Menopauzė

Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, susijęs su reikšmingais hormonų pokyčiais. Nors tai nėra liga ar sutrikimas, hormonų pusiausvyros svyravimai gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę moters savijautą. Dėl šios priežasties šis laikotarpis reikalauja ypatingos sveikatos priežiūros ir, tam tikrais atvejais, profesionalios gydytojų pagalbos.

Kada prasideda menopauzė?

Šis natūralus biologinis procesas, žymintis reprodukcinio laikotarpio pabaigą, nustatomas tada, kai moteris neturi menstruacijų 12 mėnesių iš eilės, o šį pokytį lemia visiškas kiaušidžių veiklos išnykimas. Jos nustoja gaminti kiaušinėlius ir žymiai sumažėja moteriškų lytinių hormonų, ypač estrogeno ir progesterono, kiekis. Šie simptomai nėra gyvybiškai pavojingi, tačiau gali būti labai varginantys. Jie dažniausiai trunka 2–5 metus, nors kai kurioms moterims išlieka ir ilgiau.

Priešlaikinė menopauzė

Priešlaikinė menopauzė – tai būklė, kai moteriai menstruacijos nutrūksta iki 40 metų amžiaus, ir kiaušidės nustoja normaliai gaminti moteriškus hormonus – estrogeną ir progesteroną. Nors tai primena įprastą menopauzę, ji įvyksta gerokai anksčiau, todėl gali turėti didesnį poveikį moters fizinei ir emocinei sveikatai. Remiantis pasauline statistika, priešlaikinę menopauzę (pirminį kiaušidžių nepakankamumą) išgyvena maždaug apie 1 – 4 % moterų iki 40-ies metų.

Mediciniškai ši būklė dažnai vadinama pirminiu kiaušidžių nepakankamumu. Tai reiškia, kad kiaušidės dar gali funkcionuoti nereguliariai (retkarčiais įvyksta ovuliacija ar menstruacijos), tačiau jų veikla yra žymiai sumažėjusi ir hormonų gamyba nepakankama.

Priešlaikinės menopauzės (POI) priežastys

Šios būklės gali išsivystyti dėl įvairių veiksnių:

Genetinių priežasčių (pvz., tam tikrų chromosomų anomalijų);
Autoimuninių ligų, kai imuninė sistema pažeidžia kiaušidžių audinius;
Cheminės terapijos ar radiacijos gydant onkologines ligas;
Operacijų metu pašalintų kiaušidžių;
Sunkių infekcijų ar stipraus streso poveikio;
Neaiškios (idiopatinės) kilmės, kai priežasties nustatyti nepavyksta.

Sukelta (dirbtinė) menopauzė

Sukelta (dirbtinė) menopauzė – tai būklė, kai menstruacijos ir kiaušidžių veikla sustoja ne dėl natūralių priežasčių, o dėl medicininės intervencijos ar gydymo. Ji gali atsirasti staiga, todėl simptomai dažnai būna intensyvesni nei natūralios menopauzės atveju. Yra du pagrindiniai sukeltos menopauzės tipai:

Chirurginė menopauzė. Chirurginė menopauzė įvyksta tuomet, kai pašalinamos abi kiaušidės, kartais kartu su gimda (histerektomija). Kadangi hormonų gamyba nutrūksta staiga, moteris iš karto patiria ryškius menopauzės simptomus – karščio bangas, prakaitavimą, emocinius pokyčius, miego sutrikimus, libido sumažėjimą. Chirurginė menopauzė dažniausiai įvyksta gydant kiaušidžių ar gimdos vėžį, esant didelioms miomoms arba didelei genetinei onkologinių ligų rizikai (pvz., BRCA1/BRCA2 mutacijoms).
Medikamentinė menopauzė. Medikamentinė menopauzė – tai laikinas arba ilgalaikis kiaušidžių veiklos slopinimas vaistais. Ji gali būti sukelta naudojant hormonų terapiją, chemoterapiją ar radioterapiją, taikomą kai kurių vėžio tipų ar endometriozės gydymui. Šiuo atveju organizmas patiria tuos pačius simptomus, kaip ir natūralios ar chirurginės menopauzės metu, tačiau dažnai hormonų veikla gali atsinaujinti po gydymo nutraukimo (ypač jaunesnio amžiaus moterims).

Kodėl svarbu atskirti menopauzės tipus?

Tiksli menopauzės priežastis padeda gydytojui parinkti tinkamiausią gydymo ar simptomų valdymo metodą.

Natūralios menopauzės metu dažniausiai taikomas gyvenimo būdo koregavimas ir pakaitinė hormonų terapija (PHT) ar bioidentiškų hormonų terapija (BHT).
Sukeltos (dirbtinės) menopauzės atvejais gali prireikti intensyvesnės hormoninės ar palaikomosios terapijos, nes pokyčiai vyksta staigiau ir simptomai daugeliu atvejų yra ryškesni.

Mažai žinomi, bet svarbūs niuansai

Hormoninė kontracepcija. Hormoninė kontracepcija – tokia kaip hormoninė spiralė ar kontraceptinės tabletės – gali maskuoti menstruacijų pokyčius, todėl kraujavimas nebėra patikimas menopauzės indikatorių šaltinis. Tokiais atvejais menopauzės pradžią nustatyti padeda simptomai arba gydytojo paskirti tyrimai.
Moterys, kurioms pašalinta gimda, bet paliktos kiaušidės. Net jei menstruacijų nebėra, hormonai vis dar gaminami kiaušidėse, todėl moteris patiria natūralią hormoninę eigą iki menopauzės. Šiuo atveju menopauzės pradžią nustato simptomų atsiradimas, o ne kraujavimas. Tyrimai rodo, kad moterims, kurioms pašalinta gimda, menopauzė dažniausiai prasideda vidutiniškai 3–5 metais anksčiau nei moterims, kurioms gimda išlikusi. Šis procesas siejamas su sutrikusia kiaušidžių kraujotaka, kuri mažina hormonų gamybą.
IVF (pagalbinio apvaisinimo) procedūros. Šios procedūros pačios savaime nepažeidžia kiaušidžių ir nepriveda prie ankstyvos menopauzės. Nepaisant to, moterys, kurių kiaušidžių atsargos yra mažos, gali po kelių procedūrų pastebėti anksčiau pasireiškiančius menopauzės simptomus, tačiau tai nėra tiesioginis IVF poveikis, o labiau priešlaikinio folikulų išsekimo rezultatas.

Kas vyksta organizme menopauzės metu?

Menopauzės metu kiaušidės pamažu praranda gebėjimą gaminti estrogeną ir progesteroną – hormonus, kurie dešimtmečius reguliavo menstruacijų ciklą, suteikė galimybę pastoti ir turėjo įtakos daugybei kitų organizmo funkcijų. Estrogenas darė įtaką ne tik reprodukcijai – jis saugojo širdį ir kraujagysles, palaikė kaulų tankį, veikė odos elastingumą, palaikė makšties gleivinės drėgmę, turėjo įtakos nuotaikai ir miego kokybei.

Menopauzės poveikis sveikatai

Mažėjantis estrogeno kiekis turi ilgalaikį poveikį:

Kaulų sveikatai. Estrogenas saugo kaulus nuo kalcio praradimo. Jo sumažėjimas skatina osteoporozės vystymąsi, todėl svarbu gauti pakankamai kalcio ir vitamino D, būti fiziškai aktyviai, o prireikus – vartoti gydytojo paskirtus papildus ar vaistus.
Širdies ir kraujagyslių sistemai. Estrogenas padėjo palaikyti „gerojo“ cholesterolio ir „blogojo“ pusiausvyrą, todėl menopauzės laikotarpiu ar po jo gali didėti širdies ligų, aterosklerozės ar insulto rizika.
Psichologinei sveikatai. Hormonų svyravimai ir miego sutrikimai gali lemti nerimo, liūdesio ar depresijos simptomus. Svarbu atkreipti dėmesį į emocinę savijautą ir, prireikus, kreiptis pagalbos.
Seksualinei sveikatai. Makšties sausumas ar diskomfortas gali paveikti intymų gyvenimą, tačiau yra veiksmingų gydymo priemonių – drėkikliai, vietiniai estrogeno preparatai ar hormonų terapija.
Šlapimo ir lytinių organų sveikatai. Sistema tampa jautresnė – gali pasireikšti makšties sausumas, dirginimas, skausmas lytinių santykių metu, šlapimo nelaikymas ar lytinio potraukio sumažėjimas.
Odos ir plaukų būklei. Plaukai ir oda gali tapti sausesni, plonesni, mažiau elastingi.
Nervų sistemai. Nervai itin jautriai reaguoja į hormonų svyravimus, todėl galimi dažni karščio pylimai, prakaitavimas, miego sutrikimai, dirglumas ar nuotaikos pokyčiai.

Sveikatos priežiūra menopauzės metu

Menopauzės laikotarpiu svarbiausia – reguliarus sveikatos stebėjimas ir gyvenimo būdo priežiūra. Tai metas, kai profilaktika tampa ypač reikšminga.

Rekomenduojama:

atlikti bendrus sveikatos patikrinimus – kraujo tyrimus, cholesterolio, gliukozės, kaulų tankio vertinimą, kraujospūdžio matavimus;
išlaikyti subalansuotą mitybą, kurioje gausu daržovių, vaisių, skaidulų, sveikųjų riebalų (pvz., žuvies ar alyvuogių aliejaus) ir kalcio šaltinių (pieno produktų, žalialapių daržovių);
vengti rūkymo ir per didelio alkoholio vartojimo, kurie didina širdies ligų ir osteoporozės riziką;
būti fiziškai aktyviai – rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę;
pasirūpinti miego kokybe ir streso valdymu, nes psichologinė sveikata tiesiogiai veikia ir fizinę sveikatą.

