Dažniausiai užduodami klausimai

  1. Pagrindinis
  2. »
  3. Menopauzės centras
  4. »
  5. Dažniausiai užduodami klausimai

BIOIDENTIŠKŲ HORMONŲ TERAPIJA

Bioidentiškų hormonų terapija (BHT) – tai gydymas perimenopauzės ar menopauzės simptomams palengvinti, naudojant hormonų preparatus, kurie struktūriniu požiūriu identiški natūraliems žmogaus hormonams, pavyzdžiui, estrogenui ir progesteronui. Tai leidžia organizmui juos geriau toleruoti nei kai kuriuos sintetinius hormoninius preparatus.

BHT dažniausiai naudojama:

  • Karščio bangoms ir naktiniam prakaitavimui mažinti.
  • Miego kokybei gerinti.
  • Nuotaikų svyravimams, dirglumui ir nerimui mažinti.
  • Makšties sausumui ir diskomfortui lytinių santykių metu mažinti.
  • Odos ir kaulų sveikatos palaikymui.
  • Hormonai yra struktūriškai identiški natūraliems hormonams.
  • Kai kurioms moterims geriau toleruojami, sukelia mažiau šalutinių reiškinių.
  • Leidžia pritaikyti įvairias vartojimo formas pagal individualius poreikius.

Taip pat dėmesį turėtų atkreipti moterys:

  • Su krūties, gimdos ar kitais navikais.
  • Sergančios širdies ligomis arba turinčios kraujo krešulių riziką.
  • Turinčioms kepenų ligų ar kitų lėtinių sveikatos problemų.
  • Kurios dar neturi aiškios menopauzės diagnozės, bet nori pradėti hormoninį gydymą.

BHT gali šiek tiek pagerinti metabolizmą, odos elastingumą ir drėgmę, tačiau ji neišsprendžia visų svorio ar odos pokyčių. Svarbu derinti gydymą su subalansuota mityba ir fiziniu aktyvumu.

BHT skiriama individualiai. Dažniausiai gydymo laikotarpis priklauso nuo simptomų intensyvumo ir moters sveikatos. Gydytojas reguliariai vertina naudą ir riziką, kad gydymas būtų saugus ir efektyvus.

PAKAITINĖ HORMONŲ TERAPIJA

Pakaitinė hormonų terapija (PHT) – gydymo metodas, skirtas palengvinti perimenopauzės ar menopauzės simptomus, kurie atsiranda, kai organizmas gamina mažiau hormonų, ypač estrogeno ir progesterono. Terapija gali būti estrogeno monoterapija (moterims su pašalinta gimda) arba kombinuota terapija (estrogenas + progesteronas moterims su gimda).

PHT dažniausiai naudojama:

  • Karščio bangoms ir naktiniam prakaitavimui mažinti.
  • Miego kokybei gerinti.
  • Nuotaikų svyravimams ir dirglumui mažinti.
  • Makšties sausumui ir diskomfortui lytinių santykių metu mažinti.
  • Osteoporozės rizikai sumažinti.
  • Bendros savijautos, odos elastingumo palaikymui.

PHT laikoma saugia bet galimi šalutiniai poveikiai:

  • Krūtų jautrumas, pykinimas, galvos svaigimas.
  • Nedidelis kraujavimas ar mėnesinių pokyčiai.
  • Retai – kraujo krešuliai, širdies ligų ar insulto rizika.

Taip pat dėmesį turėtų atkreipti moterys:

  • Su krūties, gimdos ar kitais navikais.
  • Turinčios širdies ligų, kraujo krešulių ar insulto riziką.
  • Sergančios kepenų ligomis ar kitomis lėtinėmis sveikatos problemomis.
  • Kurioms simptomai stiprūs arba staiga pasikeitė.

Svarbiausia – individualus gydymo planas ir nuolatinė gydytojo kontrolė.

  • Gydymo trukmė priklauso nuo simptomų intensyvumo ir individualios rizikos.
  • Paprastai rekomenduojama naudoti mažiausią efektyvią dozę trumpiausią įmanomą laiką, nuolat vertinant naudą ir riziką.

PHT gali šiek tiek pagerinti odos drėgmę, elastingumą ir metabolizmą, bet neišsprendžia visų svorio pokyčių. Svarbu derinti su:

  • Subalansuota mityba.
  • Fiziniu aktyvumu.
  • Sveiku gyvenimo būdu.

LAZERINĖ TERAPIJA

Lazerinė ginekologija – tai modernus, minimaliai invazyvus gydymo metodas, naudojamas moters lytinių organų funkciniams ir struktūriniams pokyčiams koreguoti. Lazerio technologija padeda spręsti makšties sausumo, elastingumo sumažėjimo, šlapimo nelaikymo, po gimdymo atsiradusių audinių pakitimų bei kitus intymios sveikatos sutrikimus. Procedūros yra greitos, saugios ir pasižymi trumpu atsistatymo laikotarpiu.

