Nėštumo metu dauguma kasdienių veiklų gali būti tęsiamos, jei nėštumas vyksta sklandžiai ir gydytojas nėra rekomendavęs fizinio aktyvumo ar kitų veiklų riboti. Saikingas fizinis aktyvumas, lytiniai santykiai, kelionės ir įprasti kasdieniai darbai dažniausiai yra saugūs.
Svarbu atsižvelgti į savijautą, palaipsniui prisitaikyti prie besikeičiančio kūno ir vengti veiklos, kuri sukelia skausmą, stiprų nuovargį, svaigimą ar kitus nerimą keliančius simptomus. Kai kuriais atvejais dėl nėštumo komplikacijų gydytojas gali rekomenduoti tam tikrą veiklą riboti ar jos laikinai atsisakyti.
Jei kyla abejonių, ar konkreti fizinė veikla, sportas, lytiniai santykiai ar kita kasdienė veikla yra tinkama, verta pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu.
Taip. Nėštumo metu vairuoti dažniausiai galima, jei jaučiatės gerai, galite patogiai sėdėti, pasiekti valdymo įtaisus ir greitai bei saugiai reaguoti į eismo situacijas. Artėjant gimdymui dėl didėjančio pilvo, nuovargio ar kitų nėštumo simptomų vairuoti gali būti nepatogu, todėl sprendimą reikėtų priimti pagal savo savijautą.
Saugos diržą visada užsisekite: apatinė jo dalis turi būti žemai po pilvu, prigludusi prie klubų ir dubens kaulų, o įstrižoji dalis - tarp krūtų ir šalia pilvo. Saugos diržo negalima dėti ant pilvo ar po ranka. Sėdynę sureguliuokite taip, kad patogiai pasiektumėte vairą ir pedalus, o tarp pilvo ir vairo liktų kuo daugiau saugaus atstumo. Oro pagalvės išjungti nereikėtų. Ilgesnėse kelionėse reguliariai sustokite, pajudėkite, pasirūpinkite skysčiais ir venkite ilgai sėdėti vienoje padėtyje.
Nereikėtų vairuoti jaučiant stiprų nuovargį, svaigimą, mieguistumą, regėjimo sutrikimus ar kitus simptomus, galinčius sutrikdyti reakciją. Taip pat nevairuokite prasidėjus reguliariems ar skausmingiems gimdos susitraukimams, esant kraujavimui ar kitai būklei, dėl kurios reikalingas skubus medicininis įvertinimas.
Jei nėštumo metu patyrėte automobilio avariją ar kitą reikšmingą smūgį į pilvą, reikėtų kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą ir įvertinti nėštumo būklę, net jei jaučiatės gerai ir nėra akivaizdžių simptomų. Skubiai kreipkitės pagalbos, jei po avarijos atsiranda kraujavimas, pilvo skausmas, gimdos susitraukimai, vaisiaus vandenų tekėjimas, svaigimas ar kiti nerimą keliantys simptomai.
Taip. Jei iki nėštumo reguliariai bėgiojote ir nėštumas vyksta sklandžiai, dažnai galima tęsti bėgimą, pritaikant jo intensyvumą ir trukmę prie besikeičiančios savijautos. Pradėti intensyviai bėgioti nėštumo metu, jei iki tol nebėgiojote, nerekomenduojama.
Rinkitės lygesnį ir saugesnį bėgimo paviršių, patogią avalynę ir gerai prilaikančią sportinę liemenėlę. Bėgimo intensyvumas turėtų būti toks, kad galėtumėte kalbėti nejausdama didelio dusulio. Gerkite pakankamai skysčių, venkite perkaitimo ir prireikus trumpinkite treniruotes arba darykite daugiau pertraukų. Didėjant nėštumo laikui, gali būti naudinga bėgimą palaipsniui keisti į mažesnio smūgio fizinę veiklą, jei bėgimas tampa nepatogus.
Nereikėtų pradėti intensyviai bėgioti nėštumo metu, jei iki nėštumo nebėgiojote reguliariai. Taip pat reikėtų vengti treniruočių iki išsekimo, intensyvių intervalų, jei jie sukelia diskomfortą, ir bėgimo dideliame karštyje ar drėgmėje. Jei bėgimo metu jaučiate spaudimą dubens srityje, skausmą ar šlapimo nelaikymą, treniruotę reikėtų nutraukti ir įvertinti fizinio krūvio tinkamumą.
