Perimenopauzė – tai natūralus pereinamasis moters gyvenimo etapas, kai organizme pradeda mažėti estrogeno ir progesterono – pagrindinių moteriškų lytinių hormonų – gamyba. Šis laikotarpis žymi artėjimą prie menopauzės, t. y. menstruacinio ciklo pabaigos.
Kada prasideda perimenopauzė?
Paprastai perimenopauzė prasideda apie 40–45 metų amžių, tačiau kiekvienos moters organizmas yra unikalus, todėl hormoniniai pokyčiai gali prasidėti tiek anksčiau – jau 35–aisiais metais, tiek vėliau – ir po 50 metų. Šis pereinamasis laikotarpis dažniausiai trunka nuo 3 iki 10 metų, kol galiausiai prasideda menopauzė.
Kas vyksta organizme perimenopauzės metu?
Perimenopauzės metu kiaušidžių veikla tampa nepastovi – vieną mėnesį jos gamina daugiau hormonų, kitą – mažiau. Dėl šių svyravimų kinta menstruacijų ciklas, o kartu keičiasi ir daugelis organizmo funkcijų. Estrogenas moters organizme veikia ne tik reprodukciją – jis svarbus kaulų tvirtumui, širdies ir kraujagyslių sveikatai, odos stangrumui, smegenų veiklai bei emocinei pusiausvyrai. Dėl šių priežasčių jo mažėjimas gali paveikti įvairias sveikatos sritis.
Kokie yra perimenopauzės simptomai?
Tarp dažniausiai pasitaikančių simptomų yra:
- karščio bangos;
- naktinis prakaitavimas;
- miego sutrikimai;
- nuotaikų svyravimai;
- širdies plakimo pojūtis;
- nuovargis;
- sumažėjęs lytinis potraukis;
- makšties sausumas.
Kai kurios moterys pastebi ir svorio pokyčius, padidėjusį cholesterolio lygį, kaulų retėjimą ar odos elastingumo mažėjimą. Tai natūralios reakcijos į hormoninius pokyčius, tačiau svarbu jas stebėti ir prireikus aptarti su gydytoju.
Kūnas ir emocijos – vieninga sistema
Perimenopauzė dažnai paveikia ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą. Hormonų svyravimai veikia neurotransmiterius – chemines medžiagas, kurios reguliuoja nuotaiką, miegą, dėmesio koncentraciją. Dėl šios priežasties šiame etape dažnesni nerimo, dirglumo, nuotaikos svyravimų ar net depresijos epizodai. Šiuos pokyčius svarbu priimti rimtai – tai ne silpnumo požymis, o fiziologinis procesas, kuriam galima padėti tiek medicininėmis, tiek gyvenimo būdo korekcijomis.
Ką gali padaryti pati moteris?
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad perimenopauzė – tinkamas metas atidžiau pažvelgti į savo gyvenimo būdą. Net ir nedideli kasdieniai įpročiai gali reikšmingai pagerinti savijautą:
- Subalansuota mityba. Svarbu rinktis maistą turtingą kalciu, vitaminu D, magniu ir B grupės vitaminais. Daug daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir augalinių baltymų padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą stabilią ir stiprina kaulus.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Vidutinio intensyvumo judėjimas – vaikščiojimas, plaukimas, joga ar šokiai gerina nuotaiką, širdies veiklą ir miego kokybę. Taip pat vertėtų užsiimti fizine veikla su svoriais dėl su amžėjimu susijusio raumenų nykimo.
- Kokybiškas miegas. Miego higiena ir vakarinės rutinos (pvz., ekranų vengimas prieš miegą) padeda suvaldyti nemigą ir nuovargį.
- Streso valdymas. Kvėpavimo pratimai, meditacija, laikas gamtoje ar kūrybinė veikla padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą.
- Medicininė pagalba. Jei patiriami simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Gali būti taikoma hormonų pakaitinė terapija ar kitos individualiai pritaikytos priemonės.
- Makšties priežiūra. Jei patiriamas makšties gleivinės sausumas, naudoti makšties drėkiklius ar estrogeninius kremus (pagal gydytojo rekomendaciją).
- Odos drėkinimas. Dėl estrogeno mažėjimo oda gali sausėti.
- Emocinė ir socialinė gerovė. Pasikalbėti su artimaisiais, kitomis moterimis, psichologu.
Nors perimenopauzė dažnai asocijuojasi su nepatogumais ar prasta savijauta, ji gali tapti svarbiu sveikatos lūžio tašku. Šis laikotarpis skatina labiau pasirūpinti savimi, pasitikrinti sveikatą, sustiprinti širdies ir kaulų sistemą, daugiau dėmesio skirti poilsiui bei emocinei gerovei.