Nėštumas dažniausiai vyksta sklandžiai, tačiau kartais gali kilti komplikacijų, dėl kurių reikia atidesnio stebėjimo, papildomų tyrimų ar gydymo. Kai kurios komplikacijos gali nesukelti aiškių simptomų ir būti nustatomos planinių nėštumo priežiūros vizitų metu. Kitais atvejais pirmieji požymiai gali būti kraujavimas, stiprus pilvo skausmas, padidėjęs kraujospūdis, stiprus galvos skausmas ar sumažėję vaisiaus judesiai.
Šiame puslapyje rasite informaciją apie dažniausias nėštumo komplikacijas, jų požymius, galimas priežastis ir situacijas, kada svarbu kreiptis į gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą.
Svarbu prisiminti, kad vienas simptomas ne visada reiškia komplikaciją. Tačiau jei nėštumo metu atsiranda naujų, stiprių, neįprastų ar greitai stiprėjančių simptomų, jų nereikėtų ignoruoti. Tokiu atveju svarbu pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.
Negimdinis (ektopinis) nėštumas - tai nėštumas, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ne gimdos ertmėje, o dažniausiai kiaušintakyje. Rečiau nėštumas gali vystytis kiaušidėje, gimdos kaklelyje ar kitoje vietoje. Toks nėštumas negali normaliai vystytis, o augdamas gali pažeisti kiaušintakį ir sukelti vidinį kraujavimą. Negimdinis nėštumas pasitaiko maždaug 1-2 iš 100 nėštumų.
Galimi vienpusis ar stiprėjantis pilvo apačios skausmas, kraujavimas ar rusvos išskyros, galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas. Gali būti jaučiamas ir peties srities skausmas, ypač prasidėjus vidiniam kraujavimui. Kai kurioms moterims simptomų pradžioje gali nebūti. Dažniausiai simptomai pasireiškia ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, dažnai 4-12 nėštumo savaitę.
Nedelsiant - negimdinis nėštumas gali sukelti gyvybei pavojingą vidinį kraujavimą. Skubiai kreipkitės pagalbos, jei ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu atsiranda stiprus ar stiprėjantis pilvo apačios, ypač vienos pusės, skausmas, kraujavimas, stiprus silpnumas, galvos svaigimas, alpimas ar peties srities skausmas. Esant sunkiai būklei, skambinkite 112.
Ankstesnis negimdinis nėštumas, kiaušintakių uždegimai ar operacijos, dubens organų infekcijos, endometriozė, pagalbinis apvaisinimas ir rūkymas. Jei nėštumas nustatomas esant gimdos spiralei, taip pat svarbu kuo anksčiau patvirtinti nėštumo vietą, nes tokiais atvejais santykinė negimdinio nėštumo tikimybė yra didesnė.
Diagnozei vertinti atliekami kraujo tyrimai, dažniausiai nustatomas β-hCG kiekis ir vertinama jo dinamika, taip pat atliekama transvaginalinė echoskopija. β-hCG pokyčiai gali padėti įvertinti nėštumo eigą, tačiau vien šio tyrimo nepakanka negimdiniam nėštumui patvirtinti ar atmesti. Kai kuriais atvejais tyrimus ir echoskopiją reikia pakartoti po kelių dienų.
Gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į moters būklę, β-hCG rodiklius, echoskopijos duomenis ir kitus veiksnius. Kai kuriais atvejais, jei būklė stabili ir nėštumas atitinka nustatytus kriterijus, galima atidi stebėsena arba medikamentinis gydymas metotreksatu. Kitais atvejais reikalingas chirurginis gydymas, dažniausiai laparoskopija. Plyšus kiaušintakiui ar esant reikšmingo vidinio kraujavimo rizikai, reikalinga skubi operacija. Po gydymo β-hCG gali būti stebimas iki visiško sumažėjimo, atsižvelgiant į pasirinktą gydymo būdą.
Visiškai išvengti negimdinio nėštumo neįmanoma, tačiau riziką gali mažinti dubens organų infekcijų prevencija ir savalaikis jų gydymas, nerūkymas. Pastojus, ypač jei yra buvęs negimdinis nėštumas ar kitų rizikos veiksnių, svarbu anksti kreiptis į nėštumą prižiūrintį specialistą ir prireikus atlikti echoskopiją, kad būtų patvirtinta nėštumo vieta.
β-hCG kraujyje, Transvaginalinė echoskopija, Progesteronas
Persileidimas - savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Tai viena dažniausių nėštumo komplikacijų - persileidžia maždaug 10-20 % kliniškai nustatytų nėštumų, didžioji dalis jų įvyksta pirmąjį trimestrą. Dažniausia ankstyvo persileidimo priežastis yra atsitiktinės chromosominės embriono anomalijos, kurių dažniausiai neįmanoma numatyti ar išvengti. Įprastas fizinis aktyvumas, lytiniai santykiai, kasdienis stresas ar darbas savaime persileidimo nesukelia.
Dažniausias simptomas yra kraujavimas - nuo rusvų išskyrų iki gausesnio kraujavimo, kartais su krešuliais. Taip pat gali pasireikšti mėšlungiškas pilvo apačios ar nugaros skausmas. Kartais nėštumo simptomai gali susilpnėti ar išnykti, tačiau vien šis požymis nepatvirtina persileidimo. Esant nesivystančiam nėštumui, simptomų gali visai nebūti, o būklė nustatoma atliekant echoskopiją.
Skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą, jei nėštumo metu prasidėjo gausus kraujavimas, stiprus ar stiprėjantis pilvo skausmas, jaučiate stiprų silpnumą, svaigimą ar alpstate, taip pat jei pakilo temperatūra ar jaučiatės labai blogai. Jei kraujavimas ar skausmas nėra stiprūs, tačiau kelia nerimą, susisiekite su nėštumą prižiūrinčiu akušeriu-ginekologu ir įvertinkite simptomus.
Vyresnis mamos amžius, ankstesni persileidimai, gimdos anomalijos, nekontroliuojama skydliaukės ar cukrinio diabeto liga, rūkymas, alkoholis, kai kurios infekcijos.
Persileidimas diagnozuojamas įvertinus simptomus ir atlikus transvaginalinę echoskopiją. Vertinama nėštumo vieta, embriono ar vaisiaus vystymasis ir širdies veikla. Kai kuriais atvejais atliekami pakartotiniai echoskopiniai tyrimai arba vertinama β-hCG dinamika. Pasikartojančių persileidimų atveju gydytojas gali rekomenduoti papildomą ištyrimą, atsižvelgdamas į individualią situaciją: gali būti vertinama skydliaukės funkcija, gimdos anatomija, atliekami antifosfolipidinių antikūnų tyrimai ir, kai kuriais atvejais, genetiniai tyrimai.
