Nėštumo metu daugumą įprastų higienos ir kosmetikos priemonių galima naudoti, tačiau kai kurių produktų ar procedūrų saugumas nėštumo metu gali priklausyti nuo jų sudėties, koncentracijos, naudojimo būdo ir nėštumo etapo. Todėl renkantis kosmetiką verta atkreipti dėmesį į veikliąsias medžiagas ir laikytis gamintojo bei sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų.
Kai kurių kosmetikos priemonių, pavyzdžiui, stipriai veikiančių odos priežiūros produktų, nėštumo metu rekomenduojama vengti arba jų vartojimą aptarti su gydytoju. Atsargiau reikėtų vertinti ir kai kurias estetines procedūras, ypač jei jų poveikis nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas.
Kilus abejonių dėl konkrečios kosmetikos priemonės, procedūros ar jos sudėtyje esančios veikliosios medžiagos, verta pasitarti su gydytoju, vaistininku ar kitu kvalifikuotu specialistu.
Taip. Nėštumo metu aknė gali paūmėti ar atsirasti pirmą kartą, tačiau ne visi aknės gydymui naudojami vaistai yra tinkami. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo aknės sunkumo, odos būklės ir nėštumo laikotarpio.
Lengvesnei aknei gali būti pasirenkamos vietinio poveikio priemonės, kurių vartojimas nėštumo metu laikomas tinkamu, pavyzdžiui, azelaino rūgštis ar benzoilo peroksidas. Taip pat svarbi švelni kasdienė odos priežiūra - švelnus prausiklis, nekomedogeninės drėkinamosios priemonės ir apsauga nuo saulės. Jei aknė yra ryškesnė, dėl tinkamo gydymo reikėtų pasitarti su gydytoju ar dermatovenerologu.
Nėštumo metu reikėtų vengti geriamųjų retinoidų, ypač izotretinoino, taip pat vietinių retinoidų, tokių kaip tretinoinas, adapalenas ir trifarotenas. Taip pat nerekomenduojami geriamieji tetraciklinų grupės antibiotikai. Hormoninis aknės gydymas, įskaitant tam tikras hormonines kontraceptines priemones, nėštumo metu nėra naudojamas aknei gydyti.
Į gydytoją ar dermatovenerologą reikėtų kreiptis, jei aknė yra vidutinio sunkumo ar sunki, atsiranda skausmingų gilių mazgelių, randėjimo požymių arba nereceptinės priemonės nepadeda. Taip pat verta pasitarti prieš pradedant bet kokį gydymą nuo aknės nėštumo metu, ypač jei anksčiau vartojote receptinius vaistus.
Estetinės injekcijos nėštumo metu paprastai neatliekamos. Botulino toksino ir odos ar minkštųjų audinių užpildų saugumas nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas, o šios procedūros nėra būtinos nėštumo priežiūrai.
Botulino toksino injekcijas, hialurono rūgšties užpildus ir kitas estetines injekcines procedūras rekomenduojama atidėti iki nėštumo pabaigos. Kasdienei odos priežiūrai galima rinktis švelnias, drėkinančias ir nėštumo metu tinkamas kosmetikos priemones.
Nėštumo metu rekomenduojama vengti estetinių botulino toksino injekcijų, hialurono rūgšties ir kitų užpildų, taip pat mezoterapijos, biorevitalizacijos ir kitų injekcinių procedūrų, jei jos nėra mediciniškai būtinos.
Jei botulino toksino, užpildų ar kita injekcinė procedūra buvo atlikta prieš sužinant apie nėštumą, nepanikuokite. Informuokite gydytoją apie atliktą procedūrą, jos datą ir naudotą preparatą. Jei po procedūros atsiranda stiprus patinimas, skausmas, ryškus paraudimas, alerginės reakcijos požymiai ar kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Taip. Burnos higiena ir reikalingas dantų gydymas nėštumo metu yra galimi ir neturėtų būti atidedami vien dėl nėštumo. Negydomas dantų ėduonis, dantenų uždegimas ar kitos burnos ertmės ligos taip pat gali sukelti komplikacijų ir diskomfortą.
