Pirmosios savaitės ir mėnesiai po gimdymo yra aktyvaus atsistatymo laikotarpis. Šiuo metu kūnas gyja po nėštumo ir gimdymo, keičiasi hormonų veikla, palaipsniui atsistato dubens dugnas ir pilvo siena, o kasdienybę papildo nauji fiziniai ir emociniai iššūkiai.
Šioje dalyje aptariame dažniausius kūno pokyčius po gimdymo – nuo kraujavimo, skausmo ir siūlių gijimo iki dubens dugno, diastazės, hormoninių pokyčių ir svorio kaitos.
Po cezario pjūvio pilvo apačioje lieka chirurginė žaizda. Pirmosiomis savaitėmis ji gali būti jautri, tempti, niežėti ar šiek tiek tirpti aplinkinė oda. Išorinis pjūvis gali sugyti gana greitai, tačiau gilesni audiniai gyja ilgiau.
Laikykite žaizdą švarią ir sausą pagal gydymo įstaigos rekomendacijas. Judėkite reguliariai, tačiau venkite veiklos, kuri sukelia skausmą ar stiprų tempimą. Keliantis iš lovos ir nešiojant kūdikį stenkitės tausoti pilvo sieną.
Po cezario pjūvio fizinis atsistatymas gali būti lėtesnis. Tikslus grįžimo prie vairavimo, sporto, sunkių daiktų kėlimo ir kitų veiklų laikas priklauso nuo gijimo ir individualios situacijos.
Kreipkitės, jei žaizda tampa vis labiau paraudusi, patinusi ar skausminga, pradeda kraujuoti ar sunktis pūliai, atsiranda nemalonus kvapas, žaizda prasiskiria arba pakyla temperatūra.
Diastazė - tai tiesiųjų pilvo raumenų atsiskyrimas per vidurinę jungiamojo audinio liniją, kuris nėštumo metu yra dažnas. Po gimdymo tarpas palaipsniui gali sumažėti, todėl pirmosiomis savaitėmis nereikėtų skubėti daryti išvadų apie galutinę būklę.
Palaipsniui grįžkite prie fizinio aktyvumo ir rinkitės pratimus, kuriuos atliekant nejaučiate skausmo ar ryškaus pilvo sienos išsigaubimo. Jei nesate tikra, kokie pratimai jums tinkami, gali padėti kineziterapeutas.
Diastazės vertinimas nėra vien tarpo tarp raumenų matavimas. Svarbi ir pilvo sienos funkcija, jėga bei simptomai. Ne kiekvienai moteriai reikalingas gydymas vien dėl to, kad po gimdymo jaučiamas tarpas tarp pilvo raumenų.
Jei praėjus keliems mėnesiams išlieka ryškus pilvo sienos silpnumas, skausmas, sunku atlikti kasdienius judesius ar norite saugiai grįžti prie intensyvesnio sporto, verta pasikonsultuoti su specialistu.
Dubens dugnas - tai raumenys ir jungiamieji audiniai, palaikantys šlapimo pūslę, gimdą ir tiesiąją žarną. Nėštumas ir gimdymas gali laikinai susilpninti šiuos raumenis, todėl gali atsirasti šlapimo nelaikymas, sunkumo jausmas dubenyje ar pokyčių lytinio gyvenimo metu.
Dubens dugno pratimus galima pradėti anksti po gimdymo, jei nėra individualių priežasčių jų vengti. Pradėkite nuo švelnių susitraukimų ir nepamirškite visiškai atpalaiduoti raumenų.
Dubens dugno sveikata nėra vien raumenų stiprinimas. Kai kurioms moterims raumenys gali būti ne nusilpę, o pernelyg įsitempę. Todėl esant skausmui, spaudimo jausmui ar ilgalaikiams simptomams svarbus individualus įvertinimas.
Jei jaučiate šlapimo ar išmatų nelaikymą, sunkumą ar spaudimą makštyje, skausmą dubens srityje ar lytinių santykių metu, verta kreiptis į gydytoją arba dubens dugno kineziterapeutą.
Po gimdymo gimda palaipsniui mažėja ir grįžta į prieš nėštumą buvusį dydį. Šį procesą galite jausti kaip maudimą ar spazmus pilvo apačioje. Jie dažniau jaučiami žindant, nes žindymo metu išsiskiria oksitocinas, skatinantis gimdos susitraukimus.