Gydymo taktika priklauso nuo nėštumo trukmės, kraujavimo, skausmo, echoskopijos duomenų ir moters būklės. Kai kuriais atvejais galima palaukti, kol nėštumo audiniai pasišalins savaime, kitais atvejais skiriamas medikamentinis gydymas arba atliekama vakuuminė aspiracija ar kitas gimdos ertmės išvalymo būdas. Rh neigiamoms moterims anti-D imunoglobulino skyrimas svarstomas individualiai, atsižvelgiant į nėštumo laiką ir kraujavimo ar persileidimo aplinkybes. Po persileidimo gali būti reikalinga medicininė kontrolė, o patyrus nėštumo netektį svarbu pasirūpinti ir emocine sveikata - gedulas po netekties yra natūrali reakcija.
Prieš nėštumą sunormalizuoti skydliaukės ir cukraus rodiklius, vartoti folio rūgštį, atsisakyti rūkymo ir alkoholio, gydyti lėtines ligas.
Bendras kraujo tyrimas, Skydliaukės hormonai (TSH), Echoskopija, Genetiniai tyrimai (pakartotinių atvejų)
Gestacinis diabetas - tai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, pirmą kartą nustatytas nėštumo metu. Nėštumo metu dėl placentos hormonų poveikio organizmas tampa mažiau jautrus insulinui, todėl kasa turi pagaminti daugiau insulino, kad gliukozės kiekis kraujyje išliktų normalus. Kai insulino nepakanka, išsivysto gestacinis diabetas. Jis dažniausiai išnyksta po gimdymo, tačiau moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, ateityje padidėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Negydomas ar nepakankamai kontroliuojamas gestacinis diabetas gali didinti per didelio vaisiaus augimo, gimdymo komplikacijų ir naujagimio hipoglikemijos riziką.
Gestacinis diabetas dažniausiai nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl nėštumo metu atliekama gliukozės apykaitos sutrikimų patikra. Kai kurioms moterims gali būti padidėjęs troškulys, dažnesnis šlapinimasis, nuovargis ar dažniau pasikartojančios infekcijos, tačiau šie požymiai nėra būdingi tik gestaciniam diabetui. Spartesnis vaisiaus augimas echoskopijos metu taip pat gali būti viena iš priežasčių įvertinti gliukozės apykaitą.
Jei gliukozės kiekis kraujyje nuolat viršija gydytojo nustatytas tikslines reikšmes, susisiekite su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Jei vartojate gliukozės kiekį mažinančius vaistus ir pasireiškia galimos hipoglikemijos požymiai, pavyzdžiui, drebulys, prakaitavimas, silpnumas ar svaigimas, taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju. Sumažėjus kūdikio judesiams ar atsiradus kitiems nerimą keliantiems nėštumo simptomams, kreipkitės skubiai.
Didesnę gestacinio diabeto riziką gali lemti nutukimas, gestacinis diabetas ankstesnio nėštumo metu, cukrinis diabetas artimiems šeimos nariams, policistinių kiaušidžių sindromas, ankstesnis didelio svorio naujagimis ir kai kurie kiti veiksniai. Rizika taip pat didėja su amžiumi.
Pagrindinis tyrimas gestaciniam diabetui nustatyti yra 75 g gliukozės toleravimo testas, dažniausiai atliekamas 24-28 nėštumo savaitę. Jei yra didesnė rizika arba gliukozės kiekis buvo padidėjęs anksčiau, tyrimai gali būti atliekami ir pirmąjį trimestrą. Nustačius gestacinį diabetą, gydytojas gali rekomenduoti reguliariai matuoti gliukozės kiekį kraujyje, o nėštumo priežiūros plane gali būti numatyti papildomi vaisiaus augimo ir vaisiaus vandenų kiekio vertinimai.
Gydymo pagrindas - individualiai pritaikyta mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, jei nėštumo eiga leidžia, ir gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas. Svarbu ne visiškai atsisakyti angliavandenių, o rinktis visavertį maistą ir tolygiai paskirstyti angliavandenių kiekį per dieną. Jei gliukozės rodmenų nepavyksta kontroliuoti mityba ir fiziniu aktyvumu, gydytojas gali skirti medikamentinį gydymą, dažniausiai insuliną. Kai kuriais atvejais gali būti svarstomi ir kiti vaistai. Nėštumo priežiūros intensyvumas ir gimdymo laikas parenkami individualiai.
Visiškai išvengti gestacinio diabeto neįmanoma, tačiau riziką gali mažinti subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir sveikas kūno svorio augimas nėštumo metu. Svarbu laiku atlikti nėščiųjų diabeto patikrą pagal nėštumą prižiūrinčio specialisto rekomendacijas.
Gliukozės tolerancijos testas, Glikuotas hemoglobinas (HbA1c), Gliukozės savikontrolė, Vaisiaus echoskopija
Preeklampsija - tai nėštumo metu išsivystanti būklė, kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis, dažniausiai nustatomas po 20 nėštumo savaitės, kartu su baltymu šlapime ir (ar) kitų organų funkcijos sutrikimo požymiais. Dažniausiai pažeidžiami inkstai, kepenys, kraujodaros sistema, rečiau - nervų sistema. Preeklampsija siejama su sutrikusia placentos kraujotaka ir gali progresuoti į eklampsiją, kuriai būdingi traukuliai, arba HELLP sindromą. Būklė gali būti pavojinga tiek moteriai, tiek kūdikiui, todėl svarbu ją laiku nustatyti ir stebėti. Vienintelis būdas visiškai pašalinti preeklampsijos priežastį yra nėštumo užbaigimas, tačiau iki tol būklę galima kontroliuoti ir gydyti.
Preeklampsija ankstyvose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl nėštumo metu reguliariai matuojamas kraujospūdis ir vertinami kiti būklės požymiai. Galimi stiprus ar nepraeinantis galvos skausmas, regėjimo pokyčiai, pavyzdžiui, neryškus matymas, blyksniai ar dėmės prieš akis, skausmas viršutinėje pilvo dalyje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku, staigus veido ir rankų tinimas, pykinimas ar vėmimas. Gali būti ir kitų požymių, todėl vien pagal simptomus preeklampsijos nustatyti negalima. Sumažėję kūdikio judesiai taip pat yra svarbus signalas, dėl kurio reikėtų kreiptis skubiai.
Nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą, jei nėštumo metu atsiranda stiprus ar nepraeinantis galvos skausmas, regėjimo pokyčiai, stiprus skausmas viršutinėje pilvo dalyje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku, staigus ryškus veido ar rankų tinimas, labai aukštas kraujospūdis arba ryškiai sumažėja kūdikio judesiai. Kraujospūdis 160/110 mmHg ar didesnis yra skubaus įvertinimo reikalaujantis požymis. Esant sunkiai būklei, skambinkite 112.
Pirmas nėštumas, preeklampsija anksčiau ar šeimoje, aukštas kraujospūdis iki nėštumo, inkstų ligos, diabetas, dvynių nėštumas, KMI virš 30, amžius nuo 40 metų.
Preeklampsija vertinama pagal pakartotinius kraujospūdžio matavimus ir laboratorinius tyrimus. Gali būti atliekamas šlapimo tyrimas dėl baltymo, kraujo tyrimai inkstų ir kepenų funkcijai bei trombocitų kiekiui įvertinti. Atsižvelgiant į nėštumo eigą, gali būti atliekama vaisiaus echoskopija, vertinama placentos ir vaisiaus kraujotaka doplerografijos tyrimu bei atliekama kardiotokografija. Kai kurioms moterims rizika gali būti vertinama dar pirmąjį trimestrą.
Gydymas priklauso nuo preeklampsijos sunkumo, nėštumo trukmės ir moters bei kūdikio būklės. Gali būti skiriami nėštumo metu tinkami kraujospūdį mažinantys vaistai, dažnesnė motinos ir kūdikio būklės stebėsena, o esant sunkiai būklei - gydymas ligoninėje. Magnio sulfatas gali būti skiriamas traukulių profilaktikai, o kortikosteroidai - vaisiaus plaučių brandai skatinti, jei yra priešlaikinio gimdymo tikimybė. Kai preeklampsija kelia didelę grėsmę moteriai ar kūdikiui, nėštumą gali reikėti užbaigti gimdymo sužadinimu arba atliekant cezario pjūvį. Po gimdymo kraujospūdis ir savijauta taip pat turi būti stebimi, nes preeklampsijos požymiai gali išlikti ar pirmą kartą pasireikšti ir po gimdymo.
Nuo I trimestro sekti kraujospūdį, esant rizikai - aspirinas mažomis dozėmis nuo 12 sav. (tik gydytojui paskyrus), reguliarūs vizitai ir šlapimo tyrimai.
Kraujospūdžio matavimas, Baltymas šlapime, Kepenų fermentai ir kreatininas, Doplerografija
Gestacinė hipertenzija - tai po 20 nėštumo savaitės pirmą kartą nustatytas padidėjęs kraujospūdis (≥140/90 mmHg), kai nėra baltymo šlapime ir kitų organų pažeidimo požymių, būdingų preeklampsijai. Ji gali pasireikšti keliems procentams nėščiųjų. Daliai moterų gestacinė hipertenzija gali progresuoti į preeklampsiją, todėl svarbu reguliariai stebėti kraujospūdį ir kitus būklės požymius. Ilgalaikėje perspektyvoje gestacinė hipertenzija taip pat siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Gestacinė hipertenzija dažnai nesukelia jokių simptomų ir nustatoma tik matuojant kraujospūdį. Kartais gali pasireikšti galvos skausmas, tačiau šis simptomas nėra specifinis. Atsiradus stipriam ar nepraeinančiam galvos skausmui, regėjimo pokyčiams, stipriam skausmui viršutinėje pilvo dalyje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku, staigiam ryškiam tinimui ar sumažėjus kūdikio judesiams, reikalingas skubus įvertinimas dėl galimos preeklampsijos ar kitos komplikacijos.
Jei kraujospūdis pakartotinai yra ≥140/90 mmHg, susisiekite su nėštumą prižiūrinčiu specialistu ir vadovaukitės jo rekomendacijomis. Jei kraujospūdis yra ≥160/110 mmHg, reikia skubaus medicininio įvertinimo. Nedelsdama kreipkitės pagalbos ir atsiradus stipriam ar nepraeinančiam galvos skausmui, regėjimo pokyčiams, stipriam skausmui viršutinėje pilvo dalyje ar po dešiniuoju šonkaulių lanku, staigiam ryškiam tinimui ar sumažėjus kūdikio judesiams.
Aukštas kraujospūdis iki nėštumo, KMI virš 30, amžius nuo 40 m., dvynių nėštumas, lėtinės inkstų ligos, mažas fizinis aktyvumas.
Diagnozei svarbiausi pakartotiniai kraujospūdžio matavimai. Gydytojas gali rekomenduoti kraujospūdį matuoti ir namuose bei vesti jo rodmenų dienoraštį. Prireikus atliekamas 24 valandų kraujospūdžio stebėjimas. Taip pat vertinamas baltymo kiekis šlapime ir, atsižvelgiant į situaciją, atliekami kraujo tyrimai. Kūdikio būklei ir augimui stebėti gali būti atliekama echoskopija, prireikus - doplerografija ir kiti tyrimai.
Priežiūra priklauso nuo kraujospūdžio dydžio, nėštumo trukmės ir moters bei kūdikio būklės. Gydytojas gali rekomenduoti dažnesnius kraujospūdžio matavimus, nėštumo priežiūros vizitus ir kūdikio būklės stebėjimą. Jei kraujospūdis pakankamai aukštas, gali būti skiriami nėštumo metu tinkami kraujospūdį mažinantys vaistai - konkretų vaistą ir jo dozę parenka gydytojas. Nėštumo metu nereikėtų savarankiškai riboti druskos ar pradėti vartoti vaistų. Gimdymo laikas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į kraujospūdžio kontrolę, nėštumo trukmę ir moters bei kūdikio būklę.
Matuoti kraujospūdį namuose ir vesti dienoraštį, mažiau druskos, reguliarus judėjimas, pakankamas miegas, vizitai laiku.
Kraujospūdžio monitoravimas, Šlapimo tyrimas, Kraujo tyrimai (kreatininas, kepenų fermentai)
Nėštumo metu padidėja kraujo plazmos tūris ir geležies poreikis, todėl anemija yra gana dažna nėštumo komplikacija. Nėščiųjų anemija dažniausiai diagnozuojama, kai hemoglobino kiekis yra mažesnis nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį trimestrą arba mažesnis nei 105 g/l antrąjį trimestrą. Dažniausia priežastis yra geležies trūkumas, rečiau anemiją gali sukelti folatų ar vitamino B12 trūkumas, kraujavimas ar kitos ligos. Negydoma reikšminga anemija gali būti susijusi su didesne nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Galimi nuovargis, silpnumas, dusulys įprasto fizinio krūvio metu, blyškumas, galvos svaigimas, širdies plakimas ar permušimai, šalčio pojūtis ir sunkesnis susikaupimas. Kartais gali atsirasti neįprastas noras valgyti ar kramtyti ne maisto produktus, pavyzdžiui, ledą. Lengva anemija gali nesukelti jokių aiškių simptomų, o kai kurie jos požymiai gali būti panašūs į įprastus nėštumo pojūčius.
