Kas yra menopauzė (klimaksas) ir kada prasideda?
Menopauzė – tai natūralus fiziologinis moters gyvenimo etapas, kai baigiasi kiaušidžių veikla, sustoja mėnesinės ir pasibaigia vaisingasis (reprodukcinis) laikotarpis. Šis procesas žymi svarbius hormoninius pokyčius organizme, ypač dėl sumažėjusios estrogeno ir progesterono gamybos. Menopauzė diagnozuojama tuomet, kai moteris neturi mėnesinių 12 mėnesių iš eilės, be kitų medicininių priežasčių, tokių kaip nėštumas ar ligos.
Paprastai menopauzė prasideda tarp 45 ir 55 metų, o vidutinis amžius daugelyje šalių yra apie 50–51 metus. Vis dėlto menopauzės pradžia gali būti labai individuali – kai kurios moterys ją patiria jau apie 40-uosius (tai vadinama ankstyvąja menopauze), o kitoms ji gali prasidėti ir po 55-erių.
Be to, svarbu atskirti natūralią menopauzę nuo medicininės ar chirurginės menopauzės. Pastaroji gali būti sukelta, pavyzdžiui, pašalinus kiaušides arba taikant tam tikrą onkologinį gydymą. Menopauzei dažnai būdingas pereinamasis laikotarpis – perimenopauzė, kai moters menstruacijos tampa nereguliarios, keičiasi kraujavimo intensyvumas, atsiranda pirmieji simptomai (karščio bangos, nuotaikų svyravimai, nemiga ir kt.), bet menstruacijos dar vyksta.
Nors menopauzė yra natūralus senėjimo proceso etapas, jos poveikis gali būti labai įvairus – nuo beveik nepastebimų pokyčių iki stipriai gyvenimo kokybę veikiančių simptomų. Dėl to svarbu laiku atpažinti šį periodą ir esant reikalui kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Kokie yra pagrindiniai menopauzės simptomai?
Menopauzės simptomai atsiranda dėl hormoninių pokyčių, ypač smarkiai sumažėjus estrogenų kiekiui organizme. Vienas dažniausių ir labiausiai atpažįstamų simptomų – tai karščio pylimai, kuriuos lydi staigus šilumos pojūtis viršutinėje kūno dalyje, veido paraudimas, prakaitavimas. Šie epizodai dažnai pasireiškia netikėtai ir gali kartotis kelis kartus per dieną, o naktinis prakaitavimas neretai sutrikdo miegą ir sukelia nuovargį dienos metu.
Emocinė būsena taip pat kinta – moterys gali jausti nuotaikų svyravimus, padidėjusį dirglumą, nerimą, neretai pasireiškia ir depresiniai simptomai. Miego kokybė dažnai blogėja, atsiranda nemiga arba sunkumai užmiegant.
Kita dažna problema – makšties gleivinės sausumas, kuris sukelia diskomfortą lytinių santykių metu, niežėjimą, deginimo pojūtį ar net lengvus šlapinimosi sutrikimus. Dėl šių priežasčių dažnai sumažėja ir lytinis potraukis (libido).
Kai kurios moterys menopauzės (klimakso) metu pastebi širdies plakimo epizodus, jaučia širdies ritmų pokyčius, kurie anksčiau nepasireikšdavo. Taip pat pasitaiko atminties sutrikimai ar sunkumai susikaupti, vadinamasis „smegenų rūkas“.
Hormonų trūkumas daro įtaką ir odos bei plaukų būklei – oda tampa sausesnė, praranda elastingumą, o plaukai gali slinkti ar retėti. Ilgainiui, sumažėjus estrogenų lygiui, kaulai praranda tankį, todėl išauga osteoporozės rizika, o kartu – ir kaulų lūžių tikimybė.
Kaip menopauzė veikia moters hormonų pusiausvyrą?
Menopauzė yra tiesiogiai susijusi su reikšmingais hormoniniais pokyčiais moters organizme. Pagrindiniai šio laikotarpio hormonai – estrogenas ir progesteronas – yra gaminami kiaušidėse, tačiau su amžiumi kiaušidžių funkcija silpsta, o šių hormonų gamyba palaipsniui mažėja, kol galiausiai beveik visiškai sustoja.