Lazerinės procedūros dažniausiai naudojamos:

  • Makšties sausumui mažinti.
  • Makšties tonusui atstatyti po gimdymo ar dėl hormonų pokyčių.
  • Lengvo ar vidutinio šlapimo nelaikymo mažinimui.
  • Lytinio pasitenkinimo gerinimui.
  • Estetinių intymių sričių problemų sprendimui.
  • Procedūra trunka apie 15–30 minučių.
  • Naudojamas lazerio prietaisas, švelniai veikiantis makšties audinius.
  • Procedūra beveik neskausminga, jaučiamas tik šiltas dilgčiojantis pojūtis.
  • Paprastai rekomenduojami 2–3 seansai, tam tikrais atvejais – papildomas seansas po kelių mėnesių.
  • Pirmieji rezultatai jaučiami po pirmojo – antrojo seanso, tačiau optimalus efektas pasiekiamas po viso kurso.
  • Procedūra laikoma minimaliai invazyvia ir saugia.
  • Retai gali pasireikšti nedidelis diskomfortas ar laikinas paraudimas.
  • Nerekomenduojama moterims su aktyviais infekciniais procesais ar tam tikrais navikais.
  • Visada būtina pasikonsultuoti su gydytoju prieš procedūrą.
  • Mažai invazinė, be chirurginių pjūvių.
  • Skatina natūralų audinių atsinaujinimą ir kolageno gamybą.
  • Greitas atsigavimas ir minimalūs šalutiniai poveikiai.
  • Gali būti derinama su hormonų terapija ar kitais gydymo metodais.
  • Jei jaučiate makšties sausumą ar skausmą lytinių santykių metu ir vietiniai preparatai nepadeda ar norite efektyvesnio poveikio.
  • Jei vargina lengvas šlapimo nelaikymas.
  • Jei norite atstatyti makšties tonusą po gimdymo.
  • Jei domina audinių regeneracija.

Ne visai. Procedūra gali pagerinti komfortą, audinių elastingumą ir intymų pasitenkinimą, tačiau hormonų disbalanso lazerinės ginekologinės procedūros neveikia. Lazerinės procedūros ir hormonų terapija dažnai derinami kartu, kad pasiektų geriausią efektą.

GINEKOLOGINĖS INJEKCIJOS

Ginekologinės injekcijos – tai šiuolaikinės medicininės procedūros, kurios padeda gerinti moters lytinių organų funkciją, išvaizdą ir bendrą savijautą. Tai nėra chirurginės operacijos – injekcijos atliekamos greitai, paprastai ir su minimaliu diskomfortu. Dažniausiai šios procedūros taikomos siekiant sumažinti nemalonius pojūčius, sukeliamus makšties sausumo, gleivinės plonėjimo, seksualinės diskomforto ar net šlapimo nelaikymo.

Ginekologinės injekcijos dažniausiai sukelia tik nedidelį diskomfortą, kurį dauguma moterų laiko toleruotinu. Procedūros metu pojūtis gali skirtis priklausomai nuo injekcijos tipo, vietos ir individualaus skausmo barjero.

  • Pojūtis injekcijos metu. Moterys dažnai apibūdina tai, kaip trumpalaikį dūrimą, deginimą ar spaudimą, panašų į įprastą injekciją kraujui paimti ar skiepą. Šie pojūčiai paprastai trunka tik kelias sekundes ar minutes.
  • Po procedūros. Injekcijos vietoje gali likti lengvas jautrumas, švelnus deginimas ar nedidelis patinimas, kuris dažniausiai išnyksta per 24–72 valandas. Kai kurios moterys jaučia nedidelį diskomfortą gilesniuose audiniuose, ypač jei procedūra buvo intensyvesnė arba atliekamas PRP gydymas.
  • Skausmo tolerancija individuali. Skausmo pojūtis labai priklauso nuo moters jautrumo. Dažnai, pasitarus su gydytoju, galima pasirinkti papildomas priemones diskomfortui sumažinti, pavyzdžiui, lengvą vietinį nuskausminimą.

Ginekologinės injekcijos procedūra paprastai trunka apie 20-45 minutes (kartu su konsultacija), tačiau tikslus laikas priklauso nuo procedūros tipo, naudojamų preparatų ir pasiruošimo veiksmų.