Jei jaučiate stiprų silpnumą, dusulį ramybėje ar nedidelio fizinio krūvio metu, alpstate, jaučiate ryškų širdies plakimą ar kitus nerimą keliančius simptomus, kreipkitės į gydytoją. Jei nuovargis yra neįprastas, stiprėja ar nepraeina pailsėjus, verta apie tai pasakyti nėštumą prižiūrinčiam specialistui ir įvertinti kraujo tyrimų poreikį.
Geležies trūkumas iki nėštumo, gausios mėnesinės anksčiau, dvynių nėštumas, trumpas tarpas tarp nėštumų, vegetariška mityba be kontrolės, virškinimo ligos.
Pagrindinis tyrimas yra bendras kraujo tyrimas, kuriuo vertinamas hemoglobino kiekis ir kiti eritrocitų rodikliai. Įtariant geležies stoką gali būti tiriamas feritinas, padedantis įvertinti organizmo geležies atsargas. Prireikus atliekami vitamino B12, folatų ar kiti tyrimai. Kraujo tyrimai nėštumo metu atliekami pagal nėštumo priežiūros planą.
Nustačius geležies stoką, dažniausiai skiriami geriami geležies preparatai. Vartojimo būdas ir dozė parenkami individualiai, atsižvelgiant į hemoglobino ir feritino rodiklius bei toleravimą. Geležies pasisavinimą gali pagerinti vitaminas C, o kava, arbata ir kalcio turintys produktai ar papildai gali jį mažinti, todėl jų nereikėtų vartoti kartu su geležies preparatu. Kai kuriais atvejais, kai geriamoji geležis netoleruojama, neveiksminga arba anemija yra ryškesnė, gali būti skiriama intraveninė geležis. Gydymo veiksmingumas vertinamas pakartotiniais kraujo tyrimais.
Prieš nėštumą pasitikrinti feritiną, vartoti geležies preparatus su vitaminu C (ne su kava ar pienu), į mitybą įtraukti mėsą, ankštines, žalias lapines daržoves.
Bendras kraujo tyrimas, Feritinas, Vitaminas B12 ir folatai
Intrahepatinė nėštumo cholestazė - tai nėštumo metu atsirandanti kepenų būklė, kai sutrinka tulžies apykaita ir kraujyje padidėja tulžies rūgščių kiekis. Ji dažniausiai pasireiškia antrąjį ar trečiąjį trimestrą ir po gimdymo paprastai išnyksta. Nors moteriai dažniausiai nesukelia ilgalaikių pasekmių, padidėjęs tulžies rūgščių kiekis gali didinti priešlaikinio gimdymo, vaisiaus vandenų užteršimo mekonijumi ir kitų vaisiaus komplikacijų riziką. Todėl nustačius cholestazę svarbu reguliariai stebėti būklę ir individualiai planuoti gimdymo laiką.
Pagrindinis simptomas - intensyvus niežulys be odos išbėrimo, dažnai stipresnis delnuose ir pėdose bei naktį. Gali niežėti ir kitas kūno vietas. Rečiau pasireiškia tamsus šlapimas, šviesesnės išmatos, nuovargis ar gelta. Vien niežulys nepatvirtina cholestazės, tačiau naujai atsiradęs ir stiprus niežulys nėštumo metu yra priežastis kreiptis į gydytoją.
Atsiradus naujam, stipriam niežuliui, ypač delnuose ir pėdose, kreipkitės į nėštumą prižiūrintį specialistą ir nelaukite kito planinio vizito. Nedelsiant kreipkitės pagalbos, jei atsiranda gelta, ryškiai sumažėja kūdikio judesiai, prasideda reguliarūs ir stiprėjantys sąrėmiai ar nubėga vaisiaus vandenys. Esant sunkiai būklei, skambinkite 112.
Cholestazė ankstesnio nėštumo metu ar šeimoje, dvynių nėštumas, kepenų ligos, pagalbinis apvaisinimas, žiemos sezonas.
Pagrindinis tyrimas yra tulžies rūgščių kiekis kraujyje. Taip pat gali būti tiriami kepenų fermentai ir bilirubinas. Prireikus atliekami papildomi tyrimai kitoms kepenų ligoms, įskaitant virusinius hepatitus, atmesti. Kepenų echoskopija gali būti atliekama, jei reikia įvertinti kitas galimas simptomų priežastis. Nustačius cholestazę, tyrimai ir kūdikio būklė stebimi pagal individualų nėštumo priežiūros planą.
Gydymas ir stebėjimas priklauso nuo simptomų, tulžies rūgščių kiekio ir nėštumo trukmės. Niežuliui ir kai kuriems laboratoriniams rodikliams mažinti gali būti skiriama ursodeoksicholio rūgštis. Simptomus gali palengvinti vėsus dušas ar vonia, vėsi aplinka ir odą nedirginančios priežiūros priemonės. Kai kuriais atvejais gali būti reikalingi papildomi tyrimai ar gydymas dėl krešėjimo sutrikimų. Kūdikio būklė stebima pagal individualią situaciją, o gimdymo laikas planuojamas atsižvelgiant į tulžies rūgščių kiekį, nėštumo trukmę ir kitus rizikos veiksnius. Po gimdymo niežulys ir tulžies rūgščių kiekis paprastai sumažėja - jei simptomai išlieka, rekomenduojama pakartotinai įvertinti kepenų funkciją ir tulžies rūgščių kiekį.
Prevencijos nėra, todėl svarbiausia laiku pastebėti niežulį ir nedelsiant ištirti tulžies rūgštis - tai leidžia suplanuoti saugų gimdymo laiką.
Tulžies rūgštys kraujyje, Kepenų fermentai (ALT, AST), Vaisiaus KTG ir echoskopija
Placenta previa - būklė, kai placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia gimdos kaklelio vidinę angą. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu nustatyta žemai esanti placenta dažnai nebepatenka prie gimdos kaklelio augant gimdai, todėl jos padėtis vėliau gali pasikeisti. Placentos padėtis dažniausiai pakartotinai vertinama trečiąjį trimestrą. Pagrindinė placentos pirmeigos rizika - gausus kraujavimas nėštumo pabaigoje, gimdymo metu ar po gimdymo.