Estrogenas – tai vienas svarbiausių hormonų moters organizme, atsakingas ne tik už reprodukcinę sistemą, bet ir už daugelį kitų funkcijų. Jo sumažėjimas veikia smegenų centrus, atsakingus už kūno temperatūros reguliavimą, todėl dažnai pasireiškia karščio pylimai ir naktinis prakaitavimas. Estrogenas taip pat daro įtaką nuotaikai, todėl jo trūkumas gali lemti nerimą, dirglumą, emocinį nestabilumą ir net depresinius epizodus.
Be to, šis hormonas turi svarbų vaidmenį širdies ir kraujagyslių sveikatai – jis padeda palaikyti gerą kraujagyslių elastingumą ir reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje. Estrogeno lygio kritimas padidina širdies ligų ir kraujotakos sutrikimų riziką.
Menopauzės metu sumažėja ir kaulų tankis, nes estrogenas skatina kalcio įsisavinimą ir stabdo kaulų retėjimą. Dėl šios priežasties moterys po menopauzės tampa jautresnės osteoporozei, kaulų trapumui ir lūžiams.
Taip pat pablogėja odos elastingumas ir drėgmės balansas, nes estrogenas palaiko kolageno gamybą – tai lemia odos sausumą, raukšlių atsiradimą ir sumažėjusį tonusą. Estrogenų stoka taip pat turi įtakos makšties gleivinės plonėjimui, sausumui ir šlapimo takų jautrumui.
Nors progesterono reikšmė menopauzės metu kiek mažesnė nei estrogeno, jo trūkumas gali turėti įtakos miego kokybei, nuotaikų kaitai bei mėnesinių ciklo nereguliarumui pereinamuoju laikotarpiu – perimenopauzėje.
Kokios yra dažniausios sveikatos problemos menopauzės metu?
Menopauzės metu organizme vykstantys hormoniniai pokyčiai turi įtakos ne tik savijautai, bet ir bendram sveikatos būklei, todėl kai kurios ligos ar sutrikimai tampa gerokai dažnesni nei iki šio laikotarpio.
Viena iš pagrindinių problemų yra osteoporozė – tai būklė, kai kaulai tampa silpnesni, porėti ir labiau linkę lūžti. Estrogenas atlieka svarbų vaidmenį palaikant kaulų tankį, tad jo trūkumas po menopauzės lemia spartesnį kaulinio audinio nykimą. Dėl to padidėja rizika patirti stuburo slankstelių, šlaunikaulio ar riešo lūžius, net ir dėl menkų traumų.
Kitas dažnas pavojus – širdies ir kraujagyslių ligos. Estrogenas turi apsauginį poveikį moters širdžiai, o jo sumažėjimas menopauzės metu lemia blogesnį cholesterolio balansą kraujyje (padidėja „blogasis“ LDL ir sumažėja „gerasis“ HDL cholesterolis), gali kilti kraujospūdis, didėja aterosklerozės, insulto ar miokardo infarkto rizika.
Taip pat šiuo laikotarpiu dažnėja šlapimo takų infekcijos, nes mažėjantis estrogeno kiekis silpnina šlapimo pūslės ir makšties gleivinę – ji tampa plonesnė, mažėja apsauginė mikroflora, o tai sudaro palankias sąlygas infekcijoms vystytis. Dėl šios pačios priežasties atsiranda šlapimo nelaikymo epizodų, ypač juokiantis, čiaudint ar sportuojant.
Menopauzė taip pat dažnai sukelia svorio padidėjimą, ypač pilvo srityje, kas susiję ne tik su lėtėjančia medžiagų apykaita, bet ir hormonų disbalansu. Riebalų kaupimasis gali būti ne tik estetinė problema, bet ir papildomas rizikos veiksnys širdies ligoms bei diabetui.
Psichologinės sveikatos problemos – dar viena svarbi menopauzės dalis. Dėl staigių hormonų svyravimų moterys gali jausti apatiją, nerimą, nuovargį, prislėgtą nuotaiką, o kai kuriais atvejais net išsivysto depresija. Emocinė pusiausvyra tampa trapi, o tai veikia tiek profesinį, tiek asmeninį gyvenimą.