Bėgimą reikėtų nutraukti ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda kraujavimas, vaisiaus vandenų tekėjimas, reguliarūs ar skausmingi gimdos susitraukimai, stiprus pilvo ar dubens skausmas, ryškus svaigimas, alpimas, krūtinės skausmas ar neįprastas dusulys. Jei bėgimo metu kartojasi spaudimo jausmas dubens srityje, šlapimo nelaikymas ar skausmas, verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu, dirbančiu su nėščiosiomis.
Taip. Dauguma nėščiųjų gali tęsti darbą nėštumo metu, jei darbo pobūdis nekelia papildomos rizikos nėščiajai ar vaisiui. Darbo tinkamumas priklauso nuo fizinio krūvio, darbo aplinkos, darbo laiko ir galimo kontakto su kenksmingomis medžiagomis ar kitais rizikos veiksniais.
Jei darbas yra sėdimas, reguliariai darykite pertraukas, pakeiskite kūno padėtį ir pasirūpinkite ergonomiška darbo vieta. Jei darbe tenka ilgai stovėti ar vaikščioti, svarbu turėti galimybę reguliariai atsisėsti ir pailsėti. Apie nėštumą verta informuoti darbdavį, ypač jei darbo sąlygos gali būti susijusios su papildomais rizikos veiksniais. Prireikus darbo pobūdis, krūvis ar darbo laikas gali būti pritaikomi atsižvelgiant į nėščiosios sveikatos būklę ir darbo rizikos vertinimą.
Nėštumo metu reikėtų vengti darbo sąlygų, kuriose yra reikšmingas kontaktas su jonizuojančiąja spinduliuote, tam tikromis cheminėmis medžiagomis, biologiniais rizikos veiksniais ar kitais nėštumui galimai kenksmingais veiksniais. Taip pat reikėtų vengti labai didelio fizinio krūvio, sunkių daiktų kilnojimo ir ilgo stovėjimo be galimybės pailsėti. Jei dirbate naktimis ar pamainomis, verta įvertinti, ar toks darbo režimas nekelia didelio nuovargio ir ar nereikalingas darbo sąlygų pritaikymas.
Jei darbe kartojasi pilvo ar dubens skausmai, gimdos susitraukimai, kraujavimas, stiprus nuovargis, svaigimas, alpimas, dusulys ar ryškūs kraujospūdžio pokyčiai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei dėl sveikatos būklės ar darbo sąlygų kyla abejonių, gydytojas gali įvertinti, ar reikalingas darbo krūvio, pobūdžio ar kitų sąlygų pakeitimas.
Taip. Dubens dugno pratimai nėštumo metu dažniausiai yra saugūs ir gali padėti palaikyti dubens dugno raumenų funkciją bei sumažinti šlapimo nelaikymo riziką. Tačiau svarbu ne tik stiprinti šiuos raumenis, bet ir išmokti juos tinkamai atpalaiduoti.
Dubens dugno raumenis galima treniruoti reguliariai, atliekant trumpus susitraukimus ir ilgesnį raumens įtempimą, tarp pratimų visiškai atpalaiduojant raumenis. Kvėpuokite laisvai ir nesulaikykite kvėpavimo. Pratimus galima atlikti įvairiose padėtyse, o nėštumui progresuojant pasirinkti patogesnę padėtį. Jei sunku pajusti dubens dugno raumenis arba kyla abejonių, ar pratimus atliekate taisyklingai, gali padėti kineziterapeutas, dirbantis su nėščiosiomis.
Nereikėtų nuolat laikyti dubens dugno įtempto ar atlikti pratimų iki raumenų nuovargio. Taip pat nereikėtų stipriai stangintis ar sulaikyti kvėpavimo. Jei atliekant pratimus atsiranda skausmas, spaudimo ar sunkumo jausmas dubens srityje, šlapimo nelaikymas ar pilvo sienos iškilimas, pratimus reikėtų nutraukti ir įvertinti jų atlikimo techniką bei tinkamumą.