Būdingiausias požymis - staiga atsiradęs neskausmingas, ryškiai raudonas kraujavimas antroje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali būti įvairaus gausumo ir kartotis. Pilvo skausmo ar sąrėmių gali nebūti, tačiau jų atsiradimas neatmeta placentos pirmeigos ir taip pat reikalauja medicininio įvertinimo.
Nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą, jei antroje nėštumo pusėje atsiranda bet koks kraujavimas, ypač jei jis ryškiai raudonas ar gausus. Skubios pagalbos gali reikėti, jei kartu svaigsta galva, silpna, jaučiate stiprų pilvo skausmą, prasideda sąrėmiai ar sumažėja kūdikio judesiai. Esant gausiam kraujavimui, alpimui ar kitai sunkiai būklei, skambinkite 112 ir pati nevairuokite.
Ankstesnis cezario pjūvis ar gimdos operacijos, daugkartiniai nėštumai, dvyniai, vyresnis amžius, rūkymas, pagalbinis apvaisinimas.
Placentos padėtis nustatoma echoskopijos metu. Transvaginalinė echoskopija yra tikslus ir saugus būdas įvertinti placentos santykį su gimdos kakleliu. Jei placenta yra žemai, jos padėtis gali būti vertinama pakartotinai trečiąjį trimestrą. Esant kraujavimui taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, vertinama vaisiaus būklė ir, pagal situaciją, atliekama kardiotokografija. Įtarus placentos pirmeigą, vidinis makšties tyrimas atliekamas tik medicinos įstaigoje ir įvertinus saugumą.
Gydymas priklauso nuo placentos padėties, nėštumo trukmės, kraujavimo ir moters bei kūdikio būklės. Jei kraujavimo nėra, gali būti taikoma atidi nėštumo priežiūra ir kartotinė echoskopija. Atsiradus kraujavimui gali reikėti gydymo ligoninėje, kraujo tyrimų ir, jei kraujavimas gausus, kraujo komponentų perpylimo. Jei gresia priešlaikinis gimdymas, gali būti skiriami kortikosteroidai vaisiaus plaučių brandai skatinti. Jei placenta išlieka uždengusi gimdos kaklelio angą ir gimdymas natūraliais takais nėra saugus, planuojamas cezario pjūvis - jo laikas parenkamas individualiai, dažniausiai apie 36-37 nėštumo savaitę, jei nėra priežasčių gimdyti anksčiau. Esant gausiam ar nekontroliuojamam kraujavimui, gali reikėti skubaus gimdymo.
Prevencijos nėra, tačiau žinant diagnozę svarbu vengti fizinio krūvio, sekso ir planuoti gimdymą iš anksto su gydytoju.
Echoskopija (placentos lokalizacija), Bendras kraujo tyrimas ir kraujo grupė, KTG
Priešlaikinis gimdymas - tai gimdymas iki 37 nėštumo savaitės. Priešlaikinio gimdymo grėsmė gali būti įtariama, kai iki 37 savaitės atsiranda reguliarūs gimdos susitraukimai ir kartu pradeda keistis gimdos kaklelis - jis trumpėja ar atsiveria. Kuo daugiau laiko pavyksta saugiai išlaikyti nėštumą, tuo daugiau galimybių kūdikiui subręsti, tačiau kiekviena situacija vertinama individualiai.
Galimi reguliarūs ar dažnėjantys gimdos susitraukimai, mėšlungiškas pilvo apačios skausmas, nuolatinis spaudimo jausmas dubenyje, nugaros maudimas ar skausmas, pakitusios ar pagausėjusios makšties išskyros, gleivės su kraujo priemaiša arba vaisiaus vandenų tekėjimas. Kartais simptomai būna neaiškūs, pavyzdžiui, jaučiamas pasikartojantis pilvo kietėjimas ar neįprastas spaudimas dubenyje.
Nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą, jei iki 37 nėštumo savaitės atsiranda reguliarūs ar stiprėjantys sąrėmiai, pasikartojantis pilvo kietėjimas, nuolatinis spaudimas dubenyje, kraujavimas, vaisiaus vandenų tekėjimas ar ryškiai sumažėja kūdikio judesiai. Nelaukite kito planinio vizito. Esant gausiam kraujavimui, stipriam skausmui, alpimui ar kitai sunkiai būklei, skambinkite 112.
Priešlaikinis gimdymas anksčiau, trumpas gimdos kaklelis, dvyniai, infekcijos, gimdos anomalijos, rūkymas, didelis stresas ir sunkus fizinis darbas.
Vertinami simptomai, gimdos susitraukimai ir gimdos kaklelio būklė. Gimdos kaklelio ilgis gali būti matuojamas transvaginaline echoskopija, ypač vertinant priešlaikinio gimdymo riziką. Prireikus atliekama kardiotokografija, vertinami vaisiaus vandenys ir atliekami tyrimai dėl galimos infekcijos. Kai kuriais atvejais gali būti naudojami papildomi tyrimai, padedantys įvertinti priešlaikinio gimdymo tikimybę.
Gydymas priklauso nuo nėštumo savaitės, gimdos kaklelio pokyčių, vaisiaus būklės ir kitų aplinkybių. Gali būti reikalingas stebėjimas ligoninėje, vaistai gimdos susitraukimams laikinai slopinti, kortikosteroidai vaisiaus plaučių brandai skatinti ir magnio sulfatas vaisiaus neurologinei apsaugai, kai yra didelė labai priešlaikinio gimdymo tikimybė. Antibiotikai skiriami nustačius tam tikras infekcijas arba kai kuriais atvejais prasidėjus vaisiaus vandenų tekėjimui. Progesteronas gali būti skiriamas tam tikroms moterims, kurioms nustatyta didesnė priešlaikinio gimdymo rizika, o kai kuriais atvejais gali būti svarstomas gimdos kaklelio cerklažas. Jei gimdymas neišvengiamas, svarbu, kad jis vyktų įstaigoje, kurioje pagal nėštumo trukmę galima suteikti reikiamą pagalbą naujagimiui.
Gydyti šlapimo ir makšties infekcijas, matuoti kaklelio ilgį rizikos grupėje, esant indikacijoms - progesteronas, mažinti fizinį krūvį.
Gimdos kaklelio ilgio echoskopija, Kardiotokografija (KTG), Makšties tepinėlis ir šlapimo pasėlis, Fibronektino testas
Vaisiaus augimo sulėtėjimas (FGR) - tai būklė, kai kūdikis auga lėčiau, nei tikimasi pagal nėštumo laiką ir jo augimo potencialą. Dažnai FGR įtariamas, kai apskaičiuotas vaisiaus svoris ar pilvo apimtis yra mažesni nei 10-oji procentilė, tačiau vien šio rodiklio nepakanka diagnozei. Svarbu vertinti kūdikio augimo dinamiką, placentos ir vaisiaus kraujotaką bei kitus echoskopijos duomenis. Dažna FGR priežastis yra nepakankama placentos funkcija, tačiau galimos ir kitos priežastys. FGR reikia atskirti nuo konstituciškai mažo, tačiau sveiko kūdikio.
