas. Būklė gali būti ryškesnė šaltuoju metų laiku, kai oda labiau išsausėja.
Kada kreiptis į gydytoją dėl keratozės?
Į gydytoją dermatovenerologą rekomenduojama kreiptis pastebėjus naują, neaiškios kilmės odos darinį arba pasikeitus jau esamo darinio išvaizdai. Ypač svarbu nedelsti, jei:
- darinys greitai didėja, keičia formą ar spalvą;
- atsiranda negyjanti žaizdelė, šašas ar šlapiavimas;
- darinys pradeda kraujuoti, skaudėti ar nuolat niežėti;
- oda aplink darinį parausta, patinsta ar tampa jautri;
- atsiranda daug naujų darinių per trumpą laiką.
Aktininė keratozė kartais gali būti panaši į kitas odos ligas ar ankstyvą odos vėžį. Todėl savarankiškai nustatyti darinio pobūdžio nereikėtų. Net jei pakitimas nesukelia diskomforto, jo įvertinimas gali padėti laiku pastebėti ikivėžinius ar piktybinius odos pakitimus.
Keratozės diagnostika
Keratozės diagnozė nustatoma įvertinus odos pakitimų išvaizdą, jų vietą, atsiradimo laiką ir kitus simptomus. Diagnostikai gali būti taikomi šie metodai:
- Gydytojo dermatovenerologo apžiūra. Įvertinamas darinio dydis, forma, spalva, paviršius ir aplinkinės odos būklė. Gydytojas taip pat gali pasiteirauti apie buvimą saulėje, ankstesnius odos pakitimus ir šeimos ligų istoriją.
- Dermatoskopija. Specialiu optiniu prietaisu – dermatoskopu – detaliau apžiūrima darinio struktūra ir pigmentacija. Tai padeda atskirti skirtingus odos pakitimus ir įvertinti, ar reikalingi papildomi tyrimai.
- Biopsija ir histologinis tyrimas. Jei darinio pobūdis neaiškus arba įtariamas piktybinis pakitimas, gali būti paimamas odos audinio mėginys ir ištiriamas mikroskopu. Tai padeda patikslinti diagnozę.
Ne kiekvienam pacientui reikalinga biopsija. Jos poreikis priklauso nuo darinio išvaizdos ir gydytojo įtarimų.
Keratozės gydymas
Gydymas parenkamas atsižvelgiant į keratozės tipą, darinių skaičių, vietą, simptomus ir galimą riziką sveikatai.
Aktininės keratozės gydymas. Kadangi tai ikivėžinis odos pakitimas, dažniausiai rekomenduojama jį gydyti, siekiant sumažinti progresavimo į plokščialąstelinę karcinomą riziką. Gydymo metodas priklauso nuo darinių skaičiaus ir pažeistos odos ploto:
- krioterapija – darinio užšaldymas skystu azotu;
- vietiniai vaistiniai preparatai, pavyzdžiui, 5-fluorouracilo ar imikvimodo kremai;
- fotodinaminė terapija – specialia šviesai jautria medžiaga ir šviesa veikiami pakitę odos plotai;
- kiti destrukciniai metodai, įskaitant kiuretažą ar tam tikrais atvejais lazerinį gydymą.
Kai yra daug aktininės keratozės židinių, gali būti gydomas ne tik kiekvienas atskiras darinys, bet ir visas saulės pažeistas odos plotas.
Seborėjinės keratozės gydymas. Kadangi šie dariniai yra gerybiniai, gydymo dažniausiai nereikia. Jie gali būti šalinami, jei nuolat trinasi į drabužius, kraujuoja, dirginami arba kelia estetinį diskomfortą. Atsižvelgiant į darinio pobūdį, gali būti taikoma krioterapija, kiuretažas ar kiti šalinimo metodai. Jei kyla abejonių dėl darinio diagnozės, prieš jį šalinant gali būti atliekamas histologinis tyrimas.