Jei nėštumo metu vargina šlapimo ar išmatų nelaikymas, nuolatinis sunkumo ar spaudimo jausmas dubens srityje, skausmas lytinių santykių metu arba sunku tinkamai įtempti ar atpalaiduoti dubens dugno raumenis, verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu. Individualus įvertinimas ypač naudingas, jei simptomai išlieka nepaisant reguliarių pratimų.
Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių gali keistis makšties mikroflora ir išskyrų pobūdis. Dėl to kai kurioms nėščiosioms gali padidėti polinkis į makšties grybelines ar kitas infekcijas, tačiau vien išskyrų pokytis nebūtinai reiškia infekciją.
Išorinę lytinių organų sritį pakanka prausti vandeniu arba švelnia, bekvapei intymiai higienai skirta priemone. Makšties vidaus plauti nereikia - ji išsivalo natūraliai. Rinkitės medvilninius, orui pralaidžius apatinius, venkite ilgai būti su drėgnais maudymosi kostiumėliais ar prakaituotais drabužiais. Po tualeto rekomenduojama šluostytis iš priekio į nugarą, kad žarnyno bakterijos nepatektų į šlapimo takus. Pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus šlapinimasis taip pat padeda palaikyti šlapimo takų sveikatą.
Nerekomenduojama atlikti makšties plovimų ar naudoti makšties dušų, nes jie gali sutrikdyti natūralią mikrofloros pusiausvyrą. Taip pat reikėtų vengti kvapiųjų intymios higienos priemonių, dezodorantų ir kitų galimai dirginančių produktų. Geriau rinktis laisvesnius, orui pralaidžius apatinius ir vengti ilgalaikės drėgmės bei šilumos intymioje srityje. Šlapimo taip pat nereikėtų ilgai sulaikyti, ypač jei jaučiate norą šlapintis.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei atsiranda stiprus ar naujas niežulys, deginimas, nemalonus kvapas, neįprastos spalvos ar konsistencijos išskyros, skausmas šlapinantis ar skausmas pilvo apačioje. Nėštumo metu taip pat svarbu kreiptis, jei išskyros tampa vandeningos ir jų staiga labai padaugėja, nes tai gali būti susiję ne tik su infekcija, bet ir su vaisiaus vandenų tekėjimu.
Taip. Jei nėštumas vyksta sklandžiai, jėgos treniruotės gali būti tęsiamos ir pritaikomos prie besikeičiančio kūno. Reguliarūs jėgos pratimai padeda palaikyti raumenų jėgą, laikyseną ir fizinį pasirengimą nėštumo metu bei gali padėti lengviau atlikti kasdienes veiklas.
Rinkitės vidutinio intensyvumo pratimus ir tokius svorius, kuriuos galite kontroliuoti išlaikydama taisyklingą kūno padėtį. Kvėpuokite tolygiai, nesulaikykite kvėpavimo atlikdama pratimą. Daug dėmesio verta skirti liemens, nugaros, sėdmenų ir dubens dugno raumenims, tačiau svarbu mokėti dubens dugną ne tik įtempti, bet ir atpalaiduoti. Jei nesate tikra, kaip pritaikyti pratimus nėštumo metu, gali padėti kineziterapeutas, turintis darbo su nėščiosiomis patirties.
Nereikėtų kelti maksimalių ar labai didelių svorių, jei jų nebegalite saugiai kontroliuoti. Atliekant pratimus svarbu nesulaikyti kvėpavimo ir nenaudoti Valsalvos manevro. Taip pat reikėtų vengti pratimų, kurie sukelia skausmą, stiprų spaudimą dubens srityje ar kitą diskomfortą. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu nerekomenduojama ilgai gulėti ant nugaros, ypač jei tokia padėtis sukelia svaigimą, pykinimą ar silpnumą.
Treniruotę reikėtų nutraukti ir pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu, jei fizinio krūvio metu atsiranda šlapimo ar išmatų nelaikymas, ryškus spaudimo ar sunkumo jausmas dubens srityje, pilvo sienos iškilimas ar „kūgio“ forma, skausmas ar kiti neįprasti simptomai. Jei atsiranda kraujavimas, vaisiaus vandenų tekėjimas, reguliarūs ar skausmingi gimdos susitraukimai, stiprus svaigimas, alpimas, dusulys ar krūtinės skausmas, reikalingas gydytojo įvertinimas.
Taip. Joga nėštumo metu gali padėti išlaikyti fizinį aktyvumą, sumažinti raumenų įtampą, pagerinti savijautą ir padėti atsipalaiduoti. Svarbu rinktis nėščiosioms pritaikytą jogą arba pratimus, kuriuos galima saugiai pritaikyti besikeičiančiam kūnui.
Rinkitės švelnias kvėpavimo, tempimo ir mobilumo praktikas, pratimus dubens dugno raumenims ir jų atpalaidavimui. Prireikus naudokite atramas, pavyzdžiui, jogos blokelius, diržus ar pagalvėles, kad išlaikytumėte stabilią ir patogią padėtį. Pratimų intensyvumas turėtų būti toks, kad nekeltų skausmo ar didelio diskomforto.
Nėštumo metu nerekomenduojama karštoji joga, kai kūnas stipriai kaitinamas. Taip pat reikėtų vengti agresyvaus tempimo, staigių judesių, pozų, kuriose sunku išlaikyti pusiausvyrą, ir pratimų, kurių metu stipriai spaudžiama pilvo sritis. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu nereikėtų ilgai gulėti ant nugaros, ypač jei tokia padėtis sukelia svaigimą, pykinimą ar silpnumą. Sudėtingų apsivertimų ir pozų, kurių metu yra didesnė kritimo rizika, taip pat reikėtų vengti.
Jogos pratimus reikėtų nutraukti ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda kraujavimas, vaisiaus vandenų tekėjimas, reguliarūs ar skausmingi gimdos susitraukimai, stiprus pilvo ar dubens skausmas, ryškus svaigimas, alpimas, dusulys ar kiti nerimą keliantys simptomai. Jei nėštumas yra komplikuotas arba gydytojas yra rekomendavęs riboti fizinį aktyvumą, dėl jogos tinkamumo reikėtų pasitarti individualiai.
Taip. Jei nėštumas yra nekomplikuotas, keliauti dažniausiai galima, tačiau kelionės tinkamumas priklauso nuo nėštumo laikotarpio, kelionės trukmės, transporto priemonės ir sveikatos būklės. Vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu keliauti gali būti fiziškai sunkiau, o kai kurios oro linijos taiko nėštumo savaitės apribojimus, todėl prieš kelionę verta pasitikrinti konkretaus vežėjo taisykles.
Ilgesnės kelionės metu reguliariai pajudėkite ir, jei įmanoma, kas 1-2 valandas atsistokite bei pasivaikščiokite. Gerkite pakankamai vandens, rinkitės patogius drabužius ir avalynę. Ilgose kelionėse gali būti naudinga mūvėti tinkamai parinktas kompresines kojines, ypač jei yra didesnė venų trombozės rizika. Keliaujant verta turėti nėštumo priežiūros dokumentus, informaciją apie vartojamus vaistus ir medicininį draudimą, kuris apima su nėštumu susijusią pagalbą. Kelionės vietoje iš anksto pasidomėkite, kur prireikus galėtumėte gauti medicininę pagalbą.
Nereikėtų planuoti labai ilgų kelionių be galimybės reguliariai pajudėti ar pasinaudoti tualetu. Jei keliaujate į užsienį, prieš išvykstant svarbu įvertinti infekcinių ligų riziką, galimas vakcinacijos rekomendacijas ir medicinos pagalbos prieinamumą. Esant nėštumo komplikacijoms ar gydytojui rekomendavus riboti fizinį aktyvumą ar keliones, kelionę reikėtų atidėti arba iš anksto suderinti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Prieš tolimą ar sudėtingesnę kelionę verta pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju, ypač jei keliaujate vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, į užsienį ar vietovę, kur medicinos pagalba sunkiau pasiekiama. Kelionės metu ar po jos skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jei atsiranda kraujavimas, vaisiaus vandenų tekėjimas, reguliarūs ar skausmingi gimdos susitraukimai, stiprus pilvo ar dubens skausmas, dusulys, krūtinės skausmas, alpimas ar kiti ūmūs nerimą keliantys simptomai.
Taip. Jei nėštumas yra nekomplikuotas ir gydytojas nėra rekomendavęs lytinių santykių riboti, intymus gyvenimas paprastai yra saugus. Lytiniai santykiai nepasiekia vaisiaus ir įprastai jam nekenkia. Besikeičiant kūnui gali keistis ir lytinis potraukis, todėl svarbu atsižvelgti į savo savijautą ir komfortą.
Rinkitės tokias pozas, kurios yra patogios ir nesukelia spaudimo ar skausmo. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu dažnai patogesnės pozos gulint ant šono ar kitose padėtyse, kuriose nėra spaudžiamas pilvas. Svarbus atviras pokalbis su partneriu apie savijautą, norus ir tai, kas yra patogu. Jei dėl hormoninių pokyčių jaučiamas makšties sausumas, galima naudoti vandens ar silikono pagrindo lubrikantą. Laikykitės įprastos intymios higienos ir naudokite prezervatyvus, jei yra lytiškai plintančių infekcijų rizika.
Lytinių santykių reikėtų vengti arba juos riboti, jei gydytojas dėl nėštumo komplikacijų yra taip rekomendavęs. Tai gali būti aktualu esant neaiškios kilmės kraujavimui, nubėgus vaisiaus vandenims, kai kurioms placentos pirmeigos formoms ar esant priešlaikinio gimdymo rizikai. Jei gydytojas yra nurodęs susilaikyti nuo lytinių santykių, rekomendacijos reikėtų laikytis iki pakartotinio įvertinimo.
Jei po lytinių santykių atsiranda kraujavimas, stiprus ar nepraeinantis pilvo ar dubens skausmas, vaisiaus vandenų tekėjimas arba reguliarūs ir skausmingi gimdos susitraukimai, reikėtų nutraukti lytinius santykius ir kreiptis į gydytoją. Nedidelis tepimas gali pasitaikyti dėl nėštumo metu jautresnio gimdos kaklelio, tačiau bet kokį kraujavimą nėštumo metu verta aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Kokybiškas miegas nėštumo metu svarbus fizinei ir emocinei savijautai. Dėl hormoninių pokyčių, augančio pilvo, dažno šlapinimosi, nugaros ar kojų diskomforto miegas gali tapti prastesnis, todėl verta ieškoti patogios ir saugios miego padėties.
Vėlesniu nėštumo laikotarpiu rekomenduojama užmigti gulint ant šono. Nebūtina rinktis būtent kairiojo šono - svarbiausia patogi padėtis ir gera savijauta. Patogumui galima naudoti nėščiųjų pagalvę arba įprastas pagalves tarp kelių, po pilvu ar prie nugaros. Miegamajame palaikykite malonią, ne per aukštą temperatūrą, laikykitės kuo reguliaresnio miego režimo ir prieš miegą skirkite laiko ramiam poilsiui.
Vėlesniu nėštumo laikotarpiu nerekomenduojama ilgai miegoti visiškai ant nugaros, ypač jei tokia padėtis sukelia svaigimą, pykinimą, dusulį ar silpnumą. Jei naktį prabundate gulėdama ant nugaros, nereikia nerimauti - tiesiog persiverskite ant šono ir toliau miegokite. Vakare verta riboti kofeiną ir intensyvų naudojimąsi ekranais. Migdomųjų ar kitų miegui skirtų vaistų nėštumo metu nereikėtų vartoti savarankiškai - dėl jų tinkamumo reikėtų pasitarti su gydytoju.
Jei nemiga yra stipri, ilgai išlieka ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasitarti su gydytoju. Taip pat reikėtų kreiptis, jei miegant garsiai ir dažnai knarkiate, pastebimos kvėpavimo pauzės, naktį prabundate dėl dusulio arba rytais dažnai jaučiate galvos skausmą ir didelį mieguistumą. Tokie simptomai gali būti susiję su miego sutrikimais, kuriuos verta įvertinti.
Nėštumo metu pirties rekomenduojama vengti dėl perkaitimo rizikos. Ypač svarbu saugotis didelio kūno temperatūros pakilimo ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, kai vystosi vaisiaus organai. Be to, karštis gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą, svaigimą, silpnumą ar dehidrataciją.
Poilsiui vietoje pirties galima rinktis šiltą, bet ne karštą dušą ar vonią, jei nuo šilumos nepasidaro silpna ar svaigsta galva. Svarbu gerti pakankamai skysčių ir vengti ilgai būti karštoje aplinkoje. Jei jaučiate, kad kūnas pradeda kaisti, prakaituojate gausiai, svaigsta galva ar darosi silpna, iš karštos aplinkos reikėtų išeiti ir atvėsti.
Nėštumo metu rekomenduojama vengti sausos ir garinės pirties, labai karštų vonių bei sūkurinių vonių, kuriose kūno temperatūra gali reikšmingai pakilti. Taip pat nereikėtų derinti kelių intensyviai šildančių procedūrų iš eilės ar ilgai būti karštoje aplinkoje.
Jei po šilumos procedūrų atsiranda stiprus svaigimas, alpimas, dusulys, ryškus silpnumas, stiprus pilvo ar dubens skausmas, kraujavimas ar reguliarūs gimdos susitraukimai, reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei dėl perkaitimo prarandate sąmonę, jaučiate stiprų silpnumą ar būklė greitai negerėja, reikalinga skubi medicininė pagalba.
Taip. Jei nėštumas vyksta sklandžiai, plaukimas yra tinkama mažo smūgio fizinio aktyvumo forma viso nėštumo metu. Vanduo padeda sumažinti kūno svorio tenkančią apkrovą sąnariams ir gali sumažinti nugaros bei kojų diskomfortą.
Galima rinktis plaukimą ar nėščiosioms pritaikytą mankštą vandenyje. Fizinio aktyvumo intensyvumas turėtų atitikti jūsų savijautą - neturėtumėte jausti didelio dusulio ar išsekimo. Svarbu gerti pakankamai skysčių, nors sportuojate vandenyje, ir rinktis baseiną, kuriame laikomasi geros higienos. Po treniruotės nusiprauskite po dušu ir persirenkite sausais drabužiais.
Nėštumo metu reikėtų vengti nardymo su akvalangu, nes dėl slėgio pokyčių gali kilti rizika vaisiui. Taip pat nerekomenduojama šokinėti ar nerti į vandenį iš aukščio, ypač jei yra didesnė paslydimo ar pilvo traumos rizika. Reikėtų vengti labai karšto vandens, karštų baseinų ir sūkurinių vonių dėl perkaitimo rizikos.
Jei plaukimo metu ar po jo atsiranda kraujavimas, vaisiaus vandenų tekėjimas, reguliarūs ar skausmingi gimdos susitraukimai, stiprus pilvo ar dubens skausmas, ryškus svaigimas, dusulys ar kiti nerimą keliantys simptomai, fizinį aktyvumą reikėtų nutraukti ir kreiptis į gydytoją. Jei įtariate, kad nubėgo vaisiaus vandenys, į baseiną eiti nereikėtų ir reikėtų susisiekti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.
Taip. Jei nėštumas yra nekomplikuotas, reguliarus fizinis aktyvumas yra rekomenduojamas ir gali būti naudingas nėščiosios savijautai bei bendrai sveikatai. Dažnai rekomenduojama siekti apie 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, paskirstant jį per kelias dienas.
Rinkitės tokią fizinę veiklą, kuri atitinka jūsų fizinį pasirengimą ir nėštumo etapą. Tinka vaikščiojimas, plaukimas, nėščiųjų mankšta, joga, dubens dugno pratimai ir vidutinio intensyvumo jėgos pratimai. Jei iki nėštumo aktyviai nesportavote, fizinį aktyvumą reikėtų didinti palaipsniui. Sportuojant svarbu gerti pakankamai skysčių, vengti perkaitimo ir atsižvelgti į savo savijautą.
Nėštumo metu reikėtų vengti veiklos, kurios metu yra didelė kritimo, pilvo traumos ar susidūrimo rizika, pavyzdžiui, kontaktinio sporto. Taip pat nereikėtų sportuoti iki visiško išsekimo ar tęsti pratimo, jei jis sukelia skausmą, svaigimą ar kitą diskomfortą. Ilgai gulėti ant nugaros vėlesniu nėštumo laikotarpiu nerekomenduojama, ypač jei tokia padėtis sukelia svaigimą, pykinimą ar silpnumą.
Sportą reikėtų nutraukti ir kreiptis į gydytoją, jei fizinio aktyvumo metu ar po jo atsiranda kraujavimas iš makšties, vaisiaus vandenų tekėjimas, reguliarūs ar skausmingi gimdos susitraukimai, stiprus pilvo ar dubens skausmas, ryškus svaigimas, alpimas, dusulys, krūtinės skausmas ar kiti nerimą keliantys simptomai. Jei nėštumas yra komplikuotas arba gydytojas yra rekomendavęs riboti fizinį aktyvumą, sporto planą reikėtų aptarti individualiai.
Taip. Jei nėštumas vyksta sklandžiai, kasdienėje veikloje galima kelti ir nešti nedidelius svorius. Vis dėlto nėštumo metu keičiasi kūno svorio centras, laikysena ir apkrova nugarai bei dubens dugnui, todėl svarbu tinkamai atlikti judesius ir nekelti daugiau, nei galite saugiai kontroliuoti.
Keldama daiktą laikykite jį kuo arčiau kūno, pritūpkite arba sulenkite kelius ir kelkite naudodama kojų, o ne nugaros jėgą. Keldama venkite staigaus judesio ir kūno sukimo. Kvėpuokite tolygiai ir nesulaikykite kvėpavimo. Jei daiktas sunkus, nepatogus ar jį reikia kelti dažnai, geriau paprašyti pagalbos. Jei darbe tenka reguliariai kelti sunkius daiktus, darbo krūvį reikėtų individualiai įvertinti ir prireikus pritaikyti.
Nereikėtų kelti svorių, kurių nepavyksta saugiai kontroliuoti, ypač ištiestomis rankomis, nuo žemės nepatogioje padėtyje ar kartu sukant liemenį. Taip pat reikėtų vengti kėlimo sulaikius kvėpavimą ar atliekant staigius, trūkčiojančius judesius. Jei gydytojas dėl nėštumo komplikacijų yra rekomendavęs riboti fizinį krūvį ar svorių kilnojimą, šių rekomendacijų reikėtų laikytis.
Jei po svorio kėlimo atsiranda kraujavimas, vaisiaus vandenų tekėjimas, stiprus ar nepraeinantis pilvo ar dubens skausmas, ryškus spaudimo ar sunkumo jausmas dubens srityje arba reguliarūs gimdos susitraukimai, reikėtų nutraukti fizinį krūvį ir kreiptis į gydytoją. Jei dėl nėštumo komplikacijos, pavyzdžiui, gimdos kaklelio nepakankamumo ar priešlaikinio gimdymo rizikos, gydytojas yra nurodęs riboti fizinį krūvį, leistiną svorį ir veiklą reikėtų aptarti individualiai.
Taip. Vaikščiojimas ir įprastas kasdienis judėjimas yra tinkami daugumai nėščiųjų, jei nėštumas vyksta sklandžiai. Reguliarus judėjimas padeda palaikyti fizinį aktyvumą, gali pagerinti savijautą ir padėti išvengti ilgo sėdėjimo.
Vaikščiokite tokiu tempu, kuris atitinka jūsų savijautą - neturėtumėte jausti didelio dusulio ar išsekimo. Jei iki nėštumo buvote mažai fiziškai aktyvi, pradėkite nuo trumpesnių pasivaikščiojimų ir jų trukmę palaipsniui didinkite. Ilgai sėdint verta reguliariai atsistoti, pajudėti ir pakeisti kūno padėtį. Rinkitės patogią avalynę, gerkite pakankamai skysčių ir karštu oru venkite vaikščioti intensyvioje kaitroje.
Nereikėtų savęs versti pasiekti konkretų žingsnių skaičių, jei dėl to jaučiate didelį nuovargį ar diskomfortą. Taip pat reikėtų vengti ilgo vaikščiojimo per karštį, slidžiais ar nestabiliais paviršiais, jei dėl jų padidėja kritimo rizika. Jei vaikščiojimas sukelia skausmą, stiprų spaudimą dubens srityje ar kitus neįprastus simptomus, fizinį krūvį reikėtų sumažinti ir įvertinti savijautą.
Vaikščiojimą reikėtų nutraukti ir kreiptis į gydytoją, jei atsiranda kraujavimas, vaisiaus vandenų tekėjimas, reguliarūs ar skausmingi gimdos susitraukimai, stiprus pilvo ar dubens skausmas, ryškus svaigimas, alpimas, dusulys ar krūtinės skausmas. Jei dėl nėštumo komplikacijų gydytojas yra rekomendavęs riboti fizinį aktyvumą, vaikščiojimo trukmę ir intensyvumą reikėtų aptarti individualiai.