Greitas nuovargis, raumenų trūkčiojimas, sunkumai atliekant kasdienes veiklas gali būti ne tik poilsio trūkumo pasekmė, bet ir ligos požymiai. Esant panašiems simptomams, gali būti skirti elektroneuromiografiniai (ENMG) tyrimai. Tai – skirtingų tyrimų grupė, skirta nervų, raumenų ir nervo-raumens jungties ligų nustatymui. Kiekvienas šiai grupei priklausančių tyrimų turi savo indikacijas, skirtingą atlikimo techniką, trukmę. Plačiau apie šiuos tyrimus pasakoja BIOFIRST klinikos gydytoja neurologė Ugnė Ališauskaitė.
Kada skiriami elektroneuromiografiniai tyrimai?
Pasak gydytojos neurologės Ugnės Ališauskaitės, ENMG tyrimai atliekami, kai pacientui yra įtariama periferinių nervų, raumenų, arba nervo-raumens jungties liga. ENMG tyrimas rekomenduojamas, kai pacientą vargina:
- Jutimo sutrikimai: tirpimai, deginimo jausmas, „skruzdėlyčių lakstymas“ ar „adatėlių badymas“, visiškas vieno ar kelių jutimų praradimas (lietimo, skausmo, temperatūros);
- Raumenų silpnumas ir atrofijos: pacientai gali pastebėti silpnumą raumenyse, jų nykimą, sunkumus atliekant kasdienes veiklas, greitą nuovargį ar raumenų trūkčiojimus;
- Sunkumai judant ilgesnius atstumus ir greitas nuovargis: pacientai pastebi, kad vis sunkiau nueiti tolimesnį atstumą, nes pritrūksta jėgų, kad sunkiau lipti laiptais, antroje dienos pusėje labai sustiprėja nuovargis;
- Oftalmologiniai sutrikimai: dvejinimasis akyse, akių vokų užkritimas;
- Kalbos pasikeitimas, springimas, dusulys.
„Visi šie simptomai gali būti būdingi neuroraumeninei ligai. Reikalinga kruopšti neurologinė apžiūra bei elektroneuromiografinis, dažnai ir kiti paraklinikiniai tyrimai, padedantys tiksliai nustatyti diagnozę ir kuo anksčiau parinkti efektyviausią gydymą“, – teigia gydytoja neurologė.
Pasak U. Ališauskaitės, kokių tiksliai ENMG tyrimų prireiks, priklauso nuo to, kokia liga įtariama. Dažniausiai atliekami 2 tyrimai, tačiau neretai prireikia ir 3 ar net 4 tyrimų tikslios diagnozės nustatymui. Kartais tyrimus tenka kartoti kelis kartus, vertinant pokyčius, gydymo efektyvumą, ypač, jeigu pakinta paciento būklė, atsiranda papildomų simptomų.
Kokie yra pagrindiniai elektroneuromiografiniai tyrimai?
Elektroneurografija
Pirmas, dažniausiai atliekamas tyrimas yra elektroneurografija (ENG). Tai – tyrimas, skirtas periferinių nervų laidumo vertinimui. Stimuliuojant elektriniu stimuliatoriumi įvairias nervo vietas, registruojami stambiųjų motorinių ir juntamųjų nervų atsakai. Elektroneurografijos metu galima įvertinti nervų funkciją, nustatyti pažeidimo vietą ir pažeidimo laipsnį. ENG metu tiriama nuo kelių iki keliolikos, kai kuriais atvejais – net iki keliasdešimt periferinių nervų.
Odos tyliojo periodo tyrimas
Jei elektroneurografijos rezultatų nepakanka, kad būtų tiksliai nustatytas nervų pažeidimas (t.y. pacientas skundžiasi specifiniais simptomais, tokiais kaip pėdų kaitimas ar deginantis skausmas), papildomai atliekamas odos tyliojo periodo tyrimas. Jo metu įvertinama smulkiųjų skausminių skaidulų funkcija. Šis testas yra itin naudingas diagnozuojant įvairias neuropatijas, kurios pažeidžia smulkiuosius nervus.