  • PRP (trombocitais praturtinta plazma):
    • Pirmiausia paimamas kraujas iš moters venos.
    • Tada kraujas apdorojamas specialiu centrifugavimo aparatu, kurio metu išskiriama plazma su padidinta trombocitų ir augimo faktorių koncentracija. Šis paruošimas gali užtrukti apie 10–20 minučių.
  • Kitos ginekologinės injekcijos (pvz., hialurono rūgšties):
    • Kadangi kraujo paruošimas nereikalingas, procedūra dažniausiai yra trumpesnė – apie 20–30 minučių.
    • Į laiką įeina vietinis nuskausminimas (jei reikia) ir pats injekcijos (-ų) suleidimo procesas.
  • Papildomi faktoriai, galintys paveikti trukmę:
    • Gydomų vietų skaičius ir apimtis.
    • Individualus pacientės jautrumas ir nuskausminimo poreikis.
  • Informuokite gydytoją ginekologą apie sveikatos būklę ir vaistus
  • Praneškite apie vartojamus vaistus, ypač kraują skystinančius preparatus ar kitus vaistus, galinčius didinti kraujavimo riziką.
  • Jei vartojate kitus medikamentus, papildus ar žolelių preparatus, kurie gali turėti įtakos kraujavimui ar audinių atsakui, taip pat svarbu informuoti gydytoją.
  • Gydytojas įvertins, ar reikia laikinai pakeisti vaistų vartojimą prieš procedūrą.

Įsitikinkite, ar nėra aktyvios infekcijos

  • Jei turite makšties ar šlapimo takų infekciją, procedūrą rekomenduojama atidėti iki visiško pasveikimo.
  • Bet koks uždegimas ar dirginimas gali padidinti komplikacijų riziką ir sumažinti procedūros efektyvumą.

Venkite tam tikrų medikamentų ir alkoholio

  • Pavyzdžiui, vaistų nuo skausmo gali būti patariama nevartoti 24-48 valandas prieš procedūrą. Jie gali didinti kraujosruvų riziką.
  • Alkoholis gali paveikti kraujotaką ir audinių atsaką, todėl rekomenduojama jo vengti bent 24 valandas prieš procedūrą.

Psichologinis ir fizinis pasiruošimas

  • Pasiruoškite, kad injekcijos gali sukelti trumpalaikį diskomfortą (dūrimo, spaudimo ar deginimo pojūtį).
  • Jei jaučiate didelį nerimą dėl procedūros, galite pasikalbėti su gydytoju, atlikti atpalaiduojančias kvėpavimo technikas ar išbadyti kitus būdus diskomfortui sumažinti.

Poprocedūrinės rekomendacijos

  • Po procedūros laikykitės gydytojo nurodymų, įskaitant higienos priemones, ribokite fizinį aktyvumą, 3-7 dienas venkite lytinių santykių.
  • Svarbu stebėti injekcijos vietą dėl paraudimo, patinimo ar kraujosruvų, taip pat kitų neįprastų pojūčių.
  • Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia stiprus skausmas, karščiavimas ar infekcijos požymiai.
  • Lengvas skausmas ar diskomfortas injekcijos vietoje (pirmąsias 24–72 valandas).
  • Patinimas, jautrumas, gali pasireikšti nedidelės kraujosruvos (hematomos).
  • Lengvas deginimas, niežulys (dažniausiai tai trumpalaikis simptomas).
  • Gali būti laikinas išskyrų pagausėjimas.

Poveikis dažniausiai trunka apie 6–12 mėnesių, priklausomai nuo individualių organizmo savybių.

Dažniausios rekomendacijos: PRP – 2-3 seansai (dažniausiai kas 4-6 savaites), po to vienas seansas su vėlesne palaikymo procedūra po 6-12 mėn. Hialurono injekcijos – vienas seansas gali duoti efektą keliems mėnesiams. Kai kuriais atvejais, pakartotines injekcijas galima atlikti kas 6-12 mėn. Įvertinimas ir individualus planas priklauso nuo jaučiamų simptomų, atsako į gydymą ir pacientės lūkesčių.

  • Amžius ir hormonų pusiausvyra: menopauzės ar postmenopauzės metu, kai kurioms moterims poveikis gali būti trumpesnis dėl audinių atrofijos.
  • Audinių būklė: gera kraujotaka, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas gali prailginti efektą.
  • Procedūros dažnis ir intensyvumas: kelių seansų ciklas užtikrina efektyvesnį ir ilgiau trunkantį poveikį.
  • Individualus organizmo atsakas: kiekviena moteris gali jausti skirtingą efekto trukmę.

Dauguma gydytojų akušerių-ginekologų po procedūros lytinių santykių rekomenduoja vengti 3-7 dienas. Kai kuriais atvejais, ypač po intensyvesnių injekcijų arba kombinuotų procedūrų, gali būti patariama palaukti kiek ilgiau. Jei pastebimas kraujavimas, paraudimas ar uždegimo požymiai, lytinių santykių reikėtų vengti iki visiško simptomų išnykimo.

Ginekologinės injekcijos tinka ne visoms moterims. Yra tam tikrų kontraindikacijų ir atsargumo priemonių, kurias turi įvertinti gydytojas:

  • Onkologinė liga. Kai kuriais atvejais procedūra kontraindikuotina, ypač jei yra priežasčių vengti audinių stimuliacijos.
  • Aktyvios urogenitalinės infekcijos. Procedūra turėtų būti atidėta iki visiško pasveikimo.
  • Kraujavimo sutrikimai arba vartojami antikoaguliantai. Būtina įvertinti komplikacijų riziką.
  • Individualus jautrumas arba alergija preparato ar papildomų komponentų atveju.

