Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, padedantys stebėti moters ir vaisiaus sveikatą bei laiku pastebėti galimus pokyčius. Tyrimų poreikis ir laikas priklauso nuo nėštumo savaitės, nėštumo eigos ir individualios sveikatos būklės. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir dalyvauti numatytose nėštumo priežiūros konsultacijose.
Taip. Ultragarsinis tyrimas nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės ir yra vienas svarbiausių vaisiaus bei nėštumo eigos vertinimo tyrimų. Diagnostinė echoskopija laikoma saugia, kai atliekama pagal medicinines indikacijas ir laikantis rekomendacijų.
Nėštumo metu rekomenduojami ultragarsiniai tyrimai 11-13+6 ir 18-20 nėštumo savaitę. Papildomi tyrimai, įskaitant echoskopiją III trimestre, atliekami pagal nėštumo eigą, sveikatos būklę ir gydytojo rekomendacijas.
Nereikalingų echoskopijų be medicininės indikacijos, ypač kai tyrimas atliekamas vien dėl papildomų vaisiaus nuotraukų ar vaizdo įrašų.
Jei sumažėja ar išnyksta vaisiaus judesiai, atsiranda kraujavimas, stiprus pilvo skausmas ar kitų nerimą keliančių simptomų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas įvertins būklę ir prireikus paskirs echoskopiją ar kitus tyrimus.
Taip. Ankstyvos echoskopijos metu galima įvertinti, ar nėštumas yra gimdoje, nustatyti vaisių skaičių, įvertinti nėštumo gyvybingumą ir patikslinti nėštumo trukmę. Tyrimas gali būti skiriamas esant kraujavimui, pilvo skausmui, ankstesniam negimdiniam nėštumui ar neaiškiai nėštumo trukmei.
Pagal nėštumo laiką gali būti matuojamas vaisiaus viršugalvio ir sėdmenų ilgis (CRL), vertinama gimda, kiaušidės ir kitos aplinkinės struktūros. Prireikus vertinama ir geltonkūnio būklė.
Nereikėtų ankstyvos echoskopijos naudoti vaisiaus lyties ar išsamios anatomijos vertinimui, nes šiame nėštumo etape tam dar per anksti.
Jei ankstyvos echoskopijos metu nėštumas nematomas gimdoje arba jo gyvybingumo dar nepavyksta patvirtinti, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinį tyrimą ar papildomus tyrimus. Jei atsiranda stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas, reikėtų kreiptis skubiai.
Tai pirmojo trimestro prenatalinė patikra, kurią sudaro ultragarsinis tyrimas - vertinama sprando vaiskuma, nosies kauliukas ir kiti požymiai - bei biocheminiai PAPP-A ir β-hCG kraujo tyrimai. Gautas rezultatas parodo individualią chromosominių anomalijų riziką, tačiau nėra diagnozė.
Tyrimą rekomenduojama atlikti nustatytu nėštumo laikotarpiu - 11-13+6 savaitę. Gautą rezultatą svarbu aptarti su gydytoju, kuris įvertins jį kartu su kitais nėštumo duomenimis.
Neatidėlioti tyrimo iki pasibaigs rekomenduojamas laikotarpis ir nebandyti rezultato interpretuoti savarankiškai. Pasibaigus šiam laikotarpiui pasirenkami kiti prenatalinės patikros metodai.
Jei nustatoma padidėjusi chromosominių anomalijų rizika, gydytojas gali rekomenduoti genetiko konsultaciją ir papildomą prenatalinę patikrą, pavyzdžiui, NIPT, arba, atsižvelgiant į situaciją, diagnostinius invazinius tyrimus.
Taip. Tai išsamus ultragarsinis tyrimas, kurio metu vertinama vaisiaus anatomija ir pagrindinės organų sistemos, vaisiaus augimas, placenta bei vaisiaus vandenų kiekis. Prireikus papildomai vertinama kraujotaka.
Tyrimui verta skirti pakankamai laiko ir atsinešti ankstesnių tyrimų aprašus bei prenatalinės atrankos rezultatus. Tyrimo trukmė gali skirtis priklausomai nuo nėštumo eigos ir tyrimo apimties.
Neatidėlioti rekomenduojamo tyrimo laiko. Šis ultragarsinis tyrimas leidžia išsamiau įvertinti vaisiaus anatomiją ir laiku pastebėti dalį galimų vystymosi ypatumų ar pakitimų.
Jei tyrimo metu nustatoma pakitimų ar kyla įtarimų dėl vaisiaus vystymosi, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus, genetiko konsultaciją ar išsamesnį vaisiaus būklės įvertinimą specializuotame centre.
Taip. Genetiniai tyrimai gali būti atliekami prieš nėštumą arba nėštumo metu, priklausomai nuo tyrimo tikslo. Nešiotojų tyrimai padeda įvertinti, ar žmogus gali būti paveldimos ligos geno nešiotojas, o kariotipas, chromosomų mikromatricos ar egzomo tyrimai gali būti skiriami konkrečioms genetinėms ar chromosominėms būklėms tirti.
Genetinė konsultacija gali būti rekomenduojama, jei šeimoje yra paveldimų ligų, pora yra gimininga, anksčiau nustatyta genetinė liga ar chromosomų pokytis, buvo pasikartojančių nėštumo nesėkmių ar prenatalinės atrankos metu nustatyta padidėjusi rizika. Tyrimo rūšis parenkama pagal individualią situaciją.
Nereikėtų savarankiškai rinktis plataus spektro komercinių genetinių tyrimų ir jų rezultatų vertinti kaip diagnozės. Prieš tyrimą ir gavus jo rezultatą naudinga pasitarti su gydytoju genetiku.
Į genetiko konsultaciją verta kreiptis prieš planuojant nėštumą, jei yra žinomų paveldimų ligų ar kitų genetinių rizikos veiksnių. Konsultacija taip pat gali būti rekomenduojama nėštumo metu, jei prenatalinės atrankos ar kitų tyrimų rezultatai rodo padidėjusią genetinių ar chromosominių pokyčių riziką.
Taip. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu vaisiaus širdies veikla vertinama ultragarsinio tyrimo metu. Vėlesniame nėštume vaisiaus širdies ritmas gali būti stebimas atliekant KTG, o išsamus vaisiaus širdies struktūros ir funkcijos vertinimas atliekamas vaisiaus echokardiografijos metu.
Vaisiaus echokardiografija gali būti rekomenduojama, jei yra padidėjusi įgimtų širdies ydų rizika, pavyzdžiui, šeimoje yra buvę įgimtų širdies ydų, nėštumo metu nustatytas tam tikras vaisiaus širdies pakitimas ar yra kitų rizikos veiksnių. Tyrimo poreikį ir laiką nustato gydytojas.
Nenaudoti namų vaisiaus doplerio savarankiškai vaisiaus būklei vertinti ar nusiraminti dėl sumažėjusių judesių. Išgirstas širdies plakimas neparodo, ar vaisius jaučiasi gerai.
Jei pastebite sumažėjusius ar išnykusius vaisiaus judesius, jaučiate kitus nerimą keliančius simptomus arba anksčiau buvo nustatytų vaisiaus širdies ritmo ar struktūros pakitimų, kreipkitės į gydytoją. Esant sumažėjusiems vaisiaus judesiams, reikalingas medicininis įvertinimas, o prireikus atliekami KTG, echoskopija ar kiti tyrimai.
Taip. Nėštumo metu gali būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, nustatoma kraujo grupė ir Rh faktorius, vertinamos geležies atsargos (feritinas), o prireikus atliekami gliukozės ir skydliaukės hormonų tyrimai. Tyrimų apimtis priklauso nuo nėštumo eigos ir individualios sveikatos būklės.
Pagrindiniai kraujo tyrimai atliekami nėštumo pradžioje, o kai kurie tyrimai, pavyzdžiui, bendras kraujo tyrimas, gali būti kartojami nėštumo metu. 24-28 savaitę atliekamas gliukozės toleravimo mėginys, o kiti kraujo tyrimai kartojami pagal gydytojo rekomendacijas. Pasiruošimas tyrimui priklauso nuo konkretaus tyrimo.
Nepraleisti gydytojo paskirtų pakartotinių tyrimų. Nėštumo metu gali atsirasti ar sustiprėti geležies trūkumas ir mažakraujystė, todėl kai kuriuos rodiklius svarbu stebėti ir vėlesniais nėštumo etapais.
Jei tyrimų rezultatai reikšmingai pakitę arba atsiranda ryškus nuovargis, silpnumas, dusulys, svaigimas ar kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų aptarti juos su gydytoju. Esant labai žemam hemoglobino kiekiui ar stipriems simptomams, gali reikėti skubesnio įvertinimo.
Taip. Šlapimo tyrimai padeda įvertinti šlapimo takų būklę, nustatyti infekcijos požymius ir aptikti baltymą šlapime. Baltymo šlapime vertinimas kartu su kraujospūdžiu ir kitais rodikliais svarbus stebint preeklampsijos požymius.
Šlapimo mėginiui rekomenduojama surinkti vidurinę rytinio šlapimo porciją į tam skirtą indelį, prieš tai atlikus įprastą intymią higieną. Mėginį reikėtų pristatyti laboratorijai pagal jos nurodytą laiką ir laikymo sąlygas.
Neignoruoti šlapimo takų infekcijos požymių ir gydytojo rekomendacijų dėl papildomo ištyrimo. Nėštumo metu nustatyta besimptomė bakteriurija taip pat gali būti gydoma, nes negydoma infekcija gali sukelti komplikacijų.
Jei atsiranda skausmas ar deginimas šlapinantis, dažnas ar skausmingas šlapinimasis, karščiavimas, skausmas juosmens srityje arba tyrime nustatoma baltymo, reikėtų kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu nedelsti, jei kartu padidėja kraujospūdis, atsiranda stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimų ar staigus tinimas.
Taip. Tyrimo metu vertinamas vaisiaus augimas ir raida, vaisiaus vandenų kiekis, placentos padėtis ir, prireikus, kraujotaka atliekant doplerografiją. Trečiasis ultragarsinis tyrimas nėra universaliai būtinas visoms nėščiosioms - jo poreikis nustatomas pagal nėštumo eigą, sveikatos būklę ir gydytojo rekomendacijas.
Jei tyrimas paskirtas, verta atsinešti ankstesnių ultragarsinių ir kitų tyrimų aprašus. Gydytojui svarbu žinoti ankstesnių tyrimų rezultatus ir nėštumo eigą.
Nelaikyti šio tyrimo 18-20 savaitę atliekamo vaisiaus anatomijos tyrimo pakaitalu. Šių tyrimų tikslai ir atliekamas vertinimas skiriasi.
Jei sumažėja ar išnyksta vaisiaus judesiai, atsiranda kraujavimas, stiprus pilvo skausmas ar kitų nerimą keliančių simptomų, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Gydytojas įvertins būklę ir prireikus paskirs echoskopiją ar kitus tyrimus.
NIPT yra neinvazinis prenatalinės patikros metodas, kai iš motinos kraujo tiriama vaisiaus kilmės DNR ir vertinama tam tikrų chromosominių pokyčių, dažniausiai 21, 18 ir 13 trisomijų, rizika. Tai nėra diagnostinis tyrimas ir nėra tiesiog papildomas tyrimas šalia PAPP-A ir β-hCG - NIPT gali būti pasirenkamas kaip atskiras prenatalinės patikros metodas.
Prieš atliekant NIPT rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar genetiku ir įvertinti, kuris prenatalinės patikros metodas tinkamiausias konkrečioje situacijoje. Tyrimas gali būti atliekamas nuo 10 nėštumo savaitės.
Nelaikyti NIPT diagnoze. Mažos ar didelės rizikos rezultatas parodo tikimybę, tačiau nepatvirtina ir nepaneigia chromosominės būklės.
Jei NIPT rezultatas rodo padidėjusią riziką, reikėtų kreiptis į gydytoją genetiką. Jis įvertins rezultatą ir prireikus rekomenduos diagnostinį tyrimą, kuris gali patvirtinti arba paneigti nustatytą riziką.
Tai diagnostiniai tyrimai, kurių metu paimamas placentos audinio (CVS) arba vaisiaus vandenų (amniocentezė) mėginys. Jie gali padėti patvirtinti arba paneigti įtariamą chromosominę ar genetinę būklę.
Tyrimai atliekami tik esant medicininėms indikacijoms, įvertinus prenatalinės patikros ir ultragarso rezultatus bei pasitarus su gydytoju genetiku. Procedūros atliekamos ultragarsu kontroliuojant jų eigą.
Neskubėti priimti sprendimo atlikti invazinį tyrimą neįvertinus jo naudos, galimos rizikos ir alternatyvų. Prieš procedūrą svarbu aptarti tyrimo tikslą, eigą ir galimus rezultatus su gydytoju.
Po procedūros nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą, jei atsiranda gausus ar stiprėjantis kraujavimas, stiprūs ar reguliarūs pilvo skausmai ar sąrėmiai, teka vaisiaus vandenys, pakyla temperatūra ar pablogėja bendra savijauta.
Taip. Gliukozės toleravimo mėginys (GTM) naudojamas nėščiųjų diabeto atrankai. Tyrimo metu gliukozės kiekis kraujyje nustatomas nevalgius ir praėjus 1 bei 2 valandoms po gliukozės tirpalo išgėrimo.
Likus kelioms dienoms iki tyrimo rekomenduojama maitintis įprastai. Prieš tyrimą paprastai reikia 8-12 valandų nevalgyti, tačiau galima gerti vandenį. Tyrimo metu reikėtų ramiai sėdėti ir laikytis laboratorijos nurodymų.
Tyrimo dieną nereikėtų valgyti, rūkyti ar aktyviai judėti. Taip pat nerekomenduojama intensyviai sportuoti prieš tyrimą, nes tai gali turėti įtakos rezultatams.
Jei tyrimo rezultatai neatitinka rekomenduojamų ribų, juos reikėtų aptarti su gydytoju. Nustačius nėščiųjų diabetą, gali būti rekomenduojama endokrinologo konsultacija ir individualus nėštumo priežiūros planas.
Taip. Nėštumo pradžioje rekomenduojama ištirti dėl kai kurių infekcijų, galinčių turėti įtakos nėštumui, pavyzdžiui, ŽIV, sifilio ir hepatito B. Hepatito C, toksoplazmozės, citomegalo viruso ir kitų infekcijų tyrimai gali būti atliekami pagal individualią situaciją, rizikos veiksnius ar gydytojo rekomendacijas. Taip pat gali būti vertinamas imunitetas raudonukei.
Infekcijų tyrimus rekomenduojama atlikti nėštumo pradžioje pagal nėštumo priežiūros planą. Jei nėra imuniteto raudonukei, nėštumo metu svarbu vengti užsikrėtimo rizikos, o vakcinacija nuo raudonukės gali būti atliekama po gimdymo.
Neignoruoti infekcijos požymių ir neatidėlioti gydytojo konsultacijos. Nustačius infekciją, gydytojas įvertina jos poveikį nėštumui ir prireikus skiria nėštumo metu tinkamą gydymą ar papildomą stebėjimą.
Jei nėštumo metu pakyla temperatūra, atsiranda bėrimas, padidėję limfmazgiai, kiti infekcijos požymiai arba turėjote reikšmingą kontaktą su infekcine liga sergančiu asmeniu, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu pranešti apie žinomą kontaktą su infekcija, net jei simptomų nėra.
Taip. GBS tyrimas - tai makšties ir tiesiosios žarnos mėginio tyrimas, kuriuo nustatoma, ar moteris yra B grupės streptokoko (GBS) nešiotoja. Jei tyrimo rezultatas teigiamas, gimdymo metu gali būti skiriama antibiotikų profilaktika, siekiant sumažinti naujagimio ankstyvos GBS infekcijos riziką.
Tyrimą rekomenduojama atlikti 35-37 nėštumo savaitę, laikantis gydytojo ar gydymo įstaigos nurodymų. Tyrimo rezultatą svarbu turėti nėštumo medicininėje dokumentacijoje ir informuoti gimdymo metu prižiūrinčius specialistus apie nustatytą GBS statusą.
Neignoruoti rekomendacijos atlikti GBS tyrimą. Jei tyrimo rezultato nėra, antibiotikų profilaktikos poreikis gimdymo metu vertinamas pagal konkrečią situaciją, gimdymo aplinkybes ir kitus rizikos veiksnius.
Jei vaisiaus vandenys nubėga iki GBS tyrimo arba dar negavus jo rezultato, informuokite gydymo įstaigą apie nėštumo eigą ir turimą GBS tyrimo informaciją. Atsiradus reguliariems sąrėmiams, nubėgus vaisiaus vandenims ar prasidėjus gimdymui, reikėtų vykti į gimdymo skyrių pagal iš anksto aptartą planą.
Taip. Kardiotokografija (KTG) registruoja vaisiaus širdies ritmą ir gimdos susitraukimus. Tyrimas nėra rutiniškai atliekamas visoms nėščiosioms - jis gali būti skiriamas pagal nėštumo eigą ir individualią situaciją, pavyzdžiui, sumažėjus vaisiaus judesiams, užsitęsus nėštumui, sergant cukriniu diabetu ar hipertenzija, įtariant vaisiaus augimo sulėtėjimą ar esant kitoms indikacijoms.
KTG dažniausiai atliekama ambulatoriškai, nėščiajai patogiai sėdint arba gulint. Tyrimo trukmė priklauso nuo nėštumo situacijos ir gauto įrašo. Tyrimo metu svarbu laikytis specialisto nurodymų ir informuoti jį apie jaučiamus vaisiaus judesius.
Nereikėtų savarankiškai interpretuoti KTG įrašo ar pagal jį vertinti vaisiaus būklės. Tyrimo rezultatus įvertina sveikatos priežiūros specialistas, atsižvelgdamas į nėštumo savaitę, simptomus ir kitus tyrimus.
Jei pastebite reikšmingai sumažėjusius ar išnykusius vaisiaus judesius, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą - gydytojas įvertins vaisiaus būklę ir prireikus atliks KTG ar kitus tyrimus. Jei prasideda reguliarūs sąrėmiai, nubėga vaisiaus vandenys ar atsiranda kraujavimas, taip pat reikėtų kreiptis į gimdymo skyrių arba skubiosios pagalbos įstaigą pagal situaciją.
Taip. Šis tyrimas ir profilaktika aktualūs RhD neigiamoms nėščiosioms. Nėštumo metu tikrinama, ar nėra susiformavusių Rh antikūnų. Jei moteris nėra įsijautrinusi, tam tikrais nėštumo etapais gali būti skiriama anti-D imunoglobulino profilaktika. Ji nereikalinga visoms nėščiosioms.
Rh antikūnai vertinami pagal nėštumo priežiūros planą. Nesant įsijautrinimo, anti-D profilaktika įprastai skiriama apie 28 nėštumo savaitę. Po gimdymo ji gali būti skiriama per 72 valandas, jei naujagimis yra RhD teigiamas. Anti-D gali būti reikalingas ir po įvykių, dėl kurių galimas vaisiaus ir motinos kraujo susimaišymas, pavyzdžiui, kraujavimo, pilvo traumos ar kai kurių invazinių procedūrų. Tokiais atvejais dėl profilaktikos reikėtų kuo greičiau pasitarti su gydytoju.
Nepraleisti gydytojo paskirtų Rh antikūnų tyrimų ir anti-D profilaktikos. Jei jau yra susiformavę Rh antikūnai, anti-D profilaktika jų nepašalina, todėl nėštumas stebimas pagal individualų gydytojo planą.
Jei RhD neigiamos nėščiosios nėštumo metu atsiranda kraujavimas, patiriama pilvo trauma ar atliekama procedūra, po kurios galimas vaisiaus ir motinos kraujo susimaišymas, reikėtų nedelsiant informuoti gydytoją arba gydymo įstaigą. Taip pat svarbu kuo greičiau kreiptis, jei nežinote savo RhD statuso ar ankstesnių Rh antikūnų tyrimų rezultatų.
Taip. Nėštumo metu prireikus vertinama skydliaukės veikla, dažniausiai atliekant TSH tyrimą, o pagal jo rezultatus ir klinikinę situaciją gali būti tiriamas laisvas T4 bei skydliaukės antikūnai. Skydliaukės hormonai svarbūs normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi.
Skydliaukės funkcijos tyrimai gali būti rekomenduojami, jei anksčiau buvo nustatyta skydliaukės liga, vartojami skydliaukės hormonai, yra skydliaukės ligų rizikos veiksnių ar atsiranda simptomų, dėl kurių gydytojas įtaria skydliaukės veiklos sutrikimą. Tyrimų poreikis taip pat gali būti svarstomas esant tam tikroms nevaisingumo ar nėštumo komplikacijų aplinkybėms. Tyrimų apimtį ir jų kartojimo dažnį nustato gydytojas.
Nereikėtų savarankiškai pradėti, nutraukti ar keisti skydliaukės hormonų dozės nėštumo metu. Jei vartojate skydliaukės vaistus, jų dozę keisti reikėtų tik pasitarus su gydytoju ir įvertinus tyrimų rezultatus.
Jei nėštumo metu atsiranda neįprastas ar ryškus nuovargis, širdies plakimas ar permušimai, nepaaiškinami svorio pokyčiai, drebulys, padidėjęs jautrumas šalčiui ar karščiui arba kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Jis įvertins simptomus ir prireikus paskirs skydliaukės ar kitus tyrimus.