Mamai FGR dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Būklė gali būti įtariama, jei gimda auga lėčiau, nei tikimasi pagal nėštumo laiką, arba echoskopijos metu nustatomas mažesnis kūdikio augimas. Sumažėję ar pakitę kūdikio judesiai gali būti svarbus signalas, tačiau ne visada reiškia FGR. Vaisiaus vandenų kiekio sumažėjimas taip pat gali būti nustatomas echoskopijos metu.
Nedelsiant kreipkitės į gydymo įstaigą, jei pastebite, kad kūdikio judesiai tapo aiškiai retesni ar silpnesni nei įprastai, arba jų visai nejaučiate. Taip pat skubiai kreipkitės, jei atsiranda kraujavimas, vaisiaus vandenų tekėjimas, stiprus pilvo skausmas, reguliarūs ir stiprėjantys sąrėmiai ar ryškiai padidėja kraujospūdis. Esant sunkiai būklei, skambinkite 112.
Preeklampsija ir hipertenzija, rūkymas, mamos lėtinės ligos, placentos patologija, infekcijos, dvyniai, mažas mamos svorio augimas.
FGR vertinama atliekant echoskopiją ir matuojant vaisiaus biometriją - galvos ir pilvo apimtį, šlaunikaulio ilgį bei apskaičiuojant numatomą vaisiaus svorį. Vertinama augimo dinamika atliekant pakartotinius tyrimus. Doplerografija leidžia įvertinti placentos ir vaisiaus kraujotaką, ypač virkštelės arterijoje, o pagal situaciją gali būti vertinama ir vaisiaus smegenų kraujotaka. Taip pat vertinamas vaisiaus vandenų kiekis ir, prireikus, atliekama kardiotokografija. Tyrimų dažnumas priklauso nuo FGR sunkumo ir kitų nėštumo aplinkybių.
Specifinio gydymo, kuris galėtų tiesiogiai paspartinti kūdikio augimą esant placentos funkcijos sutrikimui, nėra. Svarbu gydyti ir kontroliuoti nustatytas motinos ligas, nerūkyti ir reguliariai stebėti kūdikio būklę. Atsižvelgiant į nėštumo savaitę ir priešlaikinio gimdymo tikimybę, gali būti skiriami kortikosteroidai vaisiaus plaučių brandai skatinti. Pagrindinis sprendimas - tinkamas gimdymo laikas, kuris parenkamas įvertinus kūdikio augimą, kraujotaką, vaisiaus vandenų kiekį, kardiotokografijos duomenis ir motinos būklę. Esant sunkesniam FGR, gimdymo gali reikėti anksčiau. Gimdymo būdas taip pat parenkamas individualiai - kai kuriais atvejais galimas gimdymas natūraliais takais, kitais, ypač esant ryškiems vaisiaus būklės ar kraujotakos sutrikimams, gali būti rekomenduojamas cezario pjūvis.
Atsisakyti rūkymo, kontroliuoti kraujospūdį ir lėtines ligas, laikytis vizitų grafiko, sekti kūdikio judesius nuo 28 savaitės.
Vaisiaus echoskopija su biometrija, Doplerografija, KTG, Vandenų kiekio vertinimas
Rh nesuderinamumas galimas, kai mama yra Rh neigiama, o kūdikis - Rh teigiamas. Jei nėštumo metu ar gimdymo metu kūdikio eritrocitų patenka į mamos kraują, jos imuninė sistema gali pradėti gaminti anti-D antikūnus. Šis procesas vadinamas Rh imunizacija. Susidarę antikūnai gali pereiti per placentą ir ardyti Rh teigiamo vaisiaus eritrocitus, todėl gali išsivystyti vaisiaus anemija. Problema ypač svarbi būsimuose nėštumuose, tačiau imunizacija gali būti reikšminga ir dabartinio nėštumo metu. Rh neigiamą kraujo grupę turi maždaug 15 % Europos kilmės žmonių, o laiku skiriamas anti-D imunoglobulinas daugeliu atvejų leidžia išvengti Rh imunizacijos.
Mama dažniausiai nejaučia jokių simptomų, todėl Rh nesuderinamumas nustatomas atliekant kraujo tyrimus. Jei imunizacija jau įvyko, vaisiui gali išsivystyti anemija, o sunkiais atvejais - vaisiaus vandenė. Šias būkles galima įtarti ir stebėti atliekant echoskopiją bei vaisiaus kraujotakos doplerografiją. Po gimimo naujagimiui gali pasireikšti gelta, anemija ar kiti hemolizinės ligos požymiai.
Rh neigiamai moteriai nėštumo metu atsiradus kraujavimui, patyrus pilvo traumą ar atlikus invazinę procedūrą, reikėtų kreiptis į nėštumą prižiūrintį specialistą kuo greičiau - tą pačią dieną, jei įmanoma. Anti-D profilaktika yra veiksmingiausia, kai skiriama kuo greičiau po galimo kontakto su vaisiaus krauju, dažniausiai per 72 valandas. Esant gausiam kraujavimui, stipriam pilvo skausmui, alpimui ar kitai sunkiai būklei, skambinkite 112.
Rh-negatyvi mama ir Rh-pozityvus partneris, ankstesni nėštumai be anti-D profilaktikos, kraujavimas, trauma, invazinės procedūros, persileidimas ar abortas.
Pirmojo nėštumo priežiūros vizito metu nustatoma kraujo grupė ir Rh faktorius. Rh neigiamoms moterims atliekamas antikūnų tyrimas, dažnai vadinamas netiesioginiu antiglobulino arba netiesioginiu Coombs tyrimu. Tyrimas kartojamas pagal nėštumo priežiūros planą. Jei nustatoma imunizacija, vertinamas antikūnų kiekis ir, prireikus, atliekama vaisiaus vidurinės smegenų arterijos doplerografija, padedanti įvertinti vaisiaus anemijos riziką. Esant reikšmingai imunizacijai, nėštumas stebimas specializuotai.