Jei skausmas nestiprus, gali padėti poilsis, patogi padėtis ir šiluma, jei ji jums maloni ir nėra kitų priežasčių jos vengti. Jei gydytojas paskyrė ar rekomendavo vaistų nuo skausmo, vartokite juos pagal nurodymus.
Gimdos susitraukimai dažniausiai būna ryškesni pirmosiomis dienomis ir palaipsniui silpnėja. Po kelių nėštumų jie kai kurioms moterims gali būti juntami stipriau.
Jei pilvo skausmas yra labai stiprus, vis stiprėja, nepraeina ilsintis arba kartu atsiranda gausus kraujavimas, temperatūra, nemalonaus kvapo išskyros ar ryškus silpnumas, kreipkitės į gydytoją.
Hemorojus - tai išsiplėtusios ir patinusios venos išangės srityje. Po nėštumo ir gimdymo jis gali sukelti niežėjimą, skausmą, spaudimo jausmą ar nedidelį kraujavimą tuštinantis.
Svarbu išvengti vidurių užkietėjimo - gerkite pakankamai skysčių, valgykite skaidulų turintį maistą ir judėkite. Gali padėti šiltas vanduo ir švelni higiena. Vaistus ar vietinius preparatus rinkitės pasitarę su sveikatos specialistu, ypač jei žindote.
Hemorojus po gimdymo dažnai palaipsniui sumažėja per kelias savaites. Stanginimasis tuštinantis gali simptomus sustiprinti.
Kreipkitės, jei kraujavimas yra gausus, skausmas stiprus, atsiranda labai skausmingas patinimas arba simptomai nepraeina ir trukdo kasdieniam gyvenimui.
Po gimdymo greitai keičiasi nėštumo metu padidėjusių hormonų kiekis. Žindant prolaktino kiekis išlieka didesnis, o estrogenų kiekis gali būti mažesnis. Dėl to gali keistis nuotaika, prakaitavimas, kūno temperatūros pojūtis, makšties drėgnumas ir menstruacinis ciklas.
Duokite organizmui laiko prisitaikyti, ilsėkitės tiek, kiek įmanoma, ir rūpinkitės reguliariu maistu bei skysčiais. Jei žindote ir vargina makšties sausumas ar kiti simptomai, juos galima aptarti su gydytoju.
Hormoniniai pokyčiai gali paaiškinti dalį fizinių ir emocinių pojūčių, tačiau ne kiekvieną simptomą reikėtų automatiškai priskirti hormonams. Pavyzdžiui, stiprus ar užsitęsęs liūdesys, nerimas ar nemiga gali būti psichikos sveikatos sutrikimo požymiai.
Jei jaučiate labai stiprų nuovargį, širdies plakimą, drebulį, ryškius nuotaikos pokyčius, nuolatinį nerimą ar kitus neįprastus simptomus, pasitarkite su gydytoju.
Pogimdyminė sveikatos priežiūra neturėtų būti suprantama tik kaip viena apžiūra praėjus 6-8 savaitėms. Prireikus su gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu reikėtų susisiekti anksčiau, o išsamesnis pogimdyminis įvertinimas gali būti atliekamas per pirmuosius kelis mėnesius po gimdymo.
Per pogimdyminę konsultaciją verta aptarti kraujavimą, skausmą, žaizdų gijimą, šlapinimąsi ir tuštinimąsi, dubens dugną, emocinę savijautą, žindymą, kontracepciją, lytinį gyvenimą ir grįžimą prie fizinio aktyvumo.
Nereikia laukti suplanuotos apžiūros, jei kažkas kelia nerimą. Pogimdyminė priežiūra turėtų būti tęstinė ir pritaikyta jūsų sveikatai bei gimdymo eigai.
Kreipkitės anksčiau, jei turite stiprų ar stiprėjantį skausmą, gausų kraujavimą, karščiavimą, žaizdos gijimo problemų, šlapimo ar išmatų nelaikymą, ryškių emocinių sunkumų ar kitų neraminančių simptomų. Esant dusuliui, krūtinės skausmui, vienos kojos staigiam tinimui ar kitai gyvybei pavojingai būklei, reikia skubios pagalbos.
Po gimdymo nėra vienos privalomos datos, kada galima grįžti prie lytinių santykių. Svarbu, kad kraujavimas būtų sumažėjęs, žaizdos būtų sugijusios, nebūtų reikšmingo skausmo ir pati moteris jaustųsi fiziškai bei emociškai pasiruošusi.