Folikulinės keratozės gydymas. Ši būklė dažniausiai nepavojinga, todėl gydoma tik tada, kai sukelia diskomfortą ar norima pagerinti odos išvaizdą. Rekomenduojama reguliariai drėkinti odą ir naudoti priemones su šlapalu, pieno ar salicilo rūgštimi, kurios padeda pašalinti susikaupusias negyvas odos ląsteles. Svarbu vengti intensyvaus šveitimo, nes jis gali dar labiau sudirginti odą. Būklė dažnai būna lėtinė, todėl norint išlaikyti rezultatą gali reikėti nuolatinės priežiūros.
Kaip apsisaugoti nuo keratozės?
Ne visų keratozės tipų galima išvengti, tačiau tinkami odos priežiūros įpročiai gali padėti sumažinti aktininės keratozės riziką ir palengvinti folikulinės keratozės simptomus.
- Venkite intensyvios saulės, ypač vidurdienį, kai UV spinduliuotė stipriausia.
- Reguliariai naudokite plataus spektro apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF 30 ar didesnis, ir pakartotinai tepkite pagal naudojimo rekomendacijas.
- Dėvėkite odą dengiančius drabužius, skrybėlę ir akinius nuo saulės.
- Venkite soliariumų.
- Drėkinkite odą, rinkitės švelnias, kvapiklių neturinčias prausimosi priemones.
- Reguliariai apžiūrėkite odą ir atkreipkite dėmesį į naujus ar besikeičiančius darinius.
BIOFIRST klinikoje
BIOFIRST klinikoje pacientams teikiamos gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kurių metu įvertinami odos pakitimai, atliekama darinių apžiūra ir dermatoskopija. Atsižvelgiant į nustatytą darinio pobūdį, aptariamos tolesnio ištyrimo, stebėjimo ar gydymo galimybės.
Klinikoje gali būti atliekama:
- gydytojo dermatovenerologo konsultacija;
- dermatoskopinis odos darinių ištyrimas;
- lazerinis darinių šalinimas, kai šis metodas tinkamas konkrečiam dariniui;
- individualaus gydymo ar odos priežiūros plano sudarymas.
Gydytojų dermatovenerologų sąrašą rasite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai apie keratozę
Aktininė keratozė yra ikivėžinis odos pakitimas, dažniausiai atsirandantis dėl ilgalaikio UV spindulių poveikio. Negydomas jis gali progresuoti į plokščialąstelinę odos karcinomą. Seborėjinė keratozė – gerybinis odos darinys, kuris paprastai nekelia pavojaus sveikatai.
Ne. Gydymas priklauso nuo keratozės tipo. Aktininę keratozę dažniausiai rekomenduojama gydyti, o seborėjinės keratozės šalinti nebūtina, jei ji nesukelia diskomforto ir nėra abejonių dėl diagnozės. Folikulinė keratozė dažniausiai kontroliuojama tinkama odos priežiūra.
Aktininė keratozė yra ikivėžinis odos pakitimas, galintis progresuoti į plokščialąstelinę odos karcinomą. Nors ne kiekvienas darinys supiktybėja, svarbu jį laiku diagnozuoti ir aptarti gydymo galimybes su dermatovenerologu.
Tai priklauso nuo tipo. Folikulinė keratozė kai kuriems žmonėms laikui bėgant gali susilpnėti ar išnykti. Seborėjiniai dariniai paprastai savaime neišnyksta, o aktininė keratozė gali išlikti, atsinaujinti ar progresuoti. Todėl svarbu nustatyti konkretų keratozės tipą.
Ne. Folikulinė keratozė nėra infekcinė liga ir neperduodama nuo vieno žmogaus kitam. Ji susijusi su keratino kaupimusi plaukų folikuluose ir dažnai paveldimu polinkiu.
Abi būklės gali pasireikšti šiurkščiais, pleiskanojančiais odos pakitimais, tačiau jų priežastys ir gydymas skiriasi. Keratozės išvaizda priklauso nuo jos tipo, o žvynelinei būdingos aiškiai apribotos, paraudusios, pleiskanojančios plokštelės. Tiksliai diagnozei nustatyti reikalinga gydytojo dermatovenerologo apžiūra, o kai kuriais atvejais – dermatoskopija ar biopsija.
Susiję straipsniai
Atnaujinta: 2026-11-09