PERIMENOPAUZĖ

Perimenopauzė – tai natūralus pereinamasis moters gyvenimo etapas, kai organizme pradeda mažėti estrogeno ir progesterono – pagrindinių moteriškų lytinių hormonų – gamyba. Šis laikotarpis žymi artėjimą prie menopauzės, t. y. menstruacinio ciklo pabaigos.

Pirmieji požymiai:

  • Menstruacijų ciklas tampa nereguliarus.
  • Atsiranda karščio bangos, naktinis prakaitavimas.
  • Juntamas nuovargis, prastesnis miegas.
  • Didesnis dirglumas, emocijų svyravimai.
  • Sumažėjęs lytinis potraukis.
  • Makšties sausumas.
  • Odos pokyčiai – sausumas, jautrumas, bėrimai.
  • Netikėti svorio pokyčiai (ypač pilvo srityje).

Šie simptomai rodo, kad prasidėjo hormonų svyravimai, nors menstruacijos dar tęsiasi.

Perimenopauzė paprastai trunka 4-8 metus, tačiau kiekvienos moters organizmas unikalus – kai kurioms šis laikotarpis gali būti trumpesnis, o kai kurioms – ilgesnis.
Menopauzė laikoma pasiekta tuomet, kai 12 mėnesių iš eilės nėra mėnesinių ir priežastis nėra nėštumas ar liga.

Taip, tai labai dažnas simptomas. Dėl svyruojančio estrogeno ir progesterono lygio:

  • Kai kuriuose cikluose nėra ovuliacijos, todėl kraujavimas gali būti gausesnis.
  • Gali sustiprėti skausmas.

Tačiau kreiptis į gydytoją būtina, jei:

  • Kraujavimai tampa itin gausūs (keičiate paketą kas 1–2 val.).
  • Kraujuojate ilgiau nei 7–10 dienų.
  • Kraujavimas pasirodo tarp mėnesinių.
  • Atsiranda stiprus, neįprastas skausmas.

Hormoniniai pokyčiai lėtina medžiagų apykaitą, mažina raumenų masę taip pat didėja atsparumas insulinui. Dėl to organizmas lengviau kaupia riebalus, ypač pilvo srityje.

Taip. Estrogenas veikia serotonino, dopamino ir kitų „laimės hormonų“ veiklą. Jo svyravimai gali lemti:

  • Nerimą, panikos epizodus;
  • Dirglumą.
  • Greitą nuotaikų kaitą.
  • Jautresnę reakciją į stresą.
  • Sunkesnį užmigimą.
  • Emocinį nuovargį.

Jei emociniai pokyčiai trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikalbėti su gydytoju ar psichologu.

Taip. Hormonų disbalansas veikia odą ir plaukus. Dėl estrogeno mažėjimo:

  • Oda sausėja, tampa jautresnė.
  • Atsiranda bėrimų, primenančių aknę.
  • Gilėja raukšlės.
  • Plaukai slenka arba plonėja.
  • Gali atsirasti galvos odos jautrumas.

Padeda:

  • Drėkinantys odos kremai su keramidais, hialuronu.
  • SPF kasdienis naudojimas.
  • Švelnūs šampūnai, galvos masažai.
  • Profesionali dermatologo konsultacija, jei pokyčiai ryškūs.

Taip. Nors ciklai tampa nereguliarūs, ovuliacija vis dar gali vykti, todėl nėštumas perimenopauzės laikotarpiu įmanomas.

Jeigu nėštumas neplanuojamas, reikėtų ir toliau naudoti apsisaugojimo priemones iki to momento, kol mėnesinių nėra 12 mėnesių iš eilės.

Reikėtų pasikonsultuoti, jei:

  • Mėnesinės tampa labai gausios ar dažnos.
  • Mraujavimas vyksta tarp ciklų.
  • Karščio bangos ar naktinis prakaitavimas trukdo miegui.
  • Atsiranda stiprus nuotaikų sutrikimas, nerimas, depresijos požymiai.
  • Atsiranda skausmas lytinių santykių metu.
  • Simptomai staiga stiprėja arba atrodo neįprasti.
  • Įtariate, kad perimenopauzė prasidėjo ypač anksti (iki 40 m.).

Gydytojas gali pasiūlyti tiek hormoninius, tiek nehormoninius sprendimus, padedančius palengvinti moters kasdienybę.

MENOPAUZĖ

Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, susijęs su reikšmingais hormonų pokyčiais. Nors tai nėra liga ar sutrikimas, hormonų pusiausvyros svyravimai gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę moters savijautą. Dėl šios priežasties šis laikotarpis reikalauja ypatingos sveikatos priežiūros ir, tam tikrais atvejais, profesionalios gydytojų pagalbos.

