Epilepsija – tai gan dažna galvos smegenų liga, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 24 tūkst. asmenų, iš jų ~3000 vaikų. Ši liga atsiranda dėl to, kad smegenų nervinės ląstelės tampa pernelyg aktyvios ir kartais generuoja papildomus elektrinius iškrūvius. Epilepsija neretai klaidingai suvokiama, o apie ją dažnai sklando daug mitų. Plačiau, kodėl svarbu suprasti, kas vyksta priepuolio metu, ir kaip gyventi su šia liga, pasakoja BIOFIRST klinikos gydytoja neurologė Agnė Šmigelskytė.
Epilepsijos priepuolių tipai ir kaip jie pasireiškia
Mūsų smegenys – tai tarsi didžiulis elektros tinklas, kuriame milijardai nervinių ląstelių perduoda signalus viena kitai. Paprastai šie signalai teka tvarkingai, bet sergant epilepsija, dalis nervinių ląstelių tampa per daug aktyvios ir sukelia vadinamąjį „elektrinį iškrūvį“. Tai reiškia, kad jos pradeda siųsti pernelyg daug signalų vienu metu.
Epilepsijos priepuoliai gali būti dviejų pagrindinių tipų – židininiai ir generalizuoti. Židininio priepuolio metu iškrūvis vyksta tik tam tikroje smegenų dalyje, todėl priepuolio požymiai labai priklauso nuo pažeistos vietos. Pavyzdžiui, pacientas gali trumpam prarasti sąmonę, neatsakyti į aplinkos dirgiklius, čepsėti ar patirti rankos ar kojos trūkčiojimus.
Generalizuoti priepuoliai apima visas smegenis, todėl ir jų požymiai būna ryškesni – žmogus gali netekti sąmonės, sustingti, nukristi, vėliau prasideda ritmiški rankų ir kojų trūkčiojimai, (dar vadinami toniniais-kloniniais traukuliais). Tokių priepuolių metu žmogų gali lydėti nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis. „Kita generalizuotų priepuolių rūšis, kuri dažniau pasitaiko vaikams, bet gali būti ir suaugusiems, yra vadinama absansais, kai vaikas tarsi sustoja daryti veiklą, kuria tuo metu užsiėmė, nereaguoja, o po kelių sekundžių veiklą vėl lyg niekur nieko tęsia toliau“, pasakoja gyd. A. Šmigelskytė.
Epilepsijos priežastys ir diagnozė
Epilepsiją gali sukelti įvairios priežastys. Kai kurios formos yra genetinės – paveldimos iš šeimos. Kitos atsiranda dėl galvos smegenų pažeidimų, pavyzdžiui, insulto, traumos, naviko ar uždegimo. Norint tiksliai diagnozuoti epilepsiją, būtina atlikti keletą svarbių tyrimų.
Pagrindinis iš jų – elektroencefalografija (EEG), kuri fiksuoja smegenų elektrinę veiklą. Tai panašu į elektrokardiogramą (EKG), tik vietoje širdies – registruojama smegenų elektrinė aktyvacija. EEG padeda nustatyti, ar smegenyse vyksta papildomi iškrūviai, ir kur jie lokalizuojasi. Be to, atliekama magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kurios metu ieškoma struktūrinių smegenų pakitimų, galinčių būti epilepsijos priežastimi. Galiausiai gydytojas neurologas įvertina visą gautą informaciją kartu su paciento ir artimųjų pasakojimais apie priepuolių pobūdį ir dažnumą, ir tik tada nustato diagnozę bei paskiria tinkamą gydymą.
Kaip elgtis epilepsijos priepuolio metu?
Epilepsijos priepuolio metu svarbiausia užtikrinti paciento saugumą ir neleisti jam susižeisti. Jei žmogų ištiko generalizuotas priepuolis, jis dažniausiai krenta ir pradeda trūkčioti rankomis bei kojomis. Tokiu atveju svarbu atsargiai paversti pacientą ant šono – taip bus užtikrintas geresnis kvėpavimas ir sumažės rizika užspringti seilėmis ar atpiltu skrandžio turiniu. Jeigu žmogus nešioja akinius – juos reikėtų nuimti, o po galva padėti pagalvę arba kažką minkšto. Taip pat gyd. neurologė A. Šmigelskytė pabrėžia, kad labai svarbu nieko nedėti į paciento burną ir nesistengti sulaikyti trūkčiojančių galūnių. Tai gali tik dar labiau pakenkti.
Jei priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes, jei priepuoliai kartojasi vienas po kito, jei pacientas po priepuolio ilgai neatsigauna arba kvėpavimas tampa sunkus, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Skubios pagalbos reikia ir tuomet, jei tai yra nėščia moteris ar priepuolis ištiko pirmą kartą gyvenime.
Epilepsijos priepuolių kontrolės svarba
Epilepsijos priepuolius galima kontroliuoti vaistais, mažinančiais per didelį galvos smegenų ląstelių aktyvumą ir papildomų iškrūvių generavimą. Vaistus būtina vartoti reguliariai, jų negalima nutraukti staiga, nes tai gali sukelti naujus priepuolius. Pasak gyd. neurologės A. Šmigelskytės, daugumai pacientų medikamentinio gydymo dėka pavyksta pasiekti priepuolių kontrolę, tačiau daliai atvejų, kai epilepsija yra atspari gydymui vaistais, gali prireikti ir papildomų chirurginių intervencijų. Tam tikrais atvejais galimas klajoklio nervo stimuliatoriaus implantavimas, epilepsijos židinio iš galvos smegenų chirurginis pašalinimas ir kt.
Jei priepuoliai yra kontroliuojami, žmonės gali vairuoti, dirbti įprastą darbą, sportuoti ir aktyviai dalyvauti kasdienėje veikloje. Tačiau jei priepuoliai dažni ir nekontroliuojami, Lietuvos įstatymai riboja teisę vairuoti ir dirbti tam tikrus darbus. Tokiais atvejais svarbu rūpintis savo saugumu ir vengti veiklų, kurios gali sukelti pavojų gyvybei, pavyzdžiui, maudytis atviruose vandens telkiniuose be priežiūros, lipti į aukštus objektus ar atlikti veiklas, kurių metu yra didelė susižeidimo tikimybė.
Norint užtikrinti epilepsijos priepuolių kontrolę svarbu kreiptis į gydytoją neurologą, kad būtų atliktas ištyrimas ir paskirtas tinkamas gydymas. Taip pat itin svarbu vengti epilepsijos priepuolius provokuojančių veiksnių, – miego trūkumo, stipraus streso, alkoholio vartojimo ar vaistų nevartojimo, teigia gyd. neurologė A. Šmigelskytė.