Menopauzės simptomai

Menstruacijų pokyčiai

Menopauzės simptomai gali pasireikšti kiekvienai moteriai skirtingi, tačiau artėjant menopauzei moterys dažnai patiria ryškius menstruacinio ciklo pokyčius, dėl organizme vykstančių hormoninių svyravimų. Šis laikotarpis, dažnai vadinamas perimenopauze, gali prasidėti nuo 40–45 metų, nors kai kurioms moterims simptomai pasireiškia anksčiau, o kai kurioms – vėliau. Estrogenų ir progesterono svyravimai lemia, kad menstruacijos pasidaro išsireguliavusios – trumpesnės ar ilgesnės nei įprastai, keičiasi išskyrų kiekis.

Dažniausi menstruacijų pokyčiai artėjant menopauzei:

ciklo nereguliarumas – kraujavimo trukmė menstruacijų metu gali pasikeisti nuo kelių dienų iki kelių savaičių;
kraujavimo intensyvumo svyravimai – kai kurios moterys patiria stipresnį kraujavimą, kitos – itin lengvą;
ciklo trukmė – menstruacijų ciklo trukmė gali sutrumpėti arba pailgėti;
simptomų pokyčiai – priešmenstruaciniai simptomai, tokie kaip nuotaikų svyravimai, karščio pylimas ar pilvo pūtimas, gali tapti intensyvesni ar dažnesni.

Šie pokyčiai atsiranda dėl sutrikusio folikulų vystymosi ir nereguliarios ovuliacijos, kai kiaušidės vis rečiau gamina progesteroną ir estrogeną.

Kaip palengvinti menstruacijų pokyčius artėjant menopauzei:

simptomų stebėjimas – vedant menstruacijų ciklo dienoraštį galima lengviau suprasti ciklą ir aptarti jį su gydytoju;
subalansuota mityba ir fizinė veikla – padeda palaikyti energiją, mažina priešmenstruacinio diskomforto intensyvumą;
streso valdymas – meditacija, kvėpavimo pratimai ar lengva mankšta padeda sumažinti nuotaikų svyravimus ir fizinį diskomfortą;
gydytojo konsultacija – jei menstruacijų ciklo metu patiriate labai stiprų kraujavimą, pasireiškia anemiją ar kitos sveikatos problemas, gali būti rekomenduojama hormonų terapija ar panašus gydymas, kuris stabilizuoja ciklą, mažina kraujavimo intensyvumą ir reguliuoja hormonų lygį.

Menstruacijų pokyčiai artėjant menopauzei yra natūrali organizmo reakcija į hormoninius pokyčius, tačiau gyvenimo būdo korekcijos, stebėjimas ir, esant reikalui, gydytojo rekomenduojamas gydymas gali padėti moteriai išlaikyti komfortą, energiją ir gerą savijautą.

Odos pokyčiai

Estrogenai yra svarbiausi hormonai, atsakingi už odos stangrumą, elastingumą ir drėgmę, nes jie stimuliuoja kolageno ir elastino gamybą. Artėjant menopauzei ir menopauzės metu estrogenų lygis sumažėja, todėl oda pradeda plonėti, praranda elastingumą ir natūralų drėgmės balansą, gali paglebti.

Dėl šių pokyčių moterys dažnai pastebi odos sausumą, šiurkštumą, niežėjimą, padidėjusį jautrumą dirgikliams. Odos paviršius tampa labiau linkęs į paraudimą, pleiskanojimą, o natūrali apsauga nuo aplinkos veiksnių – saulės spindulių, šalčio, vėjo ar cheminių dirkiklių – sumažėja.

Be to, sumažėjus riebaliniam sluoksniui, gali atsirasti ankstyvos raukšlės, odos reljefas tampa nelygus, o bendras spindesys prarandamas. Kai kurioms moterims gali pasireikšti netolygus odos pigmentacijos pasiskirstymas arba pilkšvas atspalvis. Taip pat hormonų svyravimai gali padidinti odos jautrumą kosmetikos priemonėms.

Šiuo laikotarpiu ypatingai svarbu rūpintis odos kasdiene priežiūra, kad šie menopauzės simptomai nekeltų diskomforto: naudoti drėkinančius kremus, apsaugą nuo saulės, švelnius prausiklius ir propaguoti subalansuotą mitybą, kuri padeda palaikyti odos elastingumą, drėgmę ir jaunatvišką išvaizdą.

