Ko gero, nesuklysime sakydami, kad vienokį ar kitokį aptirpimo kūne jausmą bent kartą gyvenime yra patyręs kone kiekvienas žmogus. Kodėl ir kaip ši būklė atsiranda bei kada vertėtų ieškoti skubios pagalbos, kalbamės su Kaune įsikūrusios BIOFIRST klinikos gydytojomis neurologėmis.
Kas yra aptirpimo jausmas kūne?
„Tirpimu pacientai neretai apibūdina labai skirtingus pojūčius ar simptomus. Svarbu atskirti, ar sumažėjo kažkurios kūno vietos odos jautrumas lytėjimui, skausminiam dirgikliui, temperatūrai (šalčiui, karščiui), vibracijai, ar, atvirkščiai, atsakas į aplinkos dirgiklius yra sustiprėjęs. Pavyzdžiui, švelnus prisilietimas jaučiamas kaip nemalonus, skausmingas. Kartais tirpulio pojūtis jaučiamas ir be aiškaus stimulo, gali būti juntamas deginimas, šaltis. Pacientui dažnai sunku konkrečiai įvardyti, rasti tinkamiausią jutimų simptomus apibūdinantį žodį. Pasitaiko, kad silpnumą ar motorikos sutrikimą jie irgi linkę vadinti tirpimu.“
Dėl kokių priežasčių atsiranda tirpimas?
„Neretai tirpimo priežastį išsiaiškinti sudėtinga, prireikia detalių tyrimų ir klinikinės patirties. Tirpulys, skausmingas tirpimas, skruzdžių bėgiojimo jausmas yra dažniau susiję su nervinių šaknelių, periferinių nervų ar jų rezginių pažeidimu. Dažniausios jų priežastys – stuburo patologija, tuneliniai sindromai (riešo, alkūnės ir kt.) ar polineuropatija, nulemta cukrinio diabeto. O beskausmis jautrumo netekimas signalizuoja apie galvos smegenų pažeidimą (insultas, augliai). Išsėtinė sklerozė taip pat gali pasireikšti jutimų sutrikimu, parestezijomis.“
Ar nutirpimas yra pavojingas gyvybei?
Jovita Fultinavičiūtė
„Jei šis simptomas atsiranda ilgiau sėdint sukryžiavus kojas ar pasirėmus galvą ranka, o praeina pakeitus kūno padėtį – ne. Tai normali organizmo reakcija į laikinai, mechaniškai suspaustą nervą. Jei tirpimo pojūtis yra nuolatinis, reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą dėl periferinės nervų sistemos ištyrimo. Sunerimti vertėtų tada, jei nutirpimas atsiranda staiga, vienoje kūno pusėje (dažniausiai rankoje, kojoje ar veide) ir yra lydimas motorinės funkcijos, kalbos sutrikimo bei veido asimetrijos (nusviręs lūpos kampas, perkreipta veido išraiška). Tokiais atvejais reikalinga skubi pagalba, nes šie simptomai gali byloti apie ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą – insultą. Verta paminėti, kad tirpimas gali būti ir daugelio kitų organų sistemų patologijų simptomu, todėl nerekomenduočiau pacientams užsiimti savidiagnostika. Net jei iš pažiūros aptarti simptomai atrodo panašūs į kito šeimos nario ar bičiulio – pacientui nevertėtų nuvertinti ar pervertinti situacijos. Geriausia savo sveikatą patikėti savo srities specialistui.“
Asta Loibienė
Kaip gydomas dažnai pasikartojantis, neūmus tirpulys?
„Pirmiausia gydytojas neurologas siekia atrasti tirpulio priežastį. Surenkama paciento anamnezė, atliekamas neurologinis ištyrimas, toliau sprendžiama, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, reikalingus vienai ar kitai patologijai atmesti. Gali būti paskiriami kraujo tyrimai (pavyzdžiui, vitamino B12, folio rūgšties koncentracija kraujyje ir kt.), vaizdinis radiologinis ištyrimas. Kartais pasitaiko atvejų, kai pacientą tenka siųsti į kitų specialistų konsultacijas. Šiuolaikinėje visuomenėje nereti psichosomatinės kilmės kūno aptirpimai – stipriai susijaudinus, patiriant panikos atakas, sergant depresija. Tačiau pirmiausia rekomenduojama apsilankyti pas neurologą, kad būtų galima atmesti fiziologines tirpulio priežastis arba, priešingai, jas patvirtinti ir pradėti tikslingą gydymą.“