Neskubėkite. Pradėkite nuo artumo, kuris nebūtinai turi būti susijęs su penetracija. Jei jaučiamas makšties sausumas, gali padėti lubrikantas vandens pagrindu. Lytinių santykių metu rinkitės tokią padėtį ir tempą, kuriuos galite patogiai kontroliuoti.
Žindant dėl hormoninių pokyčių makštis gali būti sausesnė, todėl pirmieji lytiniai santykiai gali būti ne tokie patogūs. Skausmas nėra tai, ką reikia „iškentėti“. Jei skauda, sustokite ir ieškokite priežasties.
Jei lytinių santykių metu ar po jų nuolat skauda, atsiranda kraujavimas, nemalonaus kvapo išskyros ar žaizdos srityje jaučiate kitus simptomus, kreipkitės į gydytoją.
Pirmųjų mėnesinių grįžimo laikas labai skiriasi. Jei nežindote arba žindote mišriai, mėnesinės gali grįžti anksčiau. Intensyviai žindant jų gali nebūti daug ilgiau. Pirmosios mėnesinės gali būti kitokios nei iki nėštumo.
Sekite ciklą ir pasižymėkite kraujavimo pobūdį. Jei mėnesinės negrįžta, tačiau turėjote nesaugių lytinių santykių, nepamirškite, kad nėštumas galimas ir prieš pirmąsias mėnesines.
Žindymas slopina ovuliaciją, tačiau jos ne visada galima numatyti. Todėl mėnesinių nebuvimas nėra patikimas būdas spręsti apie vaisingumą.
Jei po mėnesinių sugrįžimo kraujavimas labai gausus, ilgai nesiliauja, tarp mėnesinių kartojasi kraujavimas ar atsiranda stiprus skausmas, pasitarkite su gydytoju.
Grįžimas prie fizinio aktyvumo po gimdymo neturi vienos datos. Po nekomplikuoto gimdymo lengvas judėjimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, gali būti pradedamas gana anksti, atsižvelgiant į savijautą. Po cezario pjūvio ar komplikacijų grįžimas prie aktyvesnio sporto gali užtrukti ilgiau.
Pradėkite nuo kasdienio judėjimo, vaikščiojimo, kvėpavimo ir dubens dugno pratimų. Vėliau palaipsniui didinkite krūvį. Aukšto intensyvumo treniruotes, bėgimą, šuolius ir didelius svorius grąžinkite palaipsniui, įvertinus gijimą ir simptomus.
6-12 savaičių nėra privalomas laukimo laikotarpis iki bet kokio sporto. Tai labiau laikotarpis, per kurį daugeliui moterų palaipsniui pereinama prie didesnio fizinio krūvio. Jei atsiranda skausmas, kraujavimas, šlapimo nelaikymas ar sunkumo jausmas dubenyje, krūvį sumažinkite ir pasitarkite su specialistu.
Jei po fizinio krūvio kartojasi skausmas, kraujavimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas, makšties spaudimo jausmas arba jaučiate, kad kūnas neatsistato, verta kreiptis į gydytoją ar dubens dugno kineziterapeutą.
Ovuliacija gali įvykti dar prieš pirmąsias mėnesines, todėl pastoti galima jau maždaug po 3 savaičių nuo gimdymo, taip pat žindant. Jei nėštumo neplanuojate, kontracepciją reikia pasirinkti nelaukiant pirmųjų mėnesinių.
Pasitarkite su gydytoju ar kitu sveikatos specialistu, kuri kontracepcija jums tinkamiausia. Galimi prezervatyvai, gimdos spiralės, hormoninės ir kitos kontracepcijos priemonės. Kai kurių metodų pasirinkimui įtakos turi žindymas, kraujo krešulių rizika ir kitos sveikatos aplinkybės.
Ne visos kontracepcijos priemonės tinkamos iš karto po gimdymo, todėl svarbus jų pradžios laikas. Žindymas savaime nėra patikima apsauga nuo nėštumo, nebent tenkinamos konkrečios laktacinės amenorėjos metodo sąlygos.
Kontracepcijos klausimą verta aptarti dar prieš atnaujinant lytinius santykius. Jei turėjote nesaugių lytinių santykių ir nėštumo neplanuojate, kuo greičiau pasitarkite dėl skubios kontracepcijos.
Lochijos - tai normalios gimdos gijimo išskyros po gimdymo. Pirmosiomis dienomis jos dažniausiai būna ryškiai raudonos ir gausesnės, vėliau tampa rusvos ar rausvos, o dar vėliau - gelsvos ar balkšvos. Išskyrų kiekis palaipsniui mažėja, tačiau jų gali būti kelias savaites. Po cezario pjūvio lochijos taip pat yra normalios, nes jų šaltinis yra gimda, o ne gimdymo būdas.
Pirmosiomis savaitėmis naudokite higieninius įklotus ir reguliariai juos keiskite. Stebėkite kraujavimo kiekį, spalvą, kvapą ir tai, kaip keičiasi savijauta. Ilsėkitės ir fizinį krūvį didinkite palaipsniui. Jei pastebite, kad po aktyvesnės dienos kraujavimas tampa ryškesnis ar gausesnis, sumažinkite krūvį ir skirkite daugiau laiko poilsiui.
Kraujavimas gali trumpam sustiprėti atsistojus, po fizinio aktyvumo ar žindant. Nedideli krešuliai pirmosiomis dienomis gali pasitaikyti. Kraujavimas neturėtų nuolat stiprėti ar tapti labai gausus. Lochijos nėra mėnesinės - menstruacijos grįžta vėliau ir jų pobūdis gali būti kitoks.
Skubiai kreipkitės pagalbos, jei kraujavimas staiga labai sustiprėja, greitai permirksta higieninis įklotas, atsiranda dideli krešuliai, svaigsta galva, silpna, jaučiate dusulį ar labai padažnėja pulsas. Jei išskyros tampa nemalonaus kvapo arba kartu pakyla temperatūra ir jaučiatės blogai, taip pat reikia medicininio įvertinimo.
Po gimdymo krūtys keičiasi priklausomai nuo pieno gamybos. Pirmosiomis dienomis gaminasi priešpienis, vėliau didėja pieno kiekis. Krūtys gali būti pilnesnės, sunkesnės, jautresnės ar laikinai labai kietos.
Žindykite pagal kūdikio poreikį ir pasirūpinkite patogia padėtimi bei tinkamu kūdikio apžiojimu. Jei krūtys labai prisipildo, svarbu išvengti nereikalingo papildomo stimuliavimo, tačiau pieno galima nutraukti tiek, kiek reikia komfortui ar pagal individualų maitinimo planą.
Krūtų dydis ir pilnumas žindymo metu gali nuolat kisti. Minkštesnės krūtys savaime nereiškia, kad pieno nepakanka.
Jei krūtyje atsiranda skausminga paraudusi sritis, stiprus patinimas, karščiavimas, šaltkrėtis ar bloga bendra savijauta, kreipkitės į sveikatos specialistą dėl galimo mastito ar kitos problemos.
Po gimdymo kūnas palaipsniui keičiasi. Mažėja gimda, gyja tarpvietė ar cezario pjūvio vieta, keičiasi krūtų forma ir dydis, pilvo siena, dubens dugnas, oda ir plaukai. Kai kurie pokyčiai išnyksta per kelis mėnesius, o kai kurie gali išlikti ilgiau.
Leiskite kūnui atsistatyti palaipsniui. Subalansuota mityba, pakankamas poilsis, fizinis aktyvumas pagal savijautą ir dubens dugno priežiūra padeda grįžti į gerą fizinę būklę.
Po gimdymo nebūtina kuo greičiau „susigrąžinti seną kūną“. Atsistatymas nėra tiesi linija, o kūno pokyčiai nebūtinai reiškia, kad kažkas vyksta negerai.
Jei kūno pokyčius lydi skausmas, ryškus patinimas, šlapimo ar išmatų nelaikymas, dubens spaudimas, stiprus randų skausmas ar kiti simptomai, trukdantys kasdieniam gyvenimui, kreipkitės į specialistą.
Pirmaisiais mėnesiais kūdikio miegas dažnai būna trumpais intervalais, todėl tėvai gali nuolat jausti miego trūkumą. Nuovargis gali paveikti nuotaiką, koncentraciją, fizinę savijautą ir santykius.
Kai įmanoma, ilsėkitės kartu su kūdikiu, priimkite artimųjų pagalbą ir pasidalykite naktine priežiūra. Jei žindote, partneris gali perimti dalį kitų užduočių - kūdikio paėmimą, sauskelnių keitimą, nuraminimą ir paguldymą.
Tikslas nebūtinai yra išmiegoti vieną ilgą naktį. Kartais daugiau naudos suteikia keli trumpesni poilsio laikotarpiai ir aiškus pareigų pasidalijimas. Labai svarbu vengti užmigimo su kūdikiu ant sofos ar fotelio.