Nerimas

Šis laikotarpis dažnai lydimas emocinių pokyčių, kurių vienas dažniausių – nerimas. Hormonų svyravimai, ypač estrogenų ir progesterono sumažėjimas, tiesiogiai veikia smegenų „chemiją“. Minėti hormonai reguliuoja serotonino ir dopamino lygį – medžiagų, atsakingų už gerą nuotaiką, atsipalaidavimą ir emocinę pusiausvyrą. Kai šių hormonų kiekis sumažėja, dažnai pasireiškia šie menopauzės simptomai: padidėjęs jaudulys, įtampa, baimės jausmas ar net nerimo priepuoliai.

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpis gali būti lydimas miego sutrikimų, karščio bangų ir nuotaikų svyravimų, kurie dar labiau sustiprina nerimą. Dėl šių priežasčių moterys gali jaustis išsiblaškiusios, nervingos, sunkiai susikaupti ir lengvai išprovokuojamos net kasdienėse situacijose.

Svarbu žinoti, kad nerimas šiuo laikotarpiu yra visiškai natūralus procesas – tai organizmo reakcija į hormonų pokyčius. Palengvinti simptomus gali:

fizinė veikla – reguliari mankšta mažina streso hormonus ir gerina nuotaiką;
miego higiena – pakankamas ir kokybiškas miegas padeda stabilizuoti emocijas;
streso valdymo technikos – meditacija, kvėpavimo pratimai, joga ar panašios veiklos;
socialinis palaikymas – pokalbiai su artimaisiais ar profesionali pagalba gali sumažinti nerimo jausmą.

Nerimas dažniausiai yra laikina hormonų svyravimų pasekmė, ilgai nesitęsiantys menopauzės simptomai. Tinkamas gyvenimo būdas ir, prireikus, medicininė pagalba gali ženkliai pagerinti emocinę būklę ir gyvenimo kokybę.

Šlapimo pūslės infekcijos

Perimenopauzė ir menopauzė dažnai lydima padidėjusia šlapimo pūslės infekcijos (cistito) tikimybe. Pagrindinė priežastis – estrogenų trūkumas, kuris daro įtaką šlapimo takų ir makšties gleivinės struktūrai bei funkcijai.

Estrogenai palaiko gleivinės storį, drėgmę ir natūralų rūgštingumą, kuris padeda apsaugoti organizmą nuo bakterijų. Sumažėjus šio hormono kiekiui, gleivinė plonėja, jos apsauginės funkcijos silpnėja, o natūrali mikroflora – ypač laktobacilų – mažėja. Dėl to bakterijos lengviau nueina į šlapimo takus ir sukelia infekciją.

Šiuo laikotarpiu moterims gali pasireikšti tokie perimenopauzės ir menopauzės simptomai kaip: dažnas šlapinimasis, deginimas ar diskomfortas šlapinantis, nugaros ar pilvo skausmas.Kai kurios moterys taip pat pastebi šlapimo spalvos pasikeitimą ar nemalonų kvapą.

Svarbu žinoti, kad šios infekcijos gali kartotis, tačiau tinkama priežiūra padeda jas sumažinti:

estrogenų pakaitinė terapija (vietinė) gali atstatyti gleivinės storį ir natūralų rūgštingumą;
pakankamas skysčių vartojimas padeda išplauti bakterijas iš šlapimo takų;
tinkama higiena ir rūpinimasis intymia zona sumažina infekcijos riziką;
dubens dugno pratimai stiprina raumenis ir gerina šlapimo pūslės funkciją.

Šlapimo pūslės infekcijos šiuo laikotarpiu nėra ženklas, kad organizmas nusilpęs – tai natūralus hormoninių pokyčių padarinys. Laiku pastebėjus simptomus ir pasirūpinus profilaktika, šią problemą galima efektyviai kontroliuoti ir sumažinti pasikartojimą.

Pakitęs kūno kvapas

Vienas mažiau aptariamų, tačiau dažnai pasireiškiančių menopauzės simptomų – pakitęs kūno kvapas. Jis atsiranda dėl hormoninių svyravimų, ypač estrogenų ir progesterono sumažėjimo, kurie veikia prakaito liaukas ir odos mikrobiotą.

Prakaito liaukos gamina ne tik vandenį, bet ir riebalines medžiagas bei baltymus, kurie sąveikauja su odos bakterijomis. Estrogenų trūkumas gali pakeisti šią sąveiką: bakterijos pradeda skaidyti prakaitą kitaip, todėl atsiranda intensyvesnis arba kitokio kvapo prakaitas nei anksčiau. Be to, hormonų pokyčiai gali pakeisti kūno metabolizmą, todėl organizmo kvapas gali būti šiek tiek kitoks, net jei higiena išlieka įprasta.

Pakitusio kūno kvapo intensyvumas gali būti labiau pastebimas karščio pylimų metu, kai organizmas stipriai prakaituoja, arba stresinėse situacijose, nes hormoniniai ir nervų sistemos svyravimai daro įtaką prakaito sudėčiai.

Svarbu pabrėžti, kad tai visiškai natūralus menopauzės laikotarpio procesas, o ne sveikatos sutrikimas. Šie menopauzės simptomai gali būti palengvinti paprastais būdais:

reguliari higiena, naudojant švelnius prausiklius ir drėkinančias priemones odai;
natūralūs dezodorantai ar kvapą neutralizuojančios priemonės, kad sumažintų diskomfortą;
lengvas fizinis aktyvumas ir pakankamas skysčių kiekis, kad palaikytume kūno temperatūros ir prakaito reguliaciją;
rinktis natūralaus pluošto drabužius, kurie leidžia odai kvėpuoti ir sumažina prakaito kaupimąsi.

Šiuo laikotarpiu svarbu suprasti, kad kūno kvapas gali pasikeisti, bet tai nėra pavojinga sveikatai. Tinkama priežiūra padeda jaustis komfortiškai ir užtikrintai.

Žarnyno problemos

Menopauzės metu nemažai moterų pastebi, kad virškinimas ir žarnyno veikla pasikeičia – gali atsirasti tokie menopauzės simptomai kaip dažnesnis pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, jautrus pilvas ar net dažnesni virškinimo sutrikimai. Tai nėra atsitiktinumas – šiuos pokyčius lemia hormonų pusiausvyros kaita, ypač estrogenų ir progesterono sumažėjimas.

Estrogenai turi įtakos žarnyno raumenų tonusui ir mikrobiotai – gerosioms bakterijoms, kurios palaiko sveiką virškinimo sistemą. Kai estrogenų lygis krenta, žarnyno judrumas (peristaltika) sulėtėja, todėl maistas ilgiau užsilaiko virškinamajame trakte, o tai sukelia vidurių užkietėjimą ir pilvo pūtimą. Tuo pat metu gali pakisti ir žarnyno bakterijų balansas – sumažėja gerųjų bakterijų ir padidėja dujas gaminančių mikroorganizmų.

Kita svarbi priežastis – stresas ir nerimas. Nervų sistema ir žarnynas glaudžiai susiję, todėl emociniai svyravimai gali tiesiogiai paveikti virškinimą, sukelti dirgliosios žarnos sindromui būdingus simptomus: pilvo skausmą, dujų kaupimąsi ar dažnesnį norą tuštintis.

Be to, sumažėjęs fizinis aktyvumas ir pasikeitusi mityba taip pat gali pabloginti žarnyno veiklą. Dėl to menopauzės metu ypač svarbu rūpintis subalansuotos mitybos įpročiais ir žarnyno sveikata:

valgyti daug skaidulų turinčio maisto – daržovių, vaisių, viso grūdo produktų;
gerti pakankamai vandens, kad suaktyvintų žarnyno darbą;
įtraukti probiotikų (natūralių jogurtų, kefyro, raugintų daržovių) – jie padeda atkurti mikrobiotos pusiausvyrą;
reguliariai judėti – net trumpas pasivaikščiojimas kasdien skatina virškinimą.

Žarnyno problemos menopauzės metu dažniausiai nėra rimtas sutrikimas, o tiesiog organizmo reakcija į natūralų hormoninį virsmą. Nepaisant to, tinkamai pasirūpinus mityba, emocine sveikata ir gyvenimo būdu, šiuos simptomus galima suvaldyti.

Šlapimo nelaikymo problemos

Menopauzės metu nemažai moterų susiduria su šlapimo nelaikymo problema – tai vienas iš jautriausių, bet gana dažnų šio laikotarpio simptomų. Nors apie tai kalbama nedrąsiai, iš tiesų tai natūrali fiziologinių pokyčių pasekmė, susijusi su hormonų kaita ir dubens srities raumenų silpnumu.

Estrogenų kiekio sumažėjimas turi didelę įtaką šlapimo takų ir makšties audiniams – jie tampa plonesni, mažiau elastingi, o šlapimo pūslės bei šlaplės gleivinė praranda natūralią drėgmę. Dėl to silpnėja šlapimo pūslės kontrolė, o moterys gali pajusti nevalingą šlapimo nutekėjimą juokiantis, čiaudint, sportuojant ar net tiesiog keičiant kūno padėtį, užsiimant įprasta kasdiene veikla.

Be hormoninių pokyčių, šlapimo nelaikymą gali sustiprinti antsvoris ar fizinio aktyvumo stoka – visi šie veiksniai silpnina dubens dugno raumenis, kurie prilaiko šlapimo pūslę. Menopauzės metu, kai raumenys natūraliai praranda tonusą, ši problema gali išryškėti dar labiau.

Svarbiausia žinutė moterims – tai nėra nei gėdinga, nei neišsprendžiama problema. Šlapimo nelaikymą galima efektyviai kontroliuoti:

dubens dugno (Kėgelio) pratimai stiprina raumenis ir padeda atkurti šlapimo sulaikymo funkciją;
vietinė estrogenų terapija atkuria gleivinės elastingumą ir drėgmę;
fizioterapinės procedūros ar specialūs lazeriniai gydymo metodai gali padėti sustiprinti audinius;
gyvenimo būdo pokyčiai – pakankamas skysčių vartojimas, svorio kontrolė, kofeino ir alkoholio vengimas – taip pat turi teigiamos įtakos.

Šlapimo nelaikymas menopauzės metu – tai signalas, kad kūnas keičiasi ir jam reikia šiek tiek pagalbos. Laiku kreipiantis į gydytoją, daugeliu atvejų šią būklę galima palengvinti arba visiškai pašalinti.

Smegenų rūkas

Perimenopauzės ir menopauzės metu daugelis moterų pastebi, kad atmintis ir dėmesio koncentracija suprastėja, mintys tarsi „paskęsta rūke“, o įprasti dalykai reikalauja daugiau pastangų. Šis reiškinys vadinamas smegenų rūku – tai laikinas, bet dažnas menopauzės palydovas, susijęs su hormoniniais pokyčiais.

Estrogenai daro didelę įtaką smegenų veiklai, ypač toms zonoms, kurios atsakingos už atmintį, dėmesį ir emocijas. Kai estrogenų lygis sumažėja, sumažėja ir neuronų aktyvumas, sutrinka signalų perdavimas tarp smegenų ląstelių, todėl gali atsirasti tokie menopauzės simptomai kaip: užmaršumas, išsiblaškymas ar sunkumaipriimant sprendimus. Be to, menopauzės metu dažni miego sutrikimai, karščio pylimai ir emocinė įtampa dar labiau apkrauna nervų sistemą bei apsunkina susikaupimą.

Nors smegenų rūkas gali kelti nerimą, tai nėra demencijos ar rimtos ligos požymis – veikiau tai natūrali, laikina organizmo reakcija į hormoninį virsmą. Tyrimai rodo, kad daugumai moterų atmintis ir dėmesio sutelkimas stabilizuojasi praėjus keleriems metams po menopauzės pradžios.

Padėti sau galima keletu paprastų būdų:

kokybiškas miegas – bent 7–8 valandos poilsio per parą turi teigiamos įtakos smegenų veiklai;
fizinis aktyvumas – gerina kraujotaką ir deguonies tiekimą smegenims;
subalansuota mityba – produktai, turintys omega-3 riebalų rūgščių, B grupės vitaminų ir antioksidantų, stiprina smegenų funkcijas;
psichologinė pusiausvyra – meditacija, joga ar net paprasti kvėpavimo pratimai padeda mažinti stresą ir nerimą.

Krūtų jautrumas

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiais daugelis moterų pastebi krūtų jautrumą, tempimą ar maudimą, net jei šių pojūčių anksčiau nepatyrė. Šie menopauzės simptomai susiję su hormonų svyravimais.

Estrogenų ir progesterono kiekiai šiuo metu nuolat keičiasi, o krūtų audinys yra ypač jautrus šiems hormonams. Kai jų pusiausvyra sutrinka, krūtų liaukinis audinys gali sutrumpėti ar išsiplėsti, todėl atsiranda tempimo jausmas, patinimas ar skausmingumas. Kartais pojūtis primena tokį pat, kuris pasireiškia prieš menstruacijas.

Vėliau, kai estrogenų lygis dar labiau sumažėja, krūtų audinys palaipsniui keičiasi į riebalinį, dėl to krūtys gali tapti minkštesnės, prarasti stangrumą ar šiek tiek sumažėti. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į netipinius požymius – vienos krūties skausmą, sukietėjimą ar išskyras iš spenelio – tokiu atveju reikia pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu.

Palengvinti diskomfortą gali padėti paprasti būdai:

patogi, gerai prilaikanti liemenėlė sumažina tempimo pojūtį;
švelni savimasažo technika ar šilti kompresai gerina kraujotaką ir mažina jautrumą;
subalansuota mityba su mažiau kofeino, druskos ir riebaus maisto padeda išvengti vandens susilaikymo audiniuose;
reguliari krūtų savitikra ir profilaktinės patikros išlieka labai svarbios visais gyvenimo etapais.

Krūtų jautrumas perimenopauzės ir menopauzės metu – tai organizmo reakcija į hormoninį virsmą, kuri dažniausiai yra laikina.

Kvėpavimo (dusulio) problemos

Nors šie menopauzės simptomai pasireiškia rečiau, kai kurios moterys menopauzės metu pastebi, kad kvėpavimas pasidaro sunkesnis, greičiau pritrūksta oro arba atsiranda dusulio jausmas.

Estrogenai ir progesteronas daro įtaką kvėpavimo centro veiklai smegenyse bei kraujagyslių tonusui. Kai šių hormonų kiekis sumažėja, kvėpavimo sistema tampa jautresnė aplinkos pokyčiams, stresui ar fiziniam krūviui. Dėl to gali pasireikšti lengvas dusulys ar oro trūkumo jausmas, ypač per karščio pylimus.

Kita svarbi priežastis – nerimo ir panikos epizodai, kurie menopauzės laikotarpiu dažnėja dėl hormonų disbalanso. Emocinė įtampa dažnai pasireiškia per kūną – pagreitėja širdies ritmas, susitraukia krūtinės raumenys, o kvėpavimas tampa trumpesnis ir paviršinis. Tokiu atveju kvėpavimo problemos nėra fizinės ligos požymis, o streso reakcijos dalis.

Kai kurios moterys taip pat pastebi, kad miego metu kvėpavimas pasikeičia – gali pasireikšti knarkimas ar net miego apnėjos epizodai. Tai siejama su raumenų tonuso sumažėjimu ir svorio pokyčiais, būdingais menopauzės laikotarpiui.

Lengvinti šiuos simptomus padeda paprastos priemonės:

kvėpavimo pratimai (pvz., diafragminis kvėpavimas) ramina nervų sistemą ir atkuria kvėpavimo ritmą;
reguliarus fizinis aktyvumas gerina plaučių ir širdies veiklą;
miego higiena ir pakankamas poilsis padeda normalizuoti kvėpavimą;
streso valdymo technikos – joga, meditacija, sąmoningas kvėpavimas – mažina dusulio pojūtį, kylantį dėl įtampos.

Jeigu kvėpavimo sutrikimai išlieka ar pasunkėja, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Kartais šie simptomai gali būti susiję ne tik su menopauze, bet ir su kitais sveikatos pokyčiais, pavyzdžiui, širdies ar plaučių funkcijos sutrikimais.

Deginimas burnoje

Perimenopauzės ir menopauzės metu kai kurios moterys pastebi deginimo ar dilgčiojimo burnoje atsiradimą, net jei jokios infekcijos nėra. Šie patiriami menopauzės simptomai mediciniškai vadinami burnos degimo sindromu, kuris dažnai siejamas su hormoniniais pokyčiais, ypač estrogenų trūkumu.

Estrogenai turi įtakos burnos gleivinės drėgmei ir kraujotakai, todėl jų sumažėjimas gali lemti sausumą, jautrumą, deginimo pojūtį ar skonio pakitimus. Be to, hormonų svyravimai gali paveikti ir seilių liaukų funkciją, todėl burna gamina mažiau seilių, o tai sustiprina diskomfortą. Kai kurioms moterims gali pasireikšti degimo pojūtis liežuvyje, gomuryje ar visoje burnoje.

Šis simptomas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau gali trikdyti kasdienes veiklas (valgymą, gėrimą ar kalbėjimą). Palengvinti deginimo pojūtį galima šiais būdais:

drėkinimas – gerti pakankamai vandens, kramtyti kietesnį maistą ar naudoti seilių pakaitalus;
švelni burnos priežiūra – naudoti minkštus dantų šepetėlius, vengti aštrių, rūgščių ar labai karštų patiekalų;
mitybos pritaikymas – mažinti ar visai atsisakyti alkoholio, kofeino ir per daug cukraus turinčių produktų;
streso mažinimas – meditacija ar kvėpavimo pratimai gali sumažinti pojūčius, susijusius su nervų sistemos dirglumu.

Deginimas burnoje perimenopauzės ir menopauzės metu – dažnai laikinas hormoninis simptomas, kuris gali palaipsniui sumažėti ar išnykti, kai organizmas prisitaiko prie naujos hormoninės pusiausvyros. Tinkama burnos priežiūra ir gyvenimo būdo korekcijos padeda išlaikyti komfortą ir kasdienio gyvenimo kokybę.

Skonio ir uoslės pokyčiai menopauzės metu

Menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys pastebi, kad maistas skaniau kvepia kitaip – skaniau ar nemaloniau, o kai kurie kvapai tampa intensyvesni arba silpnesni.

Kadangi estrogenai tiesiogiai veikia skonio ir kvapų receptorius bei nervinius signalus, kurie perduoda informaciją į smegenis, jų kiekio kritimas gali pasireikšti:

sumažėjusiu skonio jautrumu, kai maistas atrodo prėskas;
padidėjusiu jautrumu tam tikriems skoniams ar kvapams;
kartais atsirandančiu nemaloniu skonio pojūčiu burnoje.

Šie pokyčiai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau gali turėti įtakos apetito ir mitybos įpročiams. Visgi tinkamai pasirūpinus mityba, galima sumažinti diskomfortą:

rinktis įvairų, subalansuotą maistą, kad organizmas gautų reikiamus vitaminus ir mineralus;
palaikyti higieną burnos ertmėje, nes sveika gleivinė geriau „atpažįsta“ skonius;
vengti labai aštrių, rūgščių ar labai saldžių produktų.

Dantų problemos menopauzės metu

Menopauzės laikotarpiu moterys dažniau nei įprastai susiduria su dantų ir burnos sveikatos problemomis. Hormoniniai pokyčiai, ypač estrogenų trūkumas, daro įtaką dantenoms, burnos gleivinei ir seilių gamybai, todėl padidėja jautrumas, kraujavimas, dantenų uždegimas ar dantų ėduonis.

Kai sumažėja estrogeno, dantenos gali trauktis, tapti jautrios, kraujuoti ar parausti. Be to, sumažėjusi seilių gamyba dėl hormonų pokyčių lemia sausą burną, kuri mažiau apsaugo dantis nuo bakterijų, todėl padidėja rizika atsirasti ėduoniui ar dantų jautrumui.

Svarbu žinoti, kad šie pokyčiai yra natūralūs, tačiau tinkama priežiūra padeda juos sumažinti:

reguliari burnos higiena – valyti dantis bent du kartus per dieną, naudoti dantų siūlą;
periodinės odontologo apžiūros – bent du kartus per metus, kad laiku būtų pastebėti ir gydomi pakitimai;
pakankamas skysčių vartojimas ir saldumynų ribojimas padeda išvengti dantų emalio pažeidimų;
Specialios drėkinančios priemonės gali palengvinti sausos burnos simptomus.

Dantų problemos menopauzės metu dažniausiai nėra rimta liga, tačiau ankstyva priežiūra ir prevencija padeda išlaikyti burnos sveikatą, sumažinti diskomfortą ir išsaugoti dantų funkciją visą gyvenimą.

Depresija menopauzės metu

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpis dažnai lydimas emocinių pokyčių, o kai kurioms moterims pasireiškia depresijos simptomai – liūdesys, nuotaikų svyravimai, motyvacijos stoka, nuovargis ar susidomėjimo kasdieniais dalykais praradimas. Šie pokyčiai dažniausiai susiję su hormonų svyravimais, ypač estrogenų ir progesterono trūkumu, kurie tiesiogiai veikia smegenų cheminę pusiausvyrą ir serotonino, dopamino bei kitų nuotaiką reguliuojančių medžiagų gamybą.

Be hormonų, depresiją gali skatinti miego sutrikimai, karščio pylimai, fizinis diskomfortas bei gyvenimo pokyčiai, būdingi menopauzės laikotarpiui. Dėl šių priežasčių moterys gali jaustis išsiblaškusios, jautresnės, lengvai prarandančios pasitikėjimą savimi.

Svarbu suprasti, kad menopauzės metu atsiradusi depresija nėra silpnumo ženklas, o natūrali organizmo reakcija į hormoninį ir gyvenimo etapų pokytį. Palengvinti simptomus padeda:

fizinis aktyvumas – reguliari mankšta didina endorