Skiepai nuo stabligės, difterijos ir kokliušo yra vieni svarbiausių profilaktinių skiepų tiek suaugusiems, tiek vaikams, kurie užtikrina ilgalaikę apsaugą nuo gyvybei pavojingų infekcijų. Šios ligos yra itin agresyvios, gali progresuoti greitai ir sukelti rimtas komplikacijas, todėl skiepai nuo stabligės ir kitų minėtų infekcijų išlieka labai rekomenduojami visą gyvenimą. Kadangi vakcinos suformuotas imunitetas laikui bėgant silpsta, skiepų nuo stabligės, difterijos ir kokliušo (Tdap arba Td) dozės rekomenduojamos kartoti kas 10 metų. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, patyrus gilią ar užterštą žaizdą, stiprinamoji dozė gali būti reikalinga ir anksčiau.
Skiepai nuo stabligės dažniausiai suleidžiami kartu su difterijos ir kokliušo komponentais, nes kombinuota vakcina suteikia platesnę apsaugą ir sumažina injekcijų skaičių. Toks derinys laikomas saugiu.
Kodėl skiepai nuo stabligės yra tokie svarbūs?
Stabligė yra itin sunki ir greitai progresuojanti bakterinė infekcija, sukeliama Clostridium tetani bakterijos, kuri dažniausiai patenka į organizmą per gilius, užterštus ar net labai mažus odos pažeidimus: įdrėskimus, įpjovimus, nudegimus, įkandimus ar sužeidimus dirbant, pavyzdžiui, žemės ūkyje. Ši bakterija gamina stiprų neurotoksiną, kuris pažeidžia nervų sistemą ir sukelia skausmingus, vis stiprėjančius raumenų spazmus.
Pirmieji ligos požymiai dažniausiai būna:
- žandikaulio sustingimas;
- kaklo ir nugaros raumenų įtempimas;
- rijimo sutrikimai;
- vėliau – viso kūno spazmai, kurie gali būti tokie stiprūs, kad lūžta kaulai, o sunkiausiais atvejais vystosi kvėpavimo raumenų paralyžius, dėl kurio gali ištikti mirtis.
Svarbu tai, kad stabligė nėra užkrečiama nuo žmogaus žmogui, todėl sergantysis aplinkiniams nekelia pavojaus. Vienintelis patikimas būdas apsisaugoti yra skiepas nuo stabligės, nes persirgus natūralus imunitetas nesusiformuoja – organizmas neįgyja ilgalaikės apsaugos.
Kas dažniausiai patenka į rizikos grupę?
Stabligės bakterijos ypač paplitusios dirvožemyje, dulkėse, ant surūdijusių daiktų, gyvūnų išmatose, todėl didesnę riziką turi:
- žmonės, dirbantys su aštriais įrankiais, metalu, žeme;
- ūkininkai, sodininkai, veterinarai;
- sportininkai, ypač ekstremalaus sporto atstovai;
- keliautojai, ypač vykstantys į tropines šalis;
- žmonės, kurie dažnai patiria odos pažeidimų.
Nors rizika padidėja tam tikromis aplinkybėmis ar užsiimant tam tikra veikla, stabligę gali užsikrėsti bet kas, net ir per labai nedidelę žaizdelę, kurios pats žmogus net nepastebi. Šiuolaikinės vakcinos yra plačiai ištirtos, naudojamos jau dešimtmečius ir turi aukštą veiksmingumo lygį. Jų sudėtyje yra inaktyvuotas toksinas, kuris nesukelia ligos, tačiau skatina organizmą gaminti apsauginius antikūnus.
Difterija ir kodėl reikalingi difterija skiepai
Difterija yra ypač pavojinga bakterinė infekcija, kurią sukelia Corynebacterium diphtheriae. Ši bakterija gamina stiprų toksiną, pažeidžiantį gerklę, nosiaryklę, odą, o sunkiais atvejais – ir širdies bei nervų sistemą. Difterijos metu gerklėje gali susidaryti tirštos, pilkai baltos apnašos, kurios apsunkina kvėpavimą, sukelia gerklės skausmą, karščiavimą, silpnumą. Jei toksinas patenka į kraują, jis gali sukelti širdies ritmo sutrikimus, miokarditą, nervų pažeidimą ir paralyžių.
Ši liga plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint ar artimai bendraujant. Užsikrėsti gali tiek vaikai, tiek suaugę, ypač tie, kurie nėra pasiskiepiję arba neatsinaujinę imunizacijos. Dėl greito ligos progresavimo ir didelio mirtingumo rizikos difterija laikoma viena pavojingiausių infekcijų, kurių galima išvengti skiepais.
