Gimdymas

Gimdymas dažniausiai prasideda palaipsniui. Gali atsirasti sąrėmiai, kurie iš pradžių būna nereguliarūs, o vėliau tampa dažnesni, stipresni ir ilgesni. Taip pat gali būti jaučiamas spaudimas dubenyje, maudžianti apatinė nugaros dalis, noras tuštintis ar pasišalinti gleivių kamštis. Gimdymas gali prasidėti ir nubėgus vaisiaus vandenims, net jei sąrėmių dar nėra - maždaug 1 iš 10 moterų vandenys nubėga dar neprasidėjus aktyviam gimdymui.

Pradėkite stebėti sąrėmius - kada jie prasideda, kiek trunka ir kas kiek laiko kartojasi; jei jaučiatės gerai, pailsėkite, lengvai pavalgykite ir gerkite pagal troškulį; galite išbandyti šiltą dušą, kvėpavimo pratimus ar lengvą judėjimą; pasiruoškite dokumentus ir gimdymo krepšį; jei nesate tikra, ar prasidėjo gimdymas, susisiekite su savo gimdymo skyriumi ar akušere.

Latentinė, arba ankstyvoji, gimdymo fazė gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Sąrėmiai šiuo laikotarpiu gali sustiprėti, susilpnėti ar kuriam laikui visai sustoti - tai savaime nereiškia, kad gimdymas nevyksta. Pirmojo gimdymo metu ankstyvoji fazė dažnai būna ilgesnė, tačiau kiekvienas gimdymas yra individualus.

Susisiekite su gimdymo skyriumi, jei sąrėmiai tampa reguliarūs ir stiprūs, nubėga vandenys, atsiranda kraujavimas, sumažėja kūdikio judesiai arba tiesiog neramu ir nežinote, ką daryti. Jei nėštumas trumpesnis nei 37 savaitės ir jaučiate reguliarius sąrėmius, spaudimą dubenyje, neįprastą nugaros skausmą ar teka skystis iš makšties, kreipkitės skubiai.

Nėštumo pabaigoje gimda gali susitraukinėti ir dėl paruošiamųjų, dar vadinamų Braxton Hicks, sąrėmių. Jie dažniausiai būna nereguliarūs, jų stiprumas nekinta nuosekliai ir jie gali susilpnėti pakeitus padėtį, pailsėjus ar po šilto dušo. Tikrieji gimdymo sąrėmiai palaipsniui tampa reguliaresni, stipresni ir dažnesni - jie padeda gimdos kakleliui trumpėti ir atsiverti. Vis dėlto vien pagal pojūtį ne visada galima patikimai nustatyti, ar gimdymas jau prasidėjo.

Stebėkite sąrėmių dažnį, trukmę ir stiprumą; pabandykite pakeisti kūno padėtį, pailsėti ar nusiprausti po šiltu dušu; stenkitės kvėpuoti lėtai ir ramiai; jei sąrėmiai tampa reguliarūs ir stiprėja, susisiekite su gimdymo skyriumi.

Kartais ankstyvojo gimdymo sąrėmiai taip pat gali būti nereguliarūs ir kurį laiką sustoti. Todėl svarbu vertinti ne vieną sąrėmį, o bendrą pokytį per kelias valandas.

Jei sąrėmiai tampa reguliarūs, stiprūs ir dažnėja, kreipkitės į savo gimdymo skyrių ir vadovaukitės jo nurodymais. Nedelskite, jei nubėgo vandenys, kraujuojate, sumažėjo kūdikio judesiai arba nėštumas trumpesnis nei 37 savaitės.

Vaisiaus vandenys gali nubėgti tiek jau prasidėjus sąrėmiams, tiek prieš juos. Skystis gali ištekėti staigiu pliūpsniu arba tekėti nedideliu, sunkiai kontroliuojamu srautu. Dažniausiai jis būna skaidrus arba šviesus. Kartais sunku atskirti vaisiaus vandenis nuo šlapimo ar gausesnių išskyrų.

Pasižiūrėkite, kokios spalvos ir kvapo yra skystis; naudokite higieninį įklotą, o ne tamponą; pasižymėkite, kada pradėjo tekėti skystis; susisiekite su gimdymo skyriumi ir pasakykite, kad galėjo nubėgti vandenys; laikykitės jums pateiktų nurodymų, kada atvykti į ligoninę.

Vandenų nubėgimas nebūtinai reiškia, kad kūdikis gims iš karto. Jei sąrėmiai dar neprasidėjo, gimdymas gali prasidėti vėliau. Po vandenų nubėgimo šiek tiek padidėja infekcijos rizika, todėl svarbu susisiekti su sveikatos priežiūros specialistais.

Į gimdymo skyrių kreipkitės nedelsdama, jei įtariate, kad nubėgo vandenys. Ypač svarbu skubiai kreiptis, jei skystis žalsvas ar rudas, atsirado kraujavimas, sumažėjo kūdikio judesiai, jaučiatės blogai arba nėštumas trumpesnis nei 37 savaitės.

Gleivių kamštis nėštumo metu užpildo gimdos kaklelio kanalą ir padeda apsaugoti gimdą nuo infekcijų. Gimdos kakleliui pradėjus keistis, jis gali pasišalinti. Gleivės gali būti skaidrios, rausvos ar rusvos, tirštos ir želė konsistencijos. Kamštis gali pasišalinti vienu metu arba dalimis.

Stebėkite, ar kartu neatsiranda reguliarių sąrėmių; atkreipkite dėmesį į kraujavimo kiekį ir spalvą; jei jaučiatės gerai ir nėra kitų nerimą keliančių simptomų, specialių veiksmų dažniausiai nereikia.

Gleivių kamščio pasišalinimas rodo, kad gimdos kaklelis pradeda keistis, tačiau tai nereiškia, kad gimdymas prasidės tą pačią dieną. Gimdymas gali prasidėti po kelių valandų ar net kelių dienų. Kartais moteris gleivių kamščio nepastebi visai.

Jei atsiranda ryškiai raudonas ar gausus kraujavimas, kreipkitės į gimdymo skyrių nedelsdama. Taip pat kreipkitės, jei kartu prasideda reguliarūs sąrėmiai, nubėga vandenys ar sumažėja kūdikio judesiai.

Nėra vieno laiko, tinkamo visoms moterims atvykti į ligoninę. Tai priklauso nuo nėštumo eigos, ankstesnių gimdymų, atstumo iki ligoninės ir jūsų gydytojo ar akušerės rekomendacijų. Dažnai rekomenduojama kreiptis, kai sąrėmiai tampa reguliarūs, stiprūs ir kartojasi maždaug kas 5 minutes, tačiau jūsų gimdymo skyrius gali pateikti kitokius nurodymus.

Iš anksto sužinokite, kam skambinti prasidėjus gimdymui; žinokite, kiek laiko užtruks nuvykti į ligoninę; stebėkite sąrėmių dažnį ir trukmę; važiuodama pasiimkite dokumentus ir paruoštą gimdymo krepšį.

Jei tai ne pirmas gimdymas, gimdymas gali progresuoti greičiau, todėl gali būti rekomenduojama į ligoninę vykti anksčiau. Taip pat svarbu atsižvelgti į individualias nėštumo komplikacijas ar gydytojo nurodymus.

Nedelsdama susisiekite su gimdymo skyriumi, jei nubėgo vandenys; atsirado kraujavimas; kūdikis juda mažiau nei įprastai; sąrėmiai tapo reguliarūs ir stiprūs; nėštumas trumpesnis nei 37 savaitės ir jaučiate gimdymo požymius; jaučiate, kad situacija nėra įprasta arba kelia nerimą.

Gimdymo krepšį verta susidėti iš anksto, kad prasidėjus gimdymui nereikėtų skubiai ieškoti būtiniausių daiktų. Tikslus sąrašas priklauso nuo ligoninės, todėl verta pasitikrinti, ką ji suteikia mamai ir kūdikiui.

Dokumentai ir svarbiausi daiktai: asmens dokumentas; nėštumo dokumentai ir tyrimų atsakymai, jei jų prašo jūsų ligoninė; telefonas ir įkroviklis; piniginė ir būtiniausi asmeniniai daiktai. Mamai: patogūs drabužiai ir apatiniai; pogimdyminiai įklotai; liemenėlė, jei planuojate žindyti; šlepetės; higienos priemonės; vandens buteliukas. Kūdikiui: keli drabužių komplektai; sauskelnės, jei jų nesuteikia ligoninė; kepurėlė ar kiti drabužiai pagal sezoną; automobilinė kėdutė kelionei namo.

Nereikia prisikrauti viso namų turinio. Patogiausia daiktus suskirstyti į kelis mažesnius krepšelius - gimdymui, buvimui po gimdymo ir kūdikiui.

Jei nežinote, ką suteikia pasirinkta ligoninė, pasitikrinkite jos pateikiamą gimdymo krepšio sąrašą dar nėštumo metu.

Gimdymo planas - tai trumpas jūsų pageidavimų ir lūkesčių sąrašas, kurį galite iš anksto aptarti su gydytoju ar akušere. Jame galima nurodyti, kas jums svarbu gimdymo metu - pavyzdžiui, norimas skausmo malšinimo būdas, judėjimo galimybė, lydintis asmuo ar pageidaujama padėtis gimdymo metu.

Aptarkite gimdymo planą su jus prižiūrinčiu specialistu; iš anksto pasidomėkite, kokios galimybės yra jūsų pasirinktoje ligoninėje; užrašykite kelis svarbiausius pageidavimus; pagalvokite, ką norėtumėte daryti, jei gimdymo eiga pasikeistų; gimdymo planu pasidalykite ir su savo gimdymo partneriu.

Gimdymo planas nėra garantija, kad gimdymas vyks būtent taip, kaip suplanuota. Gimdymo metu gali prireikti medicininių intervencijų, kurių iš anksto neplanavote. Svarbiausia, kad sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į jūsų ir kūdikio saugumą, o apie juos jums būtų aiškiai paaiškinta.

Gimdymo planą geriausia aptarti dar nėštumo metu. Jei turite konkrečių pageidavimų ar baimių, apie juos pasakykite gydytojui ar akušerei iš anksto.

Gimdymas natūraliais takais, arba vaginalinis gimdymas, vyksta kūdikiui gimstant per makštį. Tai gali būti fiziologinis gimdymas be medicininių intervencijų, tačiau prireikus gali būti taikomas skausmo malšinimas, gimdymo skatinimas ar kitos medicininės priemonės.

Iš anksto pasidomėkite gimdymo etapais; aptarkite galimus skausmo malšinimo būdus; gimdymo metu, jei leidžia situacija, judėkite ir keiskite padėtis; klausykite akušerės ir gydytojo rekomendacijų; klauskite, jei nesuprantate, kodėl siūloma viena ar kita intervencija.

Nėra vieno „teisingo“ būdo pagimdyti. Gimdymas gali prasidėti savaime ir vykti sklandžiai, tačiau kartais dėl mamos ar kūdikio būklės prireikia medicininės pagalbos. Net ir gimdymas su intervencijomis gali būti vaginalinis. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia moters dalyvavimą priimant sprendimus, galimybę judėti gimdymo metu, pasirinkti gimdymo padėtį ir gauti tinkamą skausmo malšinimą, kai tai mediciniškai įmanoma.

Apie galimą gimdymo būdą kalbėkite su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Jei nėštumo metu atsiranda aplinkybių, dėl kurių vaginalinis gimdymas gali būti nesaugus, gydytojas aptars kitus gimdymo būdus.

Epidurinė nejautra - tai regioninis skausmo malšinimo būdas, kai vaistai suleidžiami į sritį šalia stuburo nervų. Ji gali labai veiksmingai sumažinti gimdymo skausmą, tačiau visiškai jo panaikinti ne visada pavyksta.

Dar nėštumo metu pasidomėkite, ar jūsų pasirinktoje ligoninėje taikoma epidurinė nejautra; gimdymo metu pasakykite akušerei, jei norite aptarti skausmo malšinimą; informuokite specialistus apie vartojamus vaistus ir savo sveikatos būklę; prieš procedūrą išklausykite anesteziologo paaiškinimą apie naudą ir galimus šalutinius poveikius.

Epidurinė nejautra gali būti taikoma skirtingais gimdymo etapais, o jos prieinamumas priklauso nuo konkrečios ligoninės ir situacijos. Ji gali paveikti kojų jutimą ir judėjimą, todėl po procedūros gali reikėti papildomo stebėjimo. Epidurinė nejautra savaime nereiškia, kad būtinai reikės cezario pjūvio. ACOG rekomenduoja neuraksinį skausmo malšinimą siūlyti gimdančioms moterims, kurios jo pageidauja.

Apie epidurinę nejautrą pasikalbėkite su gydytoju ar akušere dar nėštumo metu, jei norite iš anksto žinoti savo galimybes.