Pagrindinė priemonė yra Rh imunizacijos prevencija skiriant anti-D imunoglobuliną Rh neigiamoms, dar nesusiformavusių anti-D antikūnų turinčioms moterims. Profilaktika nėštumo metu dažniausiai skiriama apie 28 nėštumo savaitę, o po gimdymo - per nustatytą laiką, jei naujagimis yra Rh teigiamas arba jo Rh faktoriaus nepavyksta nustatyti. Anti-D taip pat gali būti reikalingas po kraujavimo, pilvo traumos, invazinių procedūrų, persileidimo ar negimdinio nėštumo - sprendžiama pagal nėštumo laiką ir konkrečią situaciją. Jei Rh imunizacija jau įvyko, anti-D imunoglobulinas jos nebeapsaugo: tokiu atveju atidžiai stebima vaisiaus būklė ir anemijos požymiai. Esant sunkiai vaisiaus anemijai, gali būti atliekamas intrauterinis kraujo perpylimas, o atsižvelgiant į nėštumo trukmę ir vaisiaus būklę gali būti planuojamas ankstesnis gimdymas. Naujagimiui, priklausomai nuo hemolizinės ligos sunkumo, gali būti reikalinga fototerapija ar kraujo perpylimas.
Laiku gauti anti-D imunoglobuliną 28 savaitę ir per 72 val. po gimdymo, taip pat po bet kokio kraujavimo ar procedūros.
Kraujo grupė ir Rh faktorius, Antikūnų (Coombs) tyrimas, Vaisiaus doplerografija
Nėštumo metu organizmo imuninė sistema prisitaiko prie nėštumo, todėl kai kurių infekcijų eiga gali skirtis nuo įprastos. Nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į šlapimo takų infekcijas, B grupės streptokoką (GBS), kvėpavimo takų virusines infekcijas, tokias kaip gripas ir COVID-19, taip pat kai kurias infekcijas, galinčias paveikti nėštumo eigą ar kūdikį, pavyzdžiui, citomegaloviruso (CMV), raudonukės, vėjaraupių, toksoplazmozės ar listeriozės infekcijas. Kai kurios infekcijos gali būti besimptomės, tačiau negydomos tam tikrais atvejais gali didinti priešlaikinio gimdymo ar kitų nėštumo komplikacijų riziką.
Galimi karščiavimas, šaltkrėtis, silpnumas, skausmas ar deginimas šlapinantis, dažnesnis šlapinimasis, skausmas juosmens srityje, neįprastos ar pakitusios makšties išskyros, niežulys, pilvo skausmas ir kvėpavimo takų infekcijai būdingi simptomai. Kai kurios infekcijos, įskaitant besimptomę bakteriuriją ir GBS nešiojimą, gali nesukelti jokių simptomų, todėl nėštumo metu atliekami tam tikri planiniai tyrimai.
Tą pačią dieną kreipkitės į nėštumą prižiūrintį specialistą, jei nėštumo metu pakyla temperatūra iki 38 °C ar daugiau, atsiranda skausmas ar deginimas šlapinantis, ypač kartu su juosmens skausmu, neįprastos ar nemalonaus kvapo išskyros, stiprus ar nepraeinantis pilvo skausmas arba reguliarūs ir stiprėjantys sąrėmiai. Nedelsiant kreipkitės pagalbos, jei kartu nubėga vaisiaus vandenys, ryškiai sumažėja kūdikio judesiai, jaučiate stiprų silpnumą, dusulį ar būklė greitai blogėja. Esant sunkiai būklei, skambinkite 112.
Sumažėjęs imunitetas, diabetas, darbas su vaikais, nepakankama higiena maisto ruošoje, dažni šlapimo takų uždegimai anksčiau.
Tyrimai parenkami pagal simptomus, nėštumo laiką ir individualią riziką. Įtariant šlapimo takų infekciją, atliekamas šlapimo tyrimas ir, prireikus, šlapimo pasėlis. Esant pakitusioms makšties išskyroms gali būti atliekamas makšties tepinėlis ar kiti mikrobiologiniai tyrimai. GBS patikra dažniausiai atliekama 35-37 nėštumo savaitę, atsižvelgiant į taikomą nėštumo priežiūros tvarką. Esant infekcijos požymiams gali būti atliekami kraujo tyrimai ir konkretūs virusų ar kitų sukėlėjų tyrimai. Specialūs tyrimai dėl toksoplazmozės, raudonukės, CMV ar kitų infekcijų atliekami pagal indikacijas, o ne kaip vienas rutininis TORCH tyrimų paketas visoms nėščiosioms.
Gydymas priklauso nuo infekcijos sukėlėjo ir nėštumo trukmės. Jei reikalingi antibiotikai, parenkamas nėštumo metu tinkamas preparatas, atsižvelgiant į infekcijos sukėlėją ir jautrumą vaistams. Kai kurioms virusinėms infekcijoms gali būti skiriamas specifinis antivirusinis gydymas. GBS nešiojimo atveju antibiotikai paprastai skiriami gimdymo metu, siekiant sumažinti naujagimio infekcijos riziką. Kai kurioms infekcijoms reikalinga papildoma vaisiaus būklės stebėsena. Vaistų nėštumo metu nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai.
Skiepai pagal rekomendacijas (gripas, kokliušas), rankų higiena, gerai termiškai apdorotas maistas, pakankamai skysčių, laiku gydomos infekcijos.
Šlapimo tyrimas ir pasėlis, Makšties tepinėlis, Kraujo tyrimai (CRP, BKT), TORCH tyrimai pagal indikacijas
Nėštumo metu kraujas natūraliai tampa labiau linkęs krešėti, o auganti gimda gali apsunkinti kraujo nutekėjimą iš kojų. Dėl to nėštumo metu ir po gimdymo padidėja giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos rizika. Didžiausia rizika būna nėštumo pabaigoje ir pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, ypač esant papildomiems rizikos veiksniams, pavyzdžiui, po cezario pjūvio. Nors absoliuti tromboembolinių komplikacijų rizika yra nedidelė, jos gali būti pavojingos, todėl įtartinų simptomų nereikėtų ignoruoti.
Giliųjų venų trombozė dažniausiai pasireiškia vienos kojos tinimu, skausmu, tempimo ar sunkumo pojūčiu, kartais paraudimu ir vietiniu šilumos pojūčiu. Vienos kojos simptomai kelia daugiau įtarimo nei abiejų kojų tinimas, kuris nėštumo metu gali būti susijęs su įprastais fiziologiniais pokyčiais. Plaučių embolijai būdingi staiga atsiradęs dusulys, krūtinės skausmas, ypač stiprėjantis kvėpuojant, padažnėjęs pulsas, kosulys, kartais su krauju, taip pat stiprus silpnumas, svaigimas ar alpimas.
Nedelsiant kreipkitės medicininės pagalbos, jei staiga atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, kosulys su krauju, stiprus silpnumas, svaigimas ar alpimas - skambinkite 112. Jei nėštumo metu ar po gimdymo viena koja staiga patino, tapo skausminga, paraudo ar yra neįprastai šilta, taip pat reikėtų skubiai kreiptis į gydymo įstaigą dėl galimos giliųjų venų trombozės. Nelaukite planinio vizito.
Trombozė anksčiau ar šeimoje, trombofilija, KMI virš 30, ilga nejudri kelionė, cezario pjūvis, dvyniai, rūkymas, vyresnis amžius.
Įtariant giliųjų venų trombozę, dažniausiai atliekama kojų venų ultragarso doplerografija. D-dimerų kiekis nėštumo metu natūraliai gali padidėti, todėl vien šis tyrimas nėra pakankamas trombozei patvirtinti ar atmesti. Įtariant plaučių emboliją, atliekami papildomi tyrimai pagal klinikinę situaciją ir taikomą diagnostikos algoritmą. Trombofilijos tyrimai atliekami tik tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į trombozės istoriją ir kitus rizikos veiksnius.
Trombozės profilaktika parenkama individualiai pagal bendrą riziką. Gali būti rekomenduojamas reguliarus judėjimas, pakankamas skysčių vartojimas ir, esant indikacijoms, kompresinės kojinės. Ilgų kelionių metu svarbu reguliariai pajudėti ir vengti ilgai sėdėti nekeičiant padėties. Moterims, kurioms trombozės rizika yra didesnė, gydytojas gali skirti mažos molekulinės masės hepariną - jis dažnai vartojamas nėštumo metu, nes nepraeina per placentą. Profilaktikos poreikis po cezario pjūvio ar gimdymo taip pat vertinamas individualiai. Nustačius trombozę, nėštumo metu dažniausiai gydoma mažos molekulinės masės heparinu. Gydymas paprastai tęsiamas visą likusį nėštumą ir mažiausiai 6 savaites po gimdymo, o bendra gydymo trukmė paprastai turi būti ne trumpesnė nei 3 mėnesiai. Konkretų gydymo planą parenka gydytojas.
Judėti kasdien, nešioti kompresines kojines rizikos atveju, keltis kas 1-2 val. ilgose kelionėse, gerti pakankamai skysčių, esant indikacijoms - heparino injekcijos.
Kojų venų echoskopija, D-dimerai, Krešėjimo tyrimai / trombofilijos panelė
Toksoplazmozė - tai parazito Toxoplasma gondii sukelta infekcija. Užsikrėsti galima suvalgius nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, vartojant neplautas daržoves, vaisius ar žalumynus, per užterštą dirvožemį ar kontaktą su kačių išmatomis. Sveikam žmogui infekcija dažnai nesukelia simptomų arba praeina lengvai. Tačiau pirmą kartą užsikrėtus nėštumo metu infekcija gali būti perduota vaisiui ir paveikti jo akis, smegenis bei nervų sistemą. Infekcijos perdavimo vaisiui tikimybė didėja nėštumui progresuojant, tačiau infekcija, perduota ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali sukelti sunkesnes pasekmes. Anksčiau persirgus toksoplazmoze susidarę antikūnai dažniausiai suteikia apsaugą, tačiau individuali situacija vertinama pagal tyrimų rezultatus.
Dauguma užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų. Jei simptomai pasireiškia, jie gali būti nespecifiniai - nuovargis, nedidelė temperatūra, galvos ar raumenų skausmas, gerklės skausmas ir padidėję limfmazgiai, ypač kaklo srityje. Vien pagal simptomus toksoplazmozės nustatyti negalima.
Jei nėštumo metu įtariate galimą užsikrėtimą, pavyzdžiui, suvalgėte nepakankamai termiškai apdorotos mėsos ar turėjote kitą reikšmingą rizikingą kontaktą, susisiekite su nėštumą prižiūrinčiu specialistu ir aptarkite, ar reikalingi tyrimai. Taip pat kreipkitės, jei atsiranda neaiškus karščiavimas, padidėję limfmazgiai ar kiti infekcijos požymiai. Vien rizikingas kontaktas nebūtinai reiškia, kad užsikrėtėte.
Didesnę užsikrėtimo riziką gali lemti nepakankamai termiškai apdorotos mėsos vartojimas, neplautų daržovių, vaisių ar žalumynų valgymas, darbas su dirvožemiu be pirštinių ir kontaktas su kačių išmatomis. Rizika taip pat priklauso nuo maisto ruošimo ir higienos įpročių bei aplinkos.
Toksoplazmozė vertinama atliekant kraujo tyrimus dėl IgG ir IgM antikūnų. IgG teigiamas ir IgM neigiamas rezultatas dažniausiai rodo anksčiau persirgtą infekciją. Nustačius IgM antikūnų, vien šio rezultato nepakanka neseniai įvykusiai infekcijai patvirtinti, nes IgM gali išlikti ilgą laiką. Tokiu atveju gali būti atliekamas pakartotinis tyrimas, IgG avidiškumo tyrimas ir, prireikus, kiti tyrimai. Įtarus neseniai įvykusią infekciją nėštumo metu, gali būti atliekama išsamesnė vaisiaus echoskopinė stebėsena. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į nėštumo laiką ir infekcijos tikimybę, gali būti atliekama amniocentezė ir vaisiaus vandenų PGR tyrimas.
Nustačius tikėtiną ar patvirtintą pirminę toksoplazmos infekciją nėštumo metu, gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į nėštumo laiką, tyrimų rezultatus ir vaisiaus infekcijos riziką. Gali būti skiriamas spiramicinas, o nustačius ar stipriai įtariant vaisiaus infekciją gali būti taikomas gydymas pirimetamino ir sulfadiazino deriniu kartu su folino rūgštimi. Gydymą ir jo trukmę parenka gydytojas. Nėštumo metu gali būti atliekama papildoma vaisiaus echoskopinė stebėsena. Jei vaisius užsikrečia, po gimimo naujagimiui gali būti atliekami papildomi tyrimai ir, prireikus, skiriamas gydymas.
Mėsą reikia gerai termiškai apdoroti, kruopščiai plauti daržoves, vaisius ir žalumynus, prieš valgant ir po žalios mėsos ruošimo plauti rankas bei virtuvės paviršius. Dirbant sode rekomenduojama mūvėti pirštines. Kačių kraiko dėžės, jei įmanoma, geriau nevalyti pačiai; jei nėra kitos galimybės, reikėtų mūvėti pirštines ir kruopščiai nusiplauti rankas. Nereikia atsisakyti katės vien dėl nėštumo.
Antikūnai IgG ir IgM, Pakartotinis tyrimas po 2-3 sav., Vaisiaus echoskopija