Jei nuovargis tampa toks stiprus, kad sunku saugiai rūpintis kūdikiu, negalite užmigti net tada, kai turite galimybę pailsėti, arba kartu atsiranda stiprus nerimas, liūdesys ar beviltiškumas, kreipkitės pagalbos.
Po nėštumo pilvo siena iš karto negrįžta į ankstesnę būklę. Raumenys, oda ir jungiamieji audiniai palaipsniui atsistato, tačiau tam gali prireikti kelių mėnesių. Pilvo forma taip pat gali keistis ilgiau, nei tikimasi.
Pradėkite nuo švelnaus judėjimo ir palaipsniui stiprinkite liemens bei kitus raumenis. Vėliau fizinį krūvį didinkite pagal savijautą. Tinkamai parinkti pilvo sienos pratimai gali būti naudingi atsistatymui.
Pirmosiomis savaitėmis nereikia vertinti pilvo sienos pagal tai, kaip ji atrodo. Svarbiau funkcija - ar galite patogiai judėti, kelti kūdikį, kosėti ir atlikti kasdienius veiksmus be skausmo ar ryškaus spaudimo.
Jei atliekant pratimus atsiranda skausmas, ryškus pilvo sienos išsigaubimas, dubens spaudimas, šlapimo nelaikymas ar kiti simptomai, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu.
Po gimdymo plaukai gali pradėti slinkti labiau nei įprastai. Tai dažniausiai susiję su hormonų pokyčiais, o ryškesnis slinkimas dažnai pastebimas praėjus keliems mėnesiams po gimdymo.
Švelniai prižiūrėkite plaukus, venkite stipraus tempimo ir agresyvių procedūrų. Valgykite visavertį maistą ir pasirūpinkite pakankamu geležies bei kitų maistinių medžiagų kiekiu pagal individualius poreikius.
Pogimdyminis plaukų slinkimas dažniausiai yra laikinas. Tai nebūtinai reiškia, kad organizmui trūksta vitaminų ar kad reikia vartoti maisto papildus.
Jei plaukų slinkimas labai ryškus, atsiranda aiškiai nuplikusių plotų, niežti ar skauda galvos odą arba kartu jaučiate stiprų nuovargį, širdies plakimą ar kitus simptomus, verta pasitarti su gydytoju.
Po tarpvietės plyšimo ar epiziotomijos gali būti siūlių, patinimas, tempimas ir skausmingumas. Dažniausiai tirpstantys siūlai palaipsniui suyra, o audiniai gyja per kelias savaites. Skausmingumas ar jautrumas gali išlikti ilgiau, ypač lytinių santykių metu.
Prauskitės švariu vandeniu, po prausimosi švelniai nusausinkite tarpvietę. Venkite trynimo ir naudokite gydytojo ar akušerio rekomenduotas priemones. Skausmui malšinti gali būti skiriami vaistai, suderinami su žindymu. Kai žaizda visiškai sugijusi, randą galima prižiūrėti pagal sveikatos specialisto rekomendacijas - randų masažas nėra reikalingas visoms moterims.
Pirmosiomis savaitėmis sėdėti, vaikščioti ar šlapintis gali būti nemalonu. Tai turėtų palaipsniui gerėti. Jei randas išlieka labai jautrus, tempia, skauda lytinių santykių metu ar atrodo sustorėjęs, verta apie tai pasakyti gydytojui.
Kreipkitės, jei skausmas stiprėja, žaizda parausta ar patinsta, pradeda sunktis pūliai ar kitos neįprastos išskyros, atsiranda nemalonus kvapas, karščiavimas arba žaizda prasiskiria.
Po gimdymo gali skaudėti tarpvietę, pilvo apačią, nugarą ar cezario pjūvio vietą. Skausmas taip pat gali būti susijęs su gimdos susitraukimais, audinių gijimu, raumenų įtampa ar žindymo padėtimi.
Pailsėkite, keiskite kūno padėtį, naudokite pagalves atramai ir palaipsniui didinkite aktyvumą. Jei reikia vaistų nuo skausmo, jų pasirinkimą verta aptarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei žindote.
Normalus gijimo skausmas turėtų palaipsniui mažėti. Vien tai, kad po gimdymo skauda, nereiškia, kad reikia kentėti. Skausmo kontrolė padeda judėti, miegoti ir rūpintis kūdikiu.
Jei skausmas labai stiprus, staiga sustiprėja, nepagerėja vartojant paskirtas priemones arba kartu atsiranda karščiavimas, gausus kraujavimas, nemalonaus kvapo išskyros, dusulys ar kiti neraminantys simptomai, kreipkitės į gydytoją.
Po gimdymo dalis nėštumo metu priaugto svorio sumažėja gana greitai, o likusi dalis gali mažėti palaipsniui per kelis mėnesius ar ilgiau. Žindymas, miegas, aktyvumas, mityba, genetika ir nėštumo metu priaugtas svoris daro įtaką individualiam atsistatymui.
Neskubėkite laikytis griežtų dietų. Rinkitės įvairų maistą, pakankamai baltymų, daržovių, vaisių, viso grūdo produktų ir skysčių. Fizinis aktyvumas grąžinamas palaipsniui, atsižvelgiant į gijimą.
Žindant organizmui reikia papildomos energijos, todėl labai griežtas kalorijų ribojimas nėra tinkamas tikslas. Svorio pokyčius geriau vertinti per kelis mėnesius, o ne pagal pirmąsias savaites.
Jei svoris labai greitai mažėja arba didėja, jaučiate ryškų silpnumą, širdies plakimą, drebulį, stiprų nerimą ar kitus neįprastus simptomus, pasitarkite su gydytoju.
Po nėštumo ir gimdymo dubens dugno raumenys gali būti nusilpę, todėl kurį laiką gali pratekėti šlapimas kosint, čiaudint, juokiantis, sportuojant ar stipriai norint šlapintis. Tai dažna problema, tačiau nereikia manyti, kad ją tiesiog privalote kentėti.
Palaipsniui stiprinkite dubens dugno raumenis. Svarbu pratimus atlikti taisyklingai - jei nesate tikra, kaip juos atlikti, gali padėti kineziterapeutas, dirbantis su dubens dugno sveikata.
Daugeliui moterų simptomai laikui bėgant pagerėja, tačiau atsistatymas gali užtrukti kelis mėnesius. Šlapimo nelaikymas nėra priežastis atsisakyti judėjimo, tačiau fizinį krūvį reikėtų didinti palaipsniui.
Jei šlapimas reguliariai prateka, simptomai nemažėja, trukdo sportuoti ar kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gydytoją ar dubens dugno kineziterapeutą. Taip pat kreipkitės, jei sunku pasišlapinti, jaučiate deginimą ar skausmą šlapinantis.
Pirmosiomis dienomis po gimdymo tuštintis gali būti sunkiau. Prie to prisideda mažesnis fizinis aktyvumas, skysčių trūkumas, skausmas dėl tarpvietės siūlių ar hemorojaus ir kai kurie vaistai.
Gerkite pakankamai skysčių, valgykite skaidulų turintį maistą, pavyzdžiui, daržoves, vaisius, viso grūdo produktus ir ankštinius. Judėkite tiek, kiek leidžia savijauta. Neatidėliokite noro tuštintis ir stipriai nesistenkite.
Jei dėl skausmo bijote tuštintis arba kelias dienas nepavyksta pasituštinti, pasakykite gydytojui ar akušeriui. Kartais gali būti rekomenduojamas išmatas minkštinantis preparatas.
Kreipkitės, jei stiprus pilvo skausmas, vėmimas, labai išsipūtęs pilvas, kraujas išmatose ar užsitęsęs vidurių užkietėjimas kelia nerimą.
Pirmosiomis savaitėmis svarbu stebėti ne vien tai, kiek laiko kūdikis praleidžia prie krūties. Apie tai, ar kūdikis gauna pakankamai pieno, sprendžiama pagal visumą - žindymo dažnį, rijimą, šlapias sauskelnes, kūdikio elgesį ir svorio augimą.
Žindykite pagal kūdikio poreikį ir stebėkite jo svorio augimą pagal sveikatos specialisto rekomendacijas. Jei kyla abejonių dėl apžiojimo, pieno kiekio ar kūdikio priaugio, kuo anksčiau kreipkitės į akušerį, gydytoją ar žindymo specialistą.
Kūdikiai gali žįsti skirtingą laiką ir skirtingu dažniu. Vien tai, kad kūdikis dažnai nori žįsti ar vakare būna neramus, savaime nereiškia, kad pieno trūksta.
Jei kūdikis vangus, sunkiai žinda, mažai šlapinasi, nuolat prastai priauga svorio ar kyla abejonių, ar gauna pakankamai maisto, reikalingas sveikatos specialisto įvertinimas.