Kokie yra pagrindiniai bioidentiškų hormonų privalumai, lyginant su tradicine pakaitine terapija?
- Bioidentiška hormonų terapija (BHT) moterų sveikatos srityje vis dažniau minima kaip šiuolaikiškesnis ir palankesnis sprendimas, ypač kalbant apie menopauzės simptomų valdymą. Pagrindinė jos idėja – naudoti hormonus, kurie pagal molekulinę struktūrą yra identiški moters organizme natūraliai gaminamiems hormonams. Tai suteikia keletą vertinamų privalumų.
- Visų pirma, BHT veiksmingai mažina menopauzės simptomus: karščio bangas, naktinį prakaitavimą, nuotaikos svyravimus, miego sutrikimus, makšties sausumą. Daug moterų jau po kelių savaičių pastebi aiškų savijautos pokytį – daugiau energijos, stabilesnę emocinę būseną, geresnį miegą ir kt.
- Svarbus privalumas – kaulų apsauga. Estrogenas yra vienas svarbiausių hormonų, saugančių kaulinį audinį, todėl BHT gali padėti lėtinti kaulų tankio mažėjimą ir ilgainiui mažinti lūžių riziką. Tai itin svarbu moterims po menopauzės, kai osteoporozė tampa realiu pavojumi.
- Ne mažiau reikšmingas poveikis – odos ir gleivinių būklės gerėjimas. Bioidentiniai hormonai gali padėti odai išlikti elastingesnei, mažinti sausumą ir plonėjimą, skatinti kolageno gamybą. Makšties gleivinės drėgmė atsistato natūraliau, todėl išnyksta ar sumažėja diskomfortas lytinių santykių metu ir gerėja bendras gyvenimo komfortas.
- Kitas aspektas, kurį vertina daugelis pacienčių – tai geresnis toleravimas. Nors tradicinė pakaitinė hormonų terapija yra saugi ir efektyvi, daliai moterų sintetiniai ar iš dalies sintetiniai hormonai sukelia nepageidaujamų reakcijų (pvz., krūtų jautrumą). Bioidentiški hormonai, būdami tikslesni atitikmenys natūraliai gaminamiems, gali turėti mažiau (arba iš viso neturėti) šalutinio poveikio, tačiau tai priklauso nuo individualios organizmo reakcijos.
Kiek ilgai galima taikyti bioidentiškų hormonų terapiją (BHT) ir kaip stebimas jos poveikis organizmui?
Bioidentiškų hormonų terapijos trukmė nėra griežtai apibrėžta – ji labai individuali. Vienoms moterims gali būti skiriama keleriems metams, kad palengvintų intensyviausius menopauzės simptomus, o kitom reikia tęsti dar ilgiau, ypač jei jaučiama aiški fizinės bei emocinės savijautos nauda.
Paprastai BHT nerekomenduojama nutraukti staiga, ypač jei simptomai vis dar ryškūs. Dozė dažniausiai mažinama palaipsniui, kad organizmas galėtų prisitaikyti. Taip pat svarbu suprasti, kad nėra vieno universalaus atsakymo, kiek laiko terapiją reikia tęsti – kartais tai gali būti treji metai, kartais penkeri ar net ilgesnis laikotarpis, jeigu nauda aiškiai viršija galimą riziką.
Stebėsena yra esminė gydymo dalis. Siekiant įsitikinti, kad organizmas hormonus toleruoja gerai ir jų poveikis yra saugus, rekomenduojama:
- reguliariai matuoti kraujo spaudimą;
- atlikti kraujo ir lipidų tyrimus;
- įsivertinti gliukozės ir skydliaukės funkcijos rodiklius;
- stebėti hormonų lygį (jei gydytojas mano, kad tai reikalinga);
- kas 1–2 metus atlikti kaulų tankio tyrimą (densitometriją);
- reguliariai atlikti mamogramas;
- reguliariai lankytis ginekologinei apžiūrai, taip, kaip nurodo gydantis gydytojas ginekologas.
- periodiškai įvertinti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius.
Be objektyvių tyrimų, svarbų vaidmenį atlieka ir pačios moters stebėjimas. Jei atsiranda naujų simptomų – nepaaiškinamas kraujavimas, krūtų pokyčiai, galvos skausmai, didelis nuovargis, neįprastas nerimas ar svorio pokyčiai – tai gali būti ženklas, kad reikia peržiūrėti terapijos schemą. Kartais pakanka koreguoti dozę, tačiau kartais hormonų vartojimas turi būti nutrauktas.