Ne visada, bet tai vienas dažniausių perimenopauzės požymių. Kitos galimos priežastys:

  • Stresas.
  • Svorio pokyčiai.
  • Intensyvus sportas.
  • Skydliaukės sutrikimai.
  • Hormoninių kontraceptikų vartojimas ar nutraukimas.
  • Nėštumas.
  • Kai kurie vaistai.

Karščio bangos yra vienas dažniausių menopauzės simptomų, bet jas galima sušvelninti.

Padeda:

  • Vėsus miegamasis, lengva patalynė.
  • Alkoholio, kofeino, aštraus maisto ir karštų gėrimų ribojimas.
  • Streso mažinimas (kvėpavimo pratimai, meditacija).
  • Svorio mažinimas, jei yra antsvoris.
  • Fizinis aktyvumas.
  • Drabužiai iš natūralių audinių.

Vaistiniai sprendimai:

  • Hormonų terapija – efektyviausia, esant stiprioms karščio bangoms.
  • Nehormoniniai vaistai: antidepresantai, kai kurie augaliniai preparatai (tik pasitarus su gydytoju).

Taip. Hormonų svyravimai paveikia ne tik kūną, bet ir emocinę savijautą. Dėl sumažėjusio estrogeno kiekio gali atsirasti:

  • Nerimas.
  • Dirglumas.
  • Emocinis jautrumas.
  • Nuotaikų svyravimai.
  • Depresijos simptomai.

Rizika didesnė moterims, kurios anksčiau patyrė depresiją ar intensyvų stresą.

Ką galima daryti:

  • Reguliariai mankštintis.
  • Pakankamai miegoti.
  • Riboti alkoholį.
  • Praktikuoti streso valdymo technikas.
  • Valgyti subalansuotą maistą.
  • Apsvarstyti terapiją ar psichologo konsultacijas.
  • Prireikus – aptarti su gydytoju galimą medikamentinį gydymą.

Hormonų pokyčiai, raumenų masės mažėjimas ir sulėtėjusi medžiagų apykaita skatina svorio augimą, ypač pilvo srityje. Padėti gali:

Mityba:

  • Daug baltymų kiekviename valgyme.
  • Daugiau daržovių, skaidulų.
  • Mažiau cukraus ir rafinuotų angliavandenių.
  • Mažinti alkoholio vartojimą.
  • Valgyti reguliariai, vengti užkandžiavimo be reikalo.

Aktyvumas:

  • Jėgos treniruotės raumenų masei palaikyti.
  • Greitas ėjimas, plaukimas, dviračio mynimas.
  • Trumpi intervaliniai (HIIT) pratimai.

Papildomi metodai:

  • Pakankamas miegas (6–8 val.).
  • Streso mažinimas, nes kortizolis skatina riebalų kaupimąsi pilvo srityje.

Reguliariai taikant šiuos principus, pilvo riebalų mažėjimas tampa įmanomas net menopauzės metu.

Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei:

  • Karščio bangos trukdo miegui ar kasdieniam gyvenimui.
  • Staiga pradedate gausiai kraujuoti.
  • Atsiranda tarpmenstruaciniai kraujavimas.
  • Jaučiate skausmą lytinių santykių metu.
  • Simptomai vystosi labai greitai ar atrodo neįprasti.
  • Atsiranda stiprus nerimas ar depresijos požymiai.

Reguliarus sveikatos tikrinimas menopauzės metu – būtinas, kad būtų išvengta osteoporozės, širdies ligų ir kitų su hormonų pokyčiais susijusių rizikų.

Taip, menopauzė tiesiogiai veikia odą. Sumažėjus estrogenui:

  • Oda tampa plonesnė.
  • Sumažėja kolageno ir elastino.
  • Oda sausėja, gali tapti šiurkšti.
  • Gilėja raukšlės.
  • Apsunksta žaizdelių gijimas.
  • Kai kurioms moterims atsiranda bėrimų, primenančių aknę.

Kaip padėti odai:

  • Rinktis švelnius prausiklius ir intensyvaus drėkinimo priemones.
  • Naudoti hialurono rūgšties, niacinamido, keramidų turinčius produktus.
  • Kasdien naudoti SPF.
  • Vengti pernelyg agresyvių procedūrų.
  • Gerti pakankamai vandens.
  • Prireikus – pasitarti su dermatologu dėl profesionalių procedūrų ar gydymo.

Taip, tai dažni fiziologiškai paaiškinami menopauzės simptomai. Sumažėjęs estrogenas lemia:

  • Makšties sausumą.
  • Plonesnį makšties gleivinės audinį.
  • Sumažėjusią lubrikaciją.
  • Lytinio potraukio pokyčius.
  • Skausmą lytinių santykių metu (dispareuniją).