Cezario pjūvis - tai operacija, kurios metu kūdikis gimdomas per pjūvį pilvo sienoje ir gimdoje. Jis gali būti planuojamas iš anksto arba atliekamas skubiai, jei gimdymo metu atsiranda aplinkybių, dėl kurių vaginalinis gimdymas tampa nesaugus arba neįmanomas.

Jei cezario pjūvis planuojamas, aptarkite su gydytoju operacijos eigą ir pasiruošimą; pasakykite, jei planuojate žindyti; iš anksto pasidomėkite, kaip vyks pirmosios valandos po operacijos; po operacijos laikykitės personalo rekomendacijų dėl judėjimo, žaizdos priežiūros ir skausmo kontrolės.

Cezario pjūvis gali būti geriausias ir saugiausias pasirinkimas tam tikrose situacijose, tačiau tai yra didelė operacija, todėl ji turi ir su chirurgija susijusių rizikų - galimos infekcijos, didesnis kraujavimas, trombozės ir kitos komplikacijos. Jei ankstesnis gimdymas buvo cezario pjūviu, kai kurioms moterims vėliau galima planuoti vaginalinį gimdymą; galimybė priklauso nuo ankstesnės operacijos pobūdžio ir kitų aplinkybių.

Jei nėštumo metu gydytojas siūlo planinį cezario pjūvį, paprašykite paaiškinti priežastį, alternatyvas, naudą ir galimas rizikas. Jei sprendimas dėl cezario pjūvio priimamas gimdymo metu, gydytojas paaiškins, kodėl jis reikalingas ir kokie yra tolesni veiksmai.

Gimdymo skatinimas, arba indukcija, - tai medicininiai metodai, kuriais siekiama pradėti gimdymą, kai jis savaime neprasideda arba nėštumo tęsti tampa mažiau saugu nei gimdyti. Skatinimas gali būti rekomenduojamas dėl mamos ar kūdikio sveikatos, pavyzdžiui, esant kai kurioms nėštumo komplikacijoms, užsitęsus nėštumui ar nubėgus vandenims.

Paklauskite, kodėl rekomenduojamas gimdymo skatinimas; išsiaiškinkite, kokie metodai gali būti naudojami; aptarkite galimą naudą, rizikas ir alternatyvas; pasiteiraukite, kiek gali užtrukti procesas; jei gimdymas neprasideda po pirmojo metodo, aptarkite, kokie bus tolesni veiksmai.

Gimdymui skatinti gali būti naudojami vaistai, gimdos kaklelio brandinimo metodai, balioninis kateteris, oksitocinas ar vaisiaus vandenų pūslės atvėrimas. Konkretus metodas parenkamas pagal gimdos kaklelio būklę, nėštumo laiką ir jūsų bei kūdikio sveikatą. Indukcija ne visada būna sėkminga - jei gimdymas neprasideda arba jo eiga nėra saugi, gali būti pasirenkamas kitas metodas arba cezario pjūvis.

Jei jums siūlomas gimdymo skatinimas, klauskite, kokia yra konkreti rekomendacijos priežastis ir kokios yra jūsų pasirinkimo galimybės. Sprendimas turėtų būti priimamas kartu su jus prižiūrinčiu specialistu, įvertinus jūsų ir kūdikio būklę.

Gimdymo metu galima naudoti skirtingas kūno padėtis - stovėti, vaikščioti, klūpėti, sėdėti, gulėti ant šono ar pasirinkti kitą jums patogią padėtį, jei tai leidžia jūsų ir kūdikio būklė.

Keiskite padėtį pagal savijautą; jei galite, vaikščiokite ar lengvai judėkite; išbandykite padėtis, kuriose jaučiatės stabiliai ir patogiai; pasitelkite gimdymo partnerį ar personalą atramai; jei naudojama epidurinė nejautra ar reikalingas nuolatinis vaisiaus būklės stebėjimas, klauskite, kokios padėtys jums saugios.

Gimdymo metu nereikia visą laiką gulėti, jei tam nėra medicininės priežasties. PSO rekomenduoja, kai situacija leidžia, skatinti moters mobilumą gimdymo metu ir suteikti galimybę pasirinkti gimdymo padėtį. Nėra vienos pozos, kuri būtų geriausia visoms moterims - svarbiausia saugumas, komfortas ir galimybė keisti padėtį pagal situaciją.

Gimdymo metu pasakykite akušerei, jei norite pakeisti padėtį ar judėti. Ji padės pasirinkti saugią padėtį pagal jūsų ir kūdikio būklę.

Gimdymo partneris gali būti ne tik stebėtojas, bet ir aktyvus pagalbininkas. Jo vaidmuo - padėti jums jaustis saugiau, priminti jūsų pageidavimus, padėti keisti padėtį, pasiūlyti vandens ar atlikti kitus paprastus veiksmus.

Iš anksto aptarkite, kaip partneris galėtų jums padėti; kartu peržiūrėkite gimdymo planą; išmokite kelis kvėpavimo ir atsipalaidavimo būdus; partneris gali padėti masažu, prisilietimu ar fizine atrama, jei jums tai malonu; susitarkite, kad gimdymo metu partneris prireikus padės užduoti klausimus personalui.

Patikimo žmogaus buvimas šalia gali suteikti emocinę ir praktinę paramą bei padėti moteriai jaustis labiau užtikrintai. PSO rekomenduoja moteriai turėti pasirinktos personos palaikymą gimdymo metu. Partneriui taip pat nebūtina „žinoti, ką daryti“ - kartais svarbiausia tiesiog būti šalia, išklausyti ir padėti komunikuoti su personalu.

Dar nėštumo metu pasidomėkite, kokios yra lydinčio asmens galimybės jūsų pasirinktoje ligoninėje ir ar taikomi kokie nors apribojimai.

Pirmosios valandos po gimdymo skirtos stebėti mamos ir kūdikio būklę, padėti užmegzti kontaktą ir pradėti maitinti, jei nėra medicininių priežasčių to atidėti. Po gimdymo gimda pradeda susitraukinėti, kad sumažėtų kraujavimas. Personalas stebi kraujavimą, kraujospūdį, pulsą, temperatūrą ir bendrą savijautą.

Jei leidžia jūsų ir kūdikio būklė, palaikykite kontaktą „oda prie odos“; pradėkite žindyti, kai kūdikis pasiruošęs; ilsėkitės ir gerkite pagal troškulį; pasakykite personalui, jei jaučiate stiprų skausmą, silpnumą, svaigimą ar kitus neįprastus simptomus; pirmą kartą kelkitės iš lovos tik pagal personalo rekomendaciją, ypač po epidurinės nejautros ar cezario pjūvio.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, jei mama ir kūdikis yra stabilios būklės, kuo anksčiau pradėti kontaktą „oda prie odos“ ir suteikti galimybę pradėti žindyti. Pirmosios valandos gali būti labai emocingos - galite jausti didžiulį džiaugsmą, nuovargį, palengvėjimą ar net pasimetimą, ir visos šios reakcijos gali būti normalios.

Nedelsdama pasakykite personalui, jei labai gausiai kraujuojate, jaučiate stiprų ar stiprėjantį skausmą, svaigsta galva, sunku kvėpuoti, jaučiate didelį silpnumą ar blogėja savijauta.

Net ir gerai apgalvotas gimdymo planas gali pasikeisti. Gimdymo metu gali prireikti skausmo malšinimo, gimdymo skatinimo, pagalbos ištraukiant kūdikį ar cezario pjūvio. Kartais pasikeičia ir jūsų pačios norai, nes tai, ko norėjote prieš gimdymą, ne visada atrodo tinkama gimdymo metu.

Klauskite, kas vyksta ir kodėl siūloma konkreti intervencija; jei situacija nėra skubi, paprašykite paaiškinti naudą, rizikas ir galimas alternatyvas; pasakykite personalui, kas jums svarbu; leiskite gimdymo partneriui padėti prisiminti jūsų pageidavimus; jei reikia keisti planą dėl jūsų ar kūdikio saugumo, stenkitės vertinti sprendimus pagal esamą situaciją, o ne pagal iš anksto susikurtą scenarijų.

Gimdymo plano tikslas nėra pasiekti, kad viskas vyktų tiksliai pagal sąrašą. Jis padeda iš anksto apgalvoti savo pageidavimus ir palengvina bendravimą su medicinos personalu. Netikėti pokyčiai gimdymo metu nereiškia, kad kažką padarėte ne taip. Svarbiausia - saugi priežiūra, aiški komunikacija ir jūsų dalyvavimas priimant sprendimus, kai tai įmanoma.

Jei nesuprantate, kodėl keičiamas gimdymo planas, klauskite personalo. Jei situacija skubi, pirmiausia bus pasirūpinta jūsų ir kūdikio saugumu, o sprendimai priimami pagal medicininę situaciją.