Be to, dėl makšties sausumo ir sumažėjusio natūralaus drėkinimo neretai pasireiškia diskomfortas ar skausmas lytinių santykių metu. Tai gali lemti intymumo sumažėjimą, įtampą santykiuose ir sumažėjusią gyvenimo kokybę. Šie simptomai gali dar labiau pabloginti emocinę būklę ir sumažinti pasitikėjimą savimi.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją dėl menopauzės simptomų?
Nors menopauzė yra natūralus ir neišvengiamas moters gyvenimo etapas, tam tikri simptomai ar jų intensyvumas gali reikšmingai paveikti kasdienę savijautą, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Konsultacija su specialistu būtina, jei menopauzės simptomai tampa sunkiai pakeliami ir trukdo normaliam gyvenimui – pavyzdžiui, kai karščio pylimai, naktinis prakaitavimas ar nemiga stipriai sutrikdo poilsį ir energijos lygį.
Taip pat būtina pasitarti su gydytoju, jei pastebimos nenormalios menstruacijų permainos: labai nereguliarus, gausus arba skausmingas kraujavimas, ypač jei jis tęsiasi ilgiau nei įprasta ar atsiranda po ilgos pertraukos. Tokie pokyčiai gali būti ne tik menopauzės požymis, bet ir rimtesnių sveikatos sutrikimų simptomas, todėl jų ignoruoti nereikėtų.
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama ir tuo atveju, jei atsiranda stiprūs emociniai pokyčiai – tokie kaip nuolatinis liūdesys, nerimas, dažni nuotaikų svyravimai ar depresijos simptomai, nes tai gali rodyti ne tik hormoninį disbalansą, bet ir psichologinio palaikymo poreikį. Taip pat svarbu pasitarti, jei juntamas šlapimo nelaikymas, skausmas ar diskomfortas lytinių santykių metu, nes šie simptomai gali būti susiję ne tik su makšties gleivinės pakitimais, bet ir kitomis urologinėmis ar ginekologinėmis problemomis.
Be to, gydytojo konsultacija būtina moterims, turinčioms padidėjusią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, osteoporoze ar turinčioms paveldimą polinkį į tam tikras onkologines ligas, nes tokiais atvejais menopauzė gali paspartinti šių būklių išsivystymą. Specialistai padeda įvertinti rizikas, prireikus paskiria papildomus tyrimus ar tinkamą prevenciją.
Galiausiai, gydytojas gali padėti parinkti tinkamiausias simptomų valdymo priemones, pavyzdžiui, hormonų terapiją ar natūralius papildus, bei stebėti jų poveikį. Tai ypač svarbu, jei moteris nori išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę ir aktyvumą menopauzės metu bei po jos.
Kas yra bioidentiškų hormonų terapija ir kaip ji padeda menopauzės metu?
Bioidentiška hormonų terapija yra gydymo metodas, naudojant hormonus, kurie savo struktūra ir molekuline sudėtimi yra identiški natūraliai žmogaus organizmo gaminamiems moteriškiems hormonams, tokiems kaip estrogenas ir progesteronas. Ši terapija padeda atstatyti hormonų pusiausvyrą menopauzės metu, kai kiaušidžių hormonų gamyba ženkliai sumažėja. Bioidentiški hormonai efektyviai mažina menopauzės simptomus, tokius kaip karščio pylimai, nuotaikų svyravimai, miego sutrikimai, makšties sausumas ir sumažėjęs libido. Be to, ši terapija prisideda prie kaulų tankio palaikymo, širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugos bei gerina bendrą savijautą, todėl moterys jaučiasi energingesnės ir gyvybingesnės. Kadangi bioidentiški hormonai yra natūralios struktūros. Jie dažnai laikomi geriau toleruojamais ir saugesniais, tačiau jų vartojimą visada reikia aptarti su gydytoju, atsižvelgiant į individualias sveikatos sąlygas ir rizikos veiksnius. Taip pat gali būti naudojama ir pakaitinė hormonų terapija.
Užsiregistruoti ir visus klinikos gydytojus akušerius-ginekologus galite peržiūrėti paspaudę: čia.