Ką galima daryti:

  • naudoti lubrikantus ir makšties drėkiklius (vandens arba silikono pagrindo);
  • apsvarstyti vietinę estrogenų terapiją (makšties žvakutės, kremas);
  • išlaikyti fizinį aktyvumą – gerina kraujotaką;
  • pasikalbėti su partneriu ir nebijoti ieškoti komfortiškesnių sprendimų;
  • prireikus – kreiptis į ginekologą dėl gydymo.

POSTMENOPAUZĖ

Postmenopauzė – tai laikotarpis po menopauzės, kai menstruacijos nebevyksta, o hormonų lygis organizme išlieka žemesnis. Tai reiškia, kad po menopauzės kiaušidės nebevykdo savo įprastos funkcijos – jos nebegamina kiaušinėlių ir moteriškų hormonų, tokių kaip estrogenas ir progesteronas. Šis laikotarpis tęsiasi visą likusį moters gyvenimą.

Po menopauzės lytinį potraukį moteris gali išlaikyti, tačiau jo intensyvumas ir pobūdis gali keistis. Tai visiškai natūrali, bet labai individuali patirtis. Kai kurios moterys pastebi sumažėjusį libido, o kitos teigia, kad jų seksualinis gyvenimas tapo net kokybiškesnis – labiau pagrįstas emociniu ryšiu, artumu ir abipusiu supratimu.

  • Makšties drėkikliai ir lubrikantai (vandens ar silikono pagrindu) – pirmas žingsnis, jei jaučiamas sausumas ar diskomfortas.
  • Vietinė estrogenų terapija (žvakutės, kremai, makšties žiedai) – tiesiogiai veikia gleivinę, gerina elastingumą, kraujotaką ir mažina skausmą. Ši terapija laikoma saugia daugumai moterų.
  • Sisteminė hormonų pakaitinė terapija gali padėti atkurti bendrą hormonų balansą, pagerinti nuotaiką, energiją ir lytinį potraukį. Sprendimas dėl jos taikymo turi būti individualus ir suderintas su gydytoju.
  • Kai kuriais atvejais, esant labai mažam libido, gali būti svarstomas testosterono papildymas mažomis dozėmis, ypač jei kitos priemonės neveiksmingos.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas (ypač joga, pilatesas, šokiai, ėjimas) gerina kraujotaką, pakelia nuotaiką ir didina energijos lygį.
  • Subalansuota mityba (turtinga omega-3 riebalų rūgštimis, B grupės vitaminais, cinku ir magniu) padeda palaikyti nervų ir hormonų pusiausvyrą.
  • Atviras bendravimas su partneriu – svarbiausia priemonė išlaikyti emocinį ryšį. Daugelis porų atranda naujus intymumo būdus, o nepasitenkinimą dažnai lemia ne fiziologija, o neišsakytas nesaugumas ar įtampa.

Svarbu nepamiršti, kad seksualumas – tai ne tik lytinis aktas, bet ir prisilietimai, bučiniai, emocinis artumas, bendravimas. Po menopauzės intymumas gali įgauti naują aspektą – mažiau spontanišką, bet brandesnį ir labiau sąmoningą. Moterims svarbu žinoti, kad seksualinis potraukis nėra privalomas – tai asmeninė ir natūraliai kintanti patirtis. Tačiau jei moteris nori išlaikyti aktyvų intymų gyvenimą, tam yra daugybė sprendimų.

Menstruacijų pabaiga nereiškia, kad reprodukcinės sistemos priežiūra tampa nebereikalinga. Priešingai – po menopauzės organizme vyksta reikšmingi hormoniniai pokyčiai, turintys įtakos ne tik reprodukcinei, bet ir bendrinei moters sveikatai: kaulams, širdžiai, šlapimo takams, odai, psichologinei savijautai. Reguliarūs apsilankymai pas ginekologą leidžia šiuos pokyčius stebėti, įvertinti rizikas ir laiku užkirsti kelią ligoms.

Kodėl ginekologo priežiūra išlieka svarbi ir po menopauzės:

  1. Onkologinių ligų profilaktika. Nors moteris nebeovuliuoja ir nebeturi mėnesinių, gimdos kaklelio, gimdos gleivinės (endometriumo), kiaušidžių ir krūties vėžio rizika išlieka.
    Ankstyva diagnostika yra labai svarbi, nes dauguma šių ligų ankstyvose stadijose nesukelia jokių simptomų. Todėl gimdos kaklelio tepinėlis (PAP testas) rekomenduojamas kas 3 metus, o esant padidėjusiai rizikai (pvz., ŽPV infekcijai ar pakitimams anksčiau) – dažniau, pagal gydytojo rekomendaciją.
  2. Makšties ir šlapimo takų sveikata. Po menopauzės dėl mažo estrogeno kiekio makšties gleivinė suplonėja, sumažėja natūrali apsauga nuo bakterijų, todėl gali dažniau pasireikšti makšties sausumas, deginimas, niežėjimas, skausmas lytinių santykių metu ar pasikartojančios infekcijos. Estrogeno trūkumas taip pat gali paveikti šlapimo pūslės tonusą, todėl didėja šlapimo nelaikymo, dažnesnio šlapinimosi ar infekcijų rizika.
    Ginekologas gali pasiūlyti vietinę terapiją (pvz., estrogenų kremus ar žvakutes), makšties probiotikus ar fizioterapinius sprendimus.
  3. Kraujavimas po menopauzės. Bet koks kraujavimas ar rusvų išskyrų atsiradimas po menopauzės yra nenormalus ir turi būti ištirtas, nes tai gali būti endometriumo hiperplazijos ar net vėžio požymis. Tokiu atveju atliekama dubens echoskopija ir, jei reikia, papildomi tyrimai.
  4. Krūtų sveikatos priežiūra. Krūtų audinys taip pat keičiasi dėl hormonų sumažėjimo.
    Rekomenduojama kasmet atlikti krūtų apčiuopą ir, pagal amžių ar riziką – mamografiją (kas 1–2 metus). Moterys, turinčios paveldimą riziką (BRCA mutacijas ar šeimos vėžio atvejų), turėtų būti stebimos individualiai.
  5. Kaulų, širdies ir medžiagų apykaitos sveikata. Nors šios sritys tiesiogiai nepriklauso ginekologo veiklos sričiai, būtent ginekologas dažnai pirmasis pastebi pokyčius po menopauzės. Estrogeno trūkumas gali lemti osteoporozės, širdies ir kraujagyslių ligų, antsvorio ar diabeto rizikos padidėjimą. Todėl ginekologas gali rekomenduoti atlikti kaulų tankio tyrimą, pasitikrinti cholesterolį, gliukozės kiekį, kraujospūdį ir aptarti kalcio bei vitamino D papildų vartojimą.

  • Gimdos kaklelio tepinėlį (PAP testą) – kas 3 metus, kol gydytojas nusprendžia kitaip.
  • Krūtų apžiūrą ir mamografiją – kas 1–2 metus, pagal amžių ir rizikos faktorius.
  • Dubens organų echoskopiją – profilaktiškai arba jei atsiranda kraujavimas, skausmas ar pūslės problemos.
  • Kaulų tankio tyrimą – bent kartą po menopauzės, vėliau pagal riziką.
  • Kraujo tyrimus – hormonų, lipidų, cukraus lygiui įvertinti, jei reikia.

Kiti aspektai, dėl kurių verta apsilankyti pas gydytoją ginekologą:

  • Aptarti hormonų terapijos ar nehormoninių priemonių naudą ir riziką.
  • Gauti patarimų dėl mitybos, fizinio aktyvumo, svorio valdymo, libido ar makšties sausumo.
  • Pasikonsultuoti, jei jaučiami emocinės sveikatos pokyčiai – nerimas, nemiga, depresijos simptomai.

Menopauzė apibrėžiama kaip laikas, kai praėjo 12 mėnesių be menstruacijų ir tai nėra susiję su kitomis medicininėmis priežastimis. Tačiau ši riba pasiekiama palaipsniui – dažnai mėnesinės tampa nereguliarios, gali praeiti keli mėnesiai be kraujavimo, bet ovuliacija vis tiek kartais įvyksta.

  • Todėl, jei moteris dar nėra pasiekusi 12 mėnesių be mėnesinių, net jeigu mėnesinės tampa itin retos ar vos kartą per kelis mėnesius, nėštumas vis dar įmanomas, nes ovuliacija gali pasireikšti bet kuriuo metu.
  • Tokiais atvejais rekomenduojama iki menopauzės patvirtinimo naudoti kontracepciją, jei nėštumas nėra pageidaujamas.

Postmenopauzė prasideda po to, kai praeina 12 mėnesių be natūralaus menstruacinio kraujavimo. Šiame etape kiaušidės ovuliacijos nebevykdo, estrogenų ir progesterono gamyba yra nuolatos žema, o reprodukcinė funkcija — pasibaigusi.

Tai reiškia, kad pastoti fiziologiškai nebėra įmanoma, todėl kontracepcijos nebereikia, nepriklausomai nuo amžiaus ar lytinio aktyvumo.

Svarbu žinoti:pakaitinė hormonų terapija (PHT) nėra kontracepcija

Kai kurios moterys menopauzės ar postmenopauzės laikotarpiu naudoja pakaitinę hormonų terapiją, siekdamos sušvelninti simptomus (karščio bangas, nemigą, makšties sausumą ir t. t.). Tačiau svarbu žinoti:

  • PHT neužkerta kelio ovuliacijai, jei moteris dar nėra pasiekusi tikrosios menopauzės.
  • PHT nėra kontracepcinis metodas, todėl iki menopauzės patvirtinimo saugotis vis tiek reikia.

Bendros rekomendacijos. Moterims virš 50 m. kontracepciją galima nutraukti po 12 mėnesių be mėnesinių. Moterims iki 50 m. rekomenduojama palaukti 24 mėnesius be mėnesinių, nes ciklai šiame amžiuje gali būti labiau nepastovūs, o ovuliacija vis dar gali kartais įvykti, todėl išlieka neplanuoto nėštumo rizika.

Postmenopauzėje simptomai nesibaigia vien menstruacijų nutrūkimu – dalis jų gali išlikti, o kai kurie net sustiprėti dėl ilgalaikio estrogenų sumažėjimo. Visgi pokyčiai priklauso nuo individualių hormoninių svyravimų, gyvenimo būdo, bendros sveikatos ir amžiaus.

  • Karščio bangos ir naktinis prakaitavimas dažniausiai susilpnėja per 2–5 metus po menopauzės, bet kai kurioms moterims gali tęstis ilgiau.
  • Makšties sausumas, šlapimo takų pokyčiai, odos ir gleivinių sausumas dažniausiai išlieka, kol nėra hormonų terapijos ar kitų gydymo priemonių.
  • Kaulų tankio mažėjimas ir metaboliniai pokyčiai yra ilgalaikiai, todėl reikalauja prevencijos ar gydymo.

Trumpai tariant, dalis simptomų palaipsniui išnyksta arba silpnėja, tačiau tie, kurie susiję su hormonų trūkumu, gali išlikti ilgą laiką, todėl gali būti reikalinga medicininė priežiūra ar papildomas gydymas (jei reikia).

Kognityvinė veikla ir smegenų sveikata

  • Reguliarus smegenų aktyvumas padeda išlaikyti atmintį, dėmesio koncentraciją ir mąstymo aštrumą.
  • Tokios veiklos kaip skaitymas, galvosūkių sprendimas, naujų įgūdžių mokymasis, kalbų studijavimas ar muzikinės veiklos gali mažinti „smegenų rūko“ simptomus.
  • Socialiniai ryšiai, bendravimas su šeima, draugais ar kolegomis, taip pat stimuliuoja kognityvinę veiklą ir palaiko emocinę sveikatą.

Burnos ir dantų priežiūra

  • Po menopauzės dėl hormonų pokyčių dažniau gali atsirasti dantenų problemų, karieso ar dantų netekimo rizika.
  • Siekiant išlaikyti burnos sveikatą svarbu reguliariai lankytis pas odontologą, palaikyti tinkamą burnos higieną ir užtikrinti pakankamą vandens vartojimą.
  • Prevencinės priemonės padeda išvengti dantenų uždegimo, sumažina infekcijų riziką ir prisideda prie bendros sveikatos išsaugojimo.

Dubens dugno raumenų stiprinimas

  • Kėgelio pratimai ir specializuota fizioterapija stiprina dubens dugno raumenis, gerina jų tonusą ir funkciją.
  • Tinkama treniruotė padeda išvengti šlapimo nelaikymo, pagerina seksualinę funkciją ir palaiko dubens organų sveikatą.
  • Reguliarus pratimų atlikimas gali taip pat sumažinti dubens prolapsų (pvz., gimdos, šlapimo pūslės nusileidimas iš savo natūralios padėties į makštį dėl dubens dugno raumenų ir raiščių silpnumo) riziką.

Odos ir plaukų priežiūra

  • Hormoniniai pokyčiai gali lemti odos sausumą, plonėjimą, sumažėjusį elastingumą ir plaukų silpnumą.
  • Drėkinamieji kremai, vitaminai A, C, E, omega-3 riebalų rūgštys ir kiti antioksidantai padeda palaikyti odos elastingumą ir plaukų sveikatą.
  • Svarbu naudoti apsaugą nuo saulės, reguliariai valyti odą ir prižiūrėti plaukus, kad būtų išlaikyta bendroji išvaizda ir komfortas.

Hormonų terapijos ir kitų gydymo būdų aptarimas

Jei moteriai išlieka ryškūs karščio pylimai, nuotaikų svyravimai ar makšties sausumas, verta pasitarti su gydytoju dėl galimų sprendimų:

  • vietiniai ar sisteminiai hormonų preparatai;
  • bioidentiški hormonai;
  • nehormoninės alternatyvos (pvz., fitoestrogenai ar vaistai nuo karščio pylimų);
  • injekciniai ar lazeriniai gydymo metodai, skirti makšties audinių atstatymui ar lytinių funkcijų gerinimui.

Individualus gydymo pasirinkimas priklauso nuo sveikatos būklės, simptomų intensyvumo ir rizikos veiksnių.

Pozityvus požiūris ir socialinis aktyvumas

Psichologinė savijauta tiesiogiai veikia fizinę sveikatą, kognityvinę funkciją ir bendrą energijos lygį.

Socialinė veikla, hobiai, savanorystė, kūrybinė veikla padeda palaikyti emocinę gerovę, mažina stresą ir nuotaikų svyravimus.

Aktyvus dalyvavimas visuomeninėje, kultūrinėje ar kūrybinėje veikloje stiprina pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę.