Nėštumo metu kraujas natūraliai tampa labiau linkęs krešėti, o auganti gimda gali apsunkinti kraujo nutekėjimą iš kojų. Dėl to nėštumo metu ir po gimdymo padidėja giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos rizika. Didžiausia rizika būna nėštumo pabaigoje ir pirmosiomis savaitėmis po gimdymo, ypač esant papildomiems rizikos veiksniams, pavyzdžiui, po cezario pjūvio. Nors absoliuti tromboembolinių komplikacijų rizika yra nedidelė, jos gali būti pavojingos, todėl įtartinų simptomų nereikėtų ignoruoti.

Giliųjų venų trombozė dažniausiai pasireiškia vienos kojos tinimu, skausmu, tempimo ar sunkumo pojūčiu, kartais paraudimu ir vietiniu šilumos pojūčiu. Vienos kojos simptomai kelia daugiau įtarimo nei abiejų kojų tinimas, kuris nėštumo metu gali būti susijęs su įprastais fiziologiniais pokyčiais. Plaučių embolijai būdingi staiga atsiradęs dusulys, krūtinės skausmas, ypač stiprėjantis kvėpuojant, padažnėjęs pulsas, kosulys, kartais su krauju, taip pat stiprus silpnumas, svaigimas ar alpimas.

Trombozė anksčiau ar šeimoje, trombofilija, KMI virš 30, ilga nejudri kelionė, cezario pjūvis, dvyniai, rūkymas, vyresnis amžius.

Įtariant giliųjų venų trombozę, dažniausiai atliekama kojų venų ultragarso doplerografija. D-dimerų kiekis nėštumo metu natūraliai gali padidėti, todėl vien šis tyrimas nėra pakankamas trombozei patvirtinti ar atmesti. Įtariant plaučių emboliją, atliekami papildomi tyrimai pagal klinikinę situaciją ir taikomą diagnostikos algoritmą. Trombofilijos tyrimai atliekami tik tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į trombozės istoriją ir kitus rizikos veiksnius.

Trombozės profilaktika parenkama individualiai pagal bendrą riziką. Gali būti rekomenduojamas reguliarus judėjimas, pakankamas skysčių vartojimas ir, esant indikacijoms, kompresinės kojinės. Ilgų kelionių metu svarbu reguliariai pajudėti ir vengti ilgai sėdėti nekeičiant padėties. Moterims, kurioms trombozės rizika yra didesnė, gydytojas gali skirti mažos molekulinės masės hepariną - jis dažnai vartojamas nėštumo metu, nes nepraeina per placentą. Profilaktikos poreikis po cezario pjūvio ar gimdymo taip pat vertinamas individualiai. Nustačius trombozę, nėštumo metu dažniausiai gydoma mažos molekulinės masės heparinu. Gydymas paprastai tęsiamas visą likusį nėštumą ir mažiausiai 6 savaites po gimdymo, o bendra gydymo trukmė paprastai turi būti ne trumpesnė nei 3 mėnesiai. Konkretų gydymo planą parenka gydytojas.

Judėti kasdien, nešioti kompresines kojines rizikos atveju, keltis kas 1-2 val. ilgose kelionėse, gerti pakankamai skysčių, esant indikacijoms - heparino injekcijos.

Nedelsiant kreipkitės medicininės pagalbos, jei staiga atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, kosulys su krauju, stiprus silpnumas, svaigimas ar alpimas - skambinkite 112. Jei nėštumo metu ar po gimdymo viena koja staiga patino, tapo skausminga, paraudo ar yra neįprastai šilta, taip pat reikėtų skubiai kreiptis į gydymo įstaigą dėl galimos giliųjų venų trombozės. Nelaukite planinio vizito.