Nėštumo metu svarbu reguliariai valyti dantis fluoro turinčia dantų pasta, naudoti tarpdančių priežiūros priemones ir lankytis pas odontologą. Profesionalią burnos higieną galima atlikti nėštumo metu. Jei reikalingas dantų gydymas, odontologas parinks nėštumo metu tinkamą gydymo būdą ir, prireikus, vietinę nejautrą. Apie nėštumą reikėtų informuoti odontologą prieš procedūrą.
Nereikėtų atidėlioti būtino dantų gydymo vien dėl nėštumo. Taip pat nerekomenduojama savarankiškai vartoti antibiotikų ar vaistų nuo skausmo nepasitarus su gydytoju ar odontologu. Jei reikalingas rentgeno tyrimas, jo būtinumą įvertina odontologas, o tyrimas atliekamas taikant tinkamas apsaugos priemones.
Į odontologą reikėtų kreiptis, jei atsiranda stiprus danties skausmas, dantenų kraujavimas ar patinimas, danties infekcijos požymiai, pūliavimas ar kiti nerimą keliantys simptomai. Skubiai kreiptis reikėtų, jei stipriai tinsta veidas ar kaklas, sunku ryti ar kvėpuoti.
Taip. Nėštumo metu galima šalinti nepageidaujamus plaukus, tačiau dėl hormoninių pokyčių oda gali tapti jautresnė, todėl kai kurios depiliacijos procedūros gali būti nemalonesnės ar labiau dirginti odą.
Paprastas ir saugus pasirinkimas nėštumo metu yra plaukų skutimas. Taip pat galima rinktis vašką ar cukraus pastą, jei oda nėra sudirgusi ir tokias procedūras gerai toleruojate. Prieš naudojant depiliacinį kremą verta patikrinti jo sudėtį ir pirmiausia išbandyti nedidelį odos plotą, nes nėštumo metu oda gali jautriau reaguoti į kosmetikos priemones.
Nėštumo metu dėl ribotų saugumo duomenų rekomenduojama atidėti lazerinę epiliaciją ir IPL procedūras. Taip pat nereikėtų depiliuoti pažeistos, sudirgusios ar infekuotos odos. Jei oda tapo itin jautri, reikėtų rinktis švelnesnį plaukų šalinimo būdą arba procedūrą atidėti.
Jei po depiliacijos atsiranda stiprus paraudimas, patinimas, pūslelės, pūliavimas, stiprus skausmas ar kiti infekcijos ar alerginės reakcijos požymiai, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Jei anksčiau įprastai toleruota depiliacija nėštumo metu sukelia neįprastai stiprią odos reakciją, procedūrą reikėtų nutraukti.
Taip. Daugumą įprastų kosmetikos priemonių nėštumo metu galima naudoti, tačiau kai kurių veikliųjų medžiagų rekomenduojama vengti, o kitų saugumas priklauso nuo koncentracijos, naudojimo būdo ir tepamo odos ploto.
Kasdienei odos priežiūrai galima rinktis švelnius prausiklius, drėkinamąsias priemones, niacinamido ar hialurono rūgšties turinčius produktus. Azelaino rūgštis taip pat gali būti naudojama nėštumo metu. Saulės apsaugai galima rinktis plataus spektro SPF 30 ar didesnę apsaugą, įskaitant mineralinius filtrus, tokius kaip cinko oksidas ar titano dioksidas.
Nėštumo metu reikėtų vengti retinoidų, įskaitant retinolį ir kitus vitamino A darinius, ypač jei jų koncentracija ar sudėtis nėra aiški. Hidrochinono taip pat rekomenduojama vengti dėl didelės jo absorbcijos per odą ir ribotų saugumo nėštumo metu duomenų. Salicilo rūgšties didelių koncentracijų ar didelio odos ploto naudojimo reikėtų vengti, tačiau nedideli kiekiai įprastose kosmetikos priemonėse paprastai nelaikomi priežastimi jų visiškai atsisakyti. Koncentruotus eterinius aliejus ir jų mišinius taip pat reikėtų vartoti atsargiai, nes ne visų jų saugumas nėštumo metu yra pakankamai ištirtas.
