Fibrinogenas – tai labai svarbus kraujo plazmos baltymas, kuris gaminamas kepenyse ir nuolat cirkuliuoja kraujyje. Jis yra vienas pagrindinių kraujo krešėjimo sistemos komponentų, nes dalyvauja paskutiniame krešulio susidarymo etape. Pažeidus kraujagyslę, organizmas aktyvuoja krešėjimo mechanizmą, kurio metu fibrinogenas virsta fibrinu – netirpiu baltymu, sudarančiu tankų tinklą, „užklijuojantį“ žaizdą ir sustabdantį kraujavimą. Be to, fibrinogenas yra ir ūmios fazės baltymas, todėl jo kiekis kraujyje gali keistis esant uždegimui ar kitoms organizmo reakcijoms.
Kokia yra fibrinogeno funkcija?
Fibrinogenas atlieka kelias svarbias funkcijas organizme:
- Dalyvauja kraujo krešėjimo procese;
- Paverčiamas fibrinu, kuris sudaro krešulio struktūrą;
- Užtikrina kraujavimo stabdymą pažeidus kraujagysles;
- Prisideda prie žaizdų gijimo procesų;
- Veikia kaip uždegimo (ūmios fazės) baltymas, rodantis organizmo reakciją į ligas ar stresą.
Kada atliekamas fibrinogeno tyrimas?
Šis tyrimas dažniausiai skiriamas, jei:
- Įtariami kraujo krešėjimo sutrikimai;
- Dažnas ar sunkiai sustabdomas kraujavimas;
- Įtariamos kepenų ligos (pvz., hepatitas, cirozė);
- Stebima diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK);
- Vertinami uždegiminiai procesai organizme;
- Kontroliuojamas gydymas, susijęs su krešėjimo sistema.
Ką rodo padidėjęs fibrinogenas?
Padidėjęs fibrinogenas gali rodyti:
- Uždegiminius procesus organizme;
- Infekcijas;
- Nėštumą;
- Padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką;
- Streso poveikį organizmui;
- Audinių pažeidimus ar traumas;
- Metabolinius sutrikimus (pvz., nutukimą).
Ką rodo sumažėjęs fibrinogenas?
Sumažėjęs fibrinogenas gali reikšti:
- Sunkias kepenų ligas (pvz., cirozę);
- Paveldimus krešėjimo sutrikimus;
- Diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją (DIK);
- Padidėjusią kraujavimo riziką;
- Sutrikusią baltymų sintezę organizme.
Kodėl svarbus šis tyrimas?
Fibrinogeno tyrimas padeda:
- Įvertinti kraujo krešėjimo būklę;
- Nustatyti kraujavimo ar trombozių riziką;
- Įvertinti uždegiminius procesus;
- Vertinti kepenų funkciją;
- Stebėti gydymo efektyvumą esant krešėjimo sutrikimams.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Taip, jo kiekis gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo uždegimo, streso, fizinio krūvio ar nėštumo.
Ne visada – jis gali padidėti ir dėl laikinių priežasčių, pavyzdžiui, infekcijos ar organizmo streso.
Ne, tai paprastas kraujo tyrimas, kai paimamas nedidelis kraujo mėginys iš venos. Procedūra trunka kelias minutes ir dažniausiai sukelia tik minimalų diskomfortą.