Jei patiriami simptomai yra stiprūs ar trukdo kasdieniam gyvenimui, gydytojas gali pasiūlyti pakaitinę hormonų terapiją (PHT), bioidentiškų hormonų terapiją (BHT) arba kitus alternatyvius gydymo būdus, pavyzdžiui, augalinius preparatus, fizioterapiją, vietinius estrogeno tepalus. Hormonų terapija visada turi būti įvertinta individualiai – ji gali labai pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau tinka ne visoms moterims.

Emocinė ir socialinė pusė

Menopauzė dažnai išgyvenama kaip etapas, kai moteris ne tik fiziologiškai, bet ir emociškai pereina į naują gyvenimo fazę. Kai kurios moterys jaučia nerimą dėl kūno pokyčių ar senėjimo, kitos – palengvėjimą, kad baigėsi menstruacinis ciklas ir su juo susiję rūpesčiai. Svarbiausia šiame etape – savęs priėmimas ir pozityvus požiūris į pokyčius.

Menopauzė – tai ne pabaiga, o naujo etapo pradžia. Ji kviečia iš naujo įvertinti sveikatą, sustiprinti kūną, išmokti klausytis jo signalų. Rūpinimasis savimi menopauzės metu – tai investicija į ilgametę sveikatą: stipresnius kaulus, sveikesnę širdį, ramesnes emocijas ir gilesnį gyvenimo pasitenkinimą.

Emociniai aspektai, paliečiantys menopauzės metu:

Tapatybės pojūtis. Kūno pokyčiai gali kelti klausimų: „Kas aš dabar?“ arba „Kaip pasikeisiu?“. Tai visiškai normalu – tai natūrali adaptacija prie naujo gyvenimo etapo.
Santykiai. Nuotaikų svyravimai, sumažėjęs libido ar prastas miegas gali paveikti santykius su partneriu ar šeima. Atviras pokalbis šiuo metu ypač svarbus.
Pasitikėjimas savimi. Kūno išvaizda gali keistis, tačiau tai puiki proga išmokti vertinti save ne tik dėl išvaizdos, bet ir iš vidaus – per patirtį, brandą ir įgytą išmintį.
Kontrolės jausmas. Kartais atrodo, kad kūnas „gyvena savo ritmu“. Įsiklausant į save ir lėtai prisitaikant, esant poreikiui, kreipiantis pagalbos į specialistus, pojūtis, kad viską valdote, grįžta.
Jautrumas ir emocinis pažeidžiamumas. Menopauzė gali atverti seniai užslėptas emocijas ir poreikius. Leiskite sau jausti, išsakyti ir priimti tai, kas kyla – tai natūrali emocinės pusiausvyros dalis.

Kiti patarimai, išgyvenant menopauzę:

Leiskite sau pasiilsėti. Nebūtina visko daryti pačiai. Pavargus, svarbu sustoti, pailsėti ir paprašyti pagalbos. Kokybiškas poilsis padeda išlaikyti gerą nuotaiką ir energiją.

Kalbėkite apie tai. Atvirai pasidalinkite savo jausmais ir pokyčiais su partneriu, artimaisiais ar draugėmis. Jei viską laikysite savyje, stresą išgyvensite stipriau. Pokalbiai padeda jaustis suprastai ir sumažina emocinę įtampą. O kartu – tai padeda ir aplinkiniams geriau jus suprasti.

Jei reikia – kreipkitės pagalbos. Normalu jausti nerimą, liūdesį ar sumišimą. Tiek gydytojas akušeris-ginekologas, tiek psichologas ar psichoterapeutas gali padėti susigaudyti šiame etape, išmokyti valdyti emocijas ir mažinti stresą.

Rūpinkitės kūnu be spaudimo. Svarbiausia – ne tobulybė, o pastovumas. Subalansuota mityba, reguliari, bet maloni fizinė veikla, pakankamas miegas ir kvėpavimo pratimai gali ženkliai pagerinti savijautą. Net trumpi, bet nuoseklūs įpročiai daro didelę įtaką.

Sukurkite paprastą kasdienę rutininę priežiūrą. Maži ritualai padeda nusiraminti ir atgauti balansą. Tai gali būti trumpa ryto mankšta, kelios minutės su mėgstama arbata, užrašai dienoraštyje, aromaterapija ar vakarinis pasivaikščiojimas. Svarbu turėti laiką tik sau.

Priimkite savo kūno ir emocijų pokyčius. Moteriškumas nesibaigia – jis tik įgauna kitą formą. Pasikeitimai yra natūralūs, o pasitikėjimas savimi auga iš supratimo ir rūpesčio, o ne kritikos.