Jei nesate tikra dėl konkrečios kosmetikos priemonės sudėties ar veikliosios medžiagos saugumo nėštumo metu, parodykite produkto pakuotę ar sudėtį gydytojui, vaistininkui ar dermatovenerologui. Ypač verta pasitarti, jei priemonėje yra keli aktyvūs ingredientai, naudojama didelė jų koncentracija arba produktas skirtas dideliam odos plotui.
Nėštumo metu daugumos estetinių lazerinių ir energija pagrįstų aparatinių procedūrų rekomenduojama atsisakyti arba jas atidėti, nes apie jų saugumą nėštumo metu trūksta pakankamai patikimų duomenų. Tai ypač aktualu procedūroms, kurios nėra būtinos medicininiu požiūriu.
Jei procedūra nėra būtina, saugiausia ją atidėti iki nėštumo pabaigos. Prieš atliekant bet kokią aparatinę procedūrą svarbu informuoti specialistą apie nėštumą. Jei norite pašalinti nepageidaujamus plaukus, nėštumo metu galima rinktis paprastesnius metodus, pavyzdžiui, skustuvą ar, jei oda nėra jautri ir nėra kitų kontraindikacijų, vašką.
Nėštumo metu dėl ribotų saugumo duomenų rekomenduojama vengti estetinių lazerinės epiliacijos ir IPL procedūrų, taip pat radiofrekvencinių, ultragarso ir kitų energija pagrįstų kūno ar veido procedūrų, skirtų odos stangrinimui ar formavimui. Jei procedūros metu naudojami papildomi aktyvūs kosmetikos produktai, reikėtų įvertinti ir jų sudėtį.
Jei po procedūros atsiranda stiprus ar didėjantis odos paraudimas, nudegimo požymiai, pūslės, ryškus patinimas, stiprus skausmas ar kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Jei procedūra buvo atlikta prieš sužinant apie nėštumą, nereikėtų panikuoti - verta informuoti gydytoją apie atliktos procedūros rūšį ir datą.
Taip. Įprastas manikiūras ir pedikiūras nėštumo metu paprastai gali būti atliekami, jei laikomasi tinkamos higienos, naudojami saugūs produktai ir patalpa yra gerai vėdinama.
Rinkitės saloną, kuriame laikomasi higienos reikalavimų, o daugkartiniai instrumentai tinkamai sterilizuojami. Procedūros metu patalpa turėtų būti gerai vėdinama, ypač naudojant nagų lakus, gelinius lakus ar kitas chemines priemones. Jei oda aplink nagus yra pažeista, procedūrą geriau atidėti, kol ji sugis.
Nereikėtų rinktis priemonių, kurių sudėtyje yra metilmetakrilato, ypač jei produktas skirtas profesionaliam nagų priauginimui ir jo sudėtis nėra aiški. Taip pat reikėtų vengti ilgalaikio intensyvių cheminių medžiagų garų poveikio ir procedūrų, kurių metu pažeidžiama oda ar kyla infekcijos rizika. Jei dėl venų varikozės, tinimo ar kitų kraujotakos sutrikimų kyla abejonių dėl šiltų kojų vonelių, verta pasitarti su gydytoju.
Jei po manikiūro ar pedikiūro atsiranda stiprus paraudimas, patinimas, skausmas, pūliavimas, didėjantis odos jautrumas ar kiti infekcijos požymiai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei procedūros metu pasireiškia stiprus svaigimas, dusulys ar alerginės reakcijos požymiai, procedūrą reikėtų nutraukti ir įvertinti simptomus.
Taip. Nėštumo metu masažas gali padėti sumažinti nugaros ar raumenų įtampą, pagerinti savijautą ir atsipalaiduoti. Svarbu, kad masažą atliktų specialistas, turintis patirties dirbant su nėščiosiomis, ir būtų parinkta nėštumo etapui tinkama padėtis bei masažo technika.
Pirmenybę reikėtų teikti švelniam nėščiųjų masažui, dažniausiai atliekamam gulint ant šono, naudojant papildomas pagalvėles patogiai kūno padėčiai. Masažo intensyvumas turėtų būti pritaikytas individualiai. Jei nėštumas nėra komplikuotas, masažas gali būti atliekamas ir anksčiau nei po 12 nėštumo savaitės, tačiau pirmąjį trimestrą dėl masažo tinkamumo verta pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Nerekomenduojamas stiprus ar skausmingas masažas, intensyvus pilvo srities masažavimas ir procedūros, kurių metu kūnas stipriai kaitinamas, pavyzdžiui, masažas karštais akmenimis. Aromaterapinius aliejus nėštumo metu reikėtų rinktis atsargiai, nes ne visų eterinių aliejų saugumas yra pakankamai ištirtas. Masažo metu taip pat reikėtų vengti ilgai gulėti visiškai ant nugaros, ypač vėlesniu nėštumo laikotarpiu, jei tokia padėtis sukelia diskomfortą, svaigimą ar pykinimą.
Jei viena koja staiga patinsta, tampa skausminga, parausta ar įkaista, jos masažuoti nereikėtų - tokie simptomai gali būti susiję su giliųjų venų tromboze, todėl reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jei atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, staigus silpnumas ar alpimas, reikalinga skubi medicininė pagalba. Taip pat masažą reikėtų nutraukti ir pasitarti su gydytoju, jei procedūros metu atsiranda kraujavimas, pilvo skausmas, reguliarūs gimdos susitraukimai, svaigimas ar kiti nerimą keliantys simptomai.
Taip. Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių gali atsirasti ar sustiprėti odos pigmentacija, melazma, strijos, patamsėti spenelių ar kitų kūno vietų oda. Kai kurioms nėščiosioms gali šiek tiek pasikeisti ir apgamų išvaizda. Dauguma šių pokyčių nėra pavojingi ir po nėštumo gali susilpnėti.
Kasdien rekomenduojama naudoti plataus spektro apsaugą nuo saulės, pavyzdžiui, SPF 30 ar didesnę, ypač jei oda linkusi į pigmentaciją. Odą galima reguliariai drėkinti ir rinktis švelnias, nedirginančias priežiūros priemones. Apgamus verta stebėti ir, pastebėjus neįprastus ar ryškius pokyčius, kreiptis į dermatovenerologą. Nėštumo metu taip pat galima atlikti dermatologo apgamų įvertinimą, jei tam yra indikacijų.
Nereikėtų savarankiškai naudoti stiprių depigmentuojančių priemonių ar agresyvių cheminių pilingų pigmentinėms dėmėms šalinti. Taip pat nereikėtų savarankiškai šalinti, deginti ar kitaip mechaniškai pažeisti apgamų. Jei apgamas atrodo pakitęs, pirmiausia jį turėtų įvertinti gydytojas.
Į dermatovenerologą reikėtų kreiptis, jei apgamas naujai atsirado ir greitai keičiasi arba esamas apgamas pastebimai keičia dydį, formą ar spalvą, tampa asimetriškas, pradeda kraujuoti, šlapiuoti, niežėti ar skaudėti. Taip pat verta pasikonsultuoti, jei odos pokytis atrodo neįprastas ar greitai progresuoja.
Taip. Įprastas plaukų dažymas nėštumo metu paprastai laikomas mažos rizikos procedūra. Per nepažeistą galvos odą į organizmą patenka nedidelis dažų medžiagų kiekis, todėl nėra pakankamai duomenų, kad įprastas plaukų dažymas didintų riziką nėštumui. Jei norite būti atsargesnė, dažymą galima atidėti iki antrojo trimestro.
Dažant plaukus svarbu gerai vėdinti patalpą, laikytis dažų naudojimo instrukcijos ir nelaikyti priemonės ant plaukų ilgiau nei nurodyta. Jei norite sumažinti dažų sąlytį su galvos oda, galima rinktis sruogelių ar kitą techniką, kai dažai mažiau liečiasi su oda. Rekomenduojama informuoti kirpėją apie nėštumą, ypač jei atliekamos kelios cheminės procedūros vienu metu.
Nėštumo metu reikėtų vengti procedūrų, kurių metu gali būti reikšmingai veikiama formaldehidu ar kitomis stipriai garuojančiomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, kai kurių cheminių plaukų tiesinimo procedūrų. Jei dažant plaukus jaučiamas stiprus kvapas, deginimas ar dirginimas, procedūrą reikėtų nutraukti ir išeiti į gerai vėdinamą patalpą. Taip pat nereikėtų dažų laikyti ant galvos ilgiau nei rekomenduoja gamintojas.
Jei procedūros metu ar po jos atsiranda stiprus galvos odos paraudimas, patinimas, deginimas, bėrimas, svaigimas, pykinimas, galvos skausmas ar kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų nutraukti procedūrą ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Jei pasireiškia stipri alerginė reakcija, pavyzdžiui, veido ar lūpų tinimas arba pasunkėja kvėpavimas, reikalinga skubi medicininė pagalba.
Nėštumo metu retinoidų vartoti nerekomenduojama. Geriamieji retinoidai, ypač izotretinoinas, yra susiję su didele vaisiaus apsigimimų rizika. Vietinių retinoidų, tokių kaip tretinoinas ir adapalenas, taip pat rekomenduojama vengti nėštumo metu, nors per odą į organizmą jų patenka gerokai mažiau nei vartojant geriamuosius retinoidus.
Nėštumo metu retinoidų turinčias kosmetikos ar gydomąsias priemones geriau pakeisti kitomis odos priežiūros priemonėmis. Odos priežiūrai gali būti pasirenkamos priemonės su niacinamidu, azelaino rūgštimi ar vitaminu C, jei jos individualiai tinka odai. Jei retinoidai buvo naudojami aknei ar kitai odos būklei gydyti, dėl tinkamos alternatyvos verta pasitarti su gydytoju ar dermatologu.
Nėštumo metu reikėtų nevartoti geriamųjų retinoidų, ypač izotretinoino. Taip pat rekomenduojama vengti vietinių retinoidų, tokių kaip tretinoinas, adapalenas ir kiti retinoidų grupės preparatai. Atsargiai reikėtų vertinti ir kosmetikos priemones, kurių sudėtyje yra retinolio ar kitų vitamino A darinių. Taip pat nereikėtų savarankiškai vartoti didelių vitamino A dozių ar papildų, kuriuose yra daug vitamino A.
Jei retinoidų vartojote prieš sužinodama apie nėštumą, nepanikuokite, tačiau kuo greičiau informuokite gydytoją. Svarbu nurodyti tikslų preparato pavadinimą, veikliąją medžiagą, dozę, vartojimo būdą ir laikotarpį. Geriamojo izotretinoino vartojimo atveju su gydytoju reikėtų susisiekti nedelsiant. Vienkartinis ar trumpalaikis vietinio retinoido panaudojimas savaime nereiškia, kad vaisiui būtinai bus padaryta žala, tačiau tokią situaciją verta aptarti su gydytoju.
Taip. Tepami savaiminio įdegio produktai, naudojami ant nepažeistos odos, paprastai laikomi mažos rizikos nėštumo metu, nes jų veikliosios medžiagos daugiausia veikia odos paviršiuje. Soliariumo nėštumo metu rekomenduojama vengti dėl ultravioletinių spindulių poveikio ir perkaitimo rizikos.
Jei renkatės savaiminio įdegio priemonę, laikykitės gamintojo naudojimo instrukcijos ir netepkite jos ant pažeistos ar sudirgusios odos. Purškiant priemonę svarbu neįkvėpti produkto, todėl geriau rinktis tepamas priemones arba užtikrinti tinkamą patalpos vėdinimą. Būnant lauke rekomenduojama naudoti plataus spektro apsaugą nuo saulės, pavyzdžiui, SPF 30 ar didesnį, dėvėti nuo saulės saugančius drabužius ir vengti intensyvios saulės vidurdienį.
Nėštumo metu rekomenduojama vengti soliariumo ir ilgo buvimo intensyvioje saulėje. Taip pat svarbu vengti perkaitimo, ypač karštu oru ar ilgai būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose. Savaiminio įdegio purškalų nereikėtų įkvėpti ar naudoti ant pažeistos odos.
Jei po savaiminio įdegio priemonės atsiranda stiprus paraudimas, niežėjimas, patinimas, pūslelės ar kiti alerginės reakcijos požymiai, priemonės naudojimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Nėštumo metu atsiradusi ryški ar greitai stiprėjanti pigmentacija taip pat gali būti aptarta su gydytoju.
SPA procedūrų metu svarbu įvertinti, ar nekyla perkaitimo, dehidratacijos ar kraujospūdžio sumažėjimo rizika. Karštos vonios, jacuzzi, sauna ir pirtis, kuriose kūno temperatūra gali reikšmingai pakilti, nėštumo metu nerekomenduojamos. Kitų SPA procedūrų tinkamumas priklauso nuo jų pobūdžio.
Nėštumo metu galima rinktis švelnias procedūras, kurios nesukelia perkaitimo, pavyzdžiui, nėščiosioms pritaikytą masažą ar poilsio procedūras tinkamoje temperatūroje. Svarbu gerti pakankamai skysčių, vengti ilgai būti karštoje aplinkoje ir atsikelti lėtai, ypač jei jaučiate silpnumą ar svaigimą. Prieš SPA procedūrą visada informuokite specialistą apie nėštumą.
Nėštumo metu rekomenduojama vengti saunos, pirties, jacuzzi ir labai karštų vonių, ypač jei dėl karščio gali pakilti kūno temperatūra. Taip pat reikėtų vengti procedūrų, kurių metu kūnas ilgai kaitinamas, ir stipriai kvėpavimo takus dirginančių garų ar cheminių medžiagų. Jei procedūros metu pasidaro karšta, silpna, svaigsta galva ar pykina, ją reikėtų nedelsiant nutraukti.
Jei dėl karščio atsiranda stiprus svaigimas, alpimas, dusulys, širdies plakimas, stiprus silpnumas ar kiti nerimą keliantys simptomai, reikėtų išeiti iš karštos aplinkos, atvėsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, jei simptomai nepraeina. Jei po perkaitimo jaučiatės labai blogai ar prarandate sąmonę, reikalinga skubi medicininė pagalba.
Taip. Švelnios veido priežiūros procedūros nėštumo metu dažniausiai gali būti atliekamos, tačiau svarbu įvertinti naudojamų priemonių sudėtį ir procedūros pobūdį.
Pirmenybę galima teikti švelnioms drėkinančioms, raminančioms ir odos barjerą palaikančioms procedūroms. Veido valymas taip pat gali būti atliekamas, jei procedūra nėra agresyvi ir nesukelia stipraus odos sudirginimo. Renkantis kosmetikos priemones verta patikrinti jų sudėtį, ypač jei naudojamos aktyviosios veikliosios medžiagos. Hialurono rūgšties turintys kosmetikos produktai paprastai gali būti naudojami nėštumo metu.
Nėštumo metu reikėtų vengti kosmetikos priemonių su retinoidais. Atsargiai reikėtų vertinti stiprius cheminius pilingus, ypač kai naudojamos didelės koncentracijos rūgštys, taip pat intensyvias aparatines procedūras, kurių saugumas nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas. Prieš atliekant procedūrą svarbu informuoti specialistą apie nėštumą.
Jei po veido procedūros atsiranda stiprus paraudimas, patinimas, deginimas, bėrimas ar kiti alerginės reakcijos požymiai, reikėtų nutraukti procedūros metu naudotų priemonių naudojimą ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Jei atsiranda veido ar lūpų tinimas, pasunkėja kvėpavimas ar pasireiškia kita stipri alerginė reakcija, reikalinga skubi medicininė pagalba.