Kodėl skiepai nuo difterijos tokie svarbūs?
Moderni medicina leidžia visiškai kontroliuoti difterijos plitimą visuomenėje — tai viena iš ligų, kurios atvejai smarkiai sumažėjo būtent dėl plačiai taikomos vakcinacijos. Difterija skiepai yra pagrindinė apsaugos priemonė tiek vaikams, tiek suaugusiems, nes natūralus imunitetas nesusidaro, o persirgus apsauga išlieka tik labai trumpai.
Skiepai skatina organizmą gaminti antikūnus prieš bakterijos toksiną. Tai reiškia, kad net jei žmogus susidurtų su difterijos bakterija, jo imuninė sistema galėtų greitai neutralizuoti toksiną ir apsaugoti organizmą nuo sunkių komplikacijų.
Kodėl svarbus kokliušo skiepas?
Kokliušas, dar vadinamas „juoduoju kosuliu“, yra itin užkrečiama bakterinė infekcija, kurią sukelia Bordetella pertussis. Ši liga pasižymi tuo, kad sukelia labai intensyvų, varginantį kosulį, trunkantį net 6–10 savaičių. Kosulio priepuoliai tokie stiprūs, kad gali sutrikdyti kvėpavimą, sukelti vėmimą, išsekimą, o sunkiais atvejais – net smegenų pažeidimus dėl deguonies trūkumo. Kūdikiams ir mažiems vaikams kokliušas yra ypač pavojingas, nes jų kvėpavimo takai siauresni ir jie greičiau praranda skysčius, gali išsivystyti plaučių uždegimas ar kvėpavimo sustojimai.
Kokliušo skiepo reikšmė visuomenėje
Dėl didelio užkrečiamumo kokliušas gali lengvai plisti bendruomenėse, šeimose ir kolektyvuose. Todėl kokliušo skiepas yra pagrindinė ir efektyviausia prevencinė priemonė tiek individualiai apsaugai, tiek infekcijos plitimo stabdymui.
Suaugusieji dažnai pamiršta, kad natūraliai įgytas arba vaikystėje gautas imunitetas laikui bėgant silpsta. Taigi jie gali sirgti lengva forma, kuri primena paprastą peršalimą – tačiau tuo pačiu gali būti pavojingi infekcijos platintojai, ypač kūdikiams. Tai vadinama „kokliušo rezervuaro“ efektu: žmogus pats nejaučia sunkios ligos, bet gali užkrėsti kitus.
Todėl vakcinacija apsaugo ne tik skiepytą asmenį, bet ir jo aplinką – vaikus, naujagimius, vyresnio amžiaus žmones, nusilpusio imuniteto pacientus.
Kokliušo vakcina suaugusiesiems
Daugeliui žmonių skiepai nuo kokliušo buvo atlikti vaikystėje, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad imunitetas nuo infekcijos išlieka tik apie 5–10 metų. Todėl suaugusiesiems labai rekomenduojama atnaujinti skiepą, ypač jei jie priklauso rizikos grupei.
Kokliušo vakcina yra ypač rekomenduojama suaugusiesiems:
- planuojant nėštumą (rekomenduojama pasiskiepyti dar iki pastojimo);
- nėščioms moterims – dažnai rekomenduojama skiepyti nėštumo trečiajame trimestre, kad antikūnai apsaugotų naujagimį pirmuosius mėnesius;
- gyvenant su naujagimiu ar kūdikiu;
- dirbant medicinos srityje, ypač su mažyliais;
- dirbant mokyklose, darželiuose, vaikų priežiūros įstaigose;
- prižiūrint kūdikius ar mažus vaikus (tėvai, seneliai, auklės).
Kokliušo vakcina dažniausiai skiriama kartu su stabligės ir difterijos komponentais (Tdap), todėl suteikia kompleksinę apsaugą nuo trijų labai pavojingų ligų.
Kokliušo skiepas nėštumo metu
Viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos rekomendacijų – kokliušo vakcina nėščiosioms trečiajame trimestre. Tokiu būdu susidarę antikūnai perduodami vaisiui, suteikdami naujagimiui apsaugą pirmuosius gyvenimo mėnesius, kol kūdikis dar negali būti paskiepytas pats. Tai labai sumažina sunkių kokliušo formų ir hospitalizacijos riziką.
Kaip dažnai reikalingi skiepai nuo stabligės?
Skiepai nuo stabligės, difterijos ir kokliušo yra vieni svarbiausių profilaktinių skiepų, kurių apsauga su laiku silpsta, todėl juos būtina periodiškai atnaujinti. Suaugusiems žmonėms imunitetas nuo šių ligų nesiformuoja visam gyvenimui, net ir persirgus, todėl reguliarus pakartotinis skiepijimas išlieka labai rekomenduojama prevencinė priemonė.
Pagrindinė rekomenduojama schema suaugusiesiems
Visiems suaugusiems rekomenduojama:
- pagrindinė vakcinacija atliekama vaikystėje, tačiau imunitetas bėgant metams mažėja;
- viena sustiprinamoji dozė kas 10 metų visą gyvenimą — tai standartinė rekomendacija daugelyje šalių;
- jeigu asmuo neatsimena, ar yra gavęs pilną pradinę skiepų seriją, gydytojas gali rekomenduoti ją pakartoti (3 dozių schema), kad būtų atkurtas pakankamas imuniteto lygis.
Ši schema padeda palaikyti apsaugą nuo visų trijų ligų, kadangi kombinuota vakcina formuoja kompleksinį imuninį atsaką ir apsaugo nuo pavojingų komplikacijų.
Papildoma dozė po traumos ar žaizdos
Žmonėms, kurie patiria gilią, užterštą, purvo ar rūdžių paveiktą, įdrėskimų ar įkandimų sukeltą žaizdą – gali būti rekomenduojama papildoma vakcinos dozė, ypač jeigu paskutinis skiepijimas buvo atliktas prieš daugiau nei 5 metus.
Tai daroma dėl to, kad stabligės bakterija egzistuoja dirvožemyje, ant paviršių ir aplinkoje, todėl bet kokia odą pažeidžianti trauma gali būti rizikinga, jei imunitetas nėra pakankamai stiprus.
Kodėl skiepai rekomenduojami visą gyvenimą?
Stabligės sukėlėjai neišnyksta iš gamtos: jie aptinkami dirvožemyje, rūdyse, metalo paviršiuose, gyvūnų aplinkoje. Difterijos ir kokliušo bakterijos taip pat cirkuliuoja tarp žmonių, todėl visuotinė apsauga priklauso nuo nuolatinio vakcinacijos palaikymo.
Skiepai nuo stabligės ir kartu esantys difterijos bei kokliušo komponentai yra saugūs, gerai toleruojami įvairaus amžiaus pacientų ir padeda užtikrinti, kad apsauga išliktų nuolatinė.
Dažniausiai užduodami klausimai
Taip. Nėščiosioms rekomenduojama vakcina, kad apsaugotų save ir naujagimį nuo kokliušo, tačiau visada svarbu pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Taip. Imunitetas palaipsniui silpnėja, todėl rekomenduojama atnaujinti skiepus kas 10 metų.
Jei prieš patiriant traumą (įpjovimą, įkandimą ar pan.) paskutinis skiepas buvo atliktas prieš daugiau nei 5 metus, rekomenduojama papildoma dozė.
Šiuolaikinės medicinos praktikoje dažniausiai naudojamos kombinuotos vakcinos, kurios apima visas tris ligas.
Ne. Vakcinose naudojami inaktyvuoti komponentai, nesukeliantys ligos.
Paraudimas injekcijos vietoje, lengvas skausmas, nuovargis, nestiprus karščiavimas. Nepaisant to, reakcijos paprastai yra lengvos ir greitai praeina.
Vaikai skiepijami pagal vaikų skiepų rekomendacinį kalendorių, bet paauglystėje ir vėliau rekomenduojama periodiškai atnaujinti skiepą.
Lengvi peršalimo simptomai nėra kontraindikacija, tačiau reikėtų pasitarti su gydytoju.
Taip. Tokiais atvejais rizika užsikrėsti yra didesnė, todėl skiepai nuo stabligės ypač rekomenduojami.
Jeigu nepamenate, kada buvote paskiepytas skiepais nuo stabligės, arba nėra išlikusių įrašų skiepų pase, rekomenduojama laikytis pakartotinės vakcinacijos schemos. Tai reiškia, kad gydytojas gali paskirti pagrindinę trijų dozių skiepijimo seriją, tarsi skiepytumėtės pirmą kartą. Toks metodas yra saugus ir užtikrina, kad organizmas tikrai turės pakankamą imunitetą nuo stabligės, difterijos ir kokliušo.
Pagal LR SAM patvirtintą profilaktinį skiepijimų kalendorių nuo šių užkrečiamųjų ligų visi 2-7 m. (imtinai) vaikai skiepijami nemokamai. Taip pat, prireikus suaugę apdraustieji asmenys taip pat skiepijami – nuo stabligės, difterijos, kokliušo. Nėščiosios nemokamai gali būti skiepijamos kokliušo komponentą turinčia vakcina. Daugiau informacijos šiuo klausimu: čia.