Simpatinių odos atsakų tyrimas
Jei įtariama, kad pacientas turi sutrikimų, susijusių su vegetacine nervų sistema, atliekamas simpatinių odos atsakų tyrimas. Vegetacinė nervų sistema atsako už netiesiogiai valdomas funkcijas, tokias kaip prakaitavimas, kraujotaka, temperatūros reguliavimas. Šis tyrimas naudojamas diagnozuojant autonomines neuropatijas.
Adatinė miografija (EMG)
Adatinė miografija (EMG) – tai tyrimas, kurio metu į raumenį įduriamas koncentriškas adatinis elektrodas, ir registruojami elektriniai potencialai raumenyje. Pirmiausia pacientas turi atsipalaiduoti ir gydytojas tiria raumens elektrinį aktyvumą ramybės būsenoje. Tuomet prašoma atlikti valingą judesį, registruojama ir analizuojama raumens veikimo kreivė. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas po elektroneurografinio tyrimo, jį papildo. EMG metu gali būti tiriama nuo kelių iki keliolikos, o kai kuriais atvejais – net iki keliasdešimt raumenų.
Ritminė stimuliacija (RNS) ir vienos skaidulos miografija
Jei įtariama nervo-raumens jungties patologija (kai jaučiamas patologinis nuovargis, yra akių vokų užkritimas, balso pakitimai, springimas, dusulys ar sunkumas nuryti), atliekama ritminė nervo stimuliacija įvairiais dažniais, naudojant krūvio, šalčio mėginius. Nesant pakitimų, bet išliekant ligos įtarimui, gali būti atliekama ir vienos raumens skaidulos adatinė miografija.
ENMG tyrimai: eiga ir pasiruošimas
Pasak gydytojos U. Ališauskaitės, elektroneuromiografiniai tyrimai dažniausiai yra gerai toleruojami tiek suaugusiųjų, tiek vaikų. Taip pat gali būti atliekami ir nėščioms moterims.
Elektroneurografinių tyrimų metu naudojami labai trumpi, 0,01–0,02 sekundės trukmės elektros impulsai. Pacientas jaučia nestiprius dilgčiojimus. Adatinės miografijos metu į raumenis duriamas vienkartinis adatinis elektrodas.
„Prieš tyrimą specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama atvykti šiltomis galūnėmis, laisvais drabužiais. Jei pacientas atvyksta su šaltomis rankomis ar kojomis, rekomenduojama jas sušildyti po šiltu vandeniu tam, kad tyrimo rezultatai būtų kuo tikslesni“, – pataria gydytoja.
Kada negalima atlikti ENMG tyrimų?
Pasak gydytojos neurologės U. Ališauskaitės, nors ENMG tyrimai yra saugūs, yra keletas svarbių kontraindikacijų:
- Implantuoti kardiostimuliatoriai su defibriliatoriumi (kardioverteriu) yra kontraindikacija ektroneurografiniam tyrimui. Tyrimą galima atlikti, jeigu prieš tyrimą kardioverteris yra atjungiamas (reikia kreiptis į kardiologą, prižiūrintį aparatą), o po procedūros vėl prijungiamas;
- Įprasti kardiostimuliatoriai (širdies ritmą reguliuojantys prietaisai) leidžia atlikti elektroneurografinį tyrimą, tik vengiama didelių stimulų netoli kardiostimuliatoriaus. Atvykstant į tyrimą reikia turėti kardiostimuliatoriaus dokumentą bei informuoti gydytoją;
- Jei pacientas vartoja kraują skystinančiusvaistus (pavyzdžiui, antikoaguliantus), svarbu informuoti gydytoją ir, jei įmanoma, prieš tyrimą nutraukti jų vartojimą bent 24 valandas.
Gydytoja neurologė pabrėžia, kad elektroneuromiografijos (ENMG) tyrimai yra itin svarbi ir efektyvi diagnostinė priemonė, leidžianti diagnozuoti įvairias nervų-raumenų ligas net ankstyvose jų stadijose. Tai leidžia kuo anksčiau parinkti tinkamiausią gydymą, o pakartotiniai tyrimai leidžia įvertinti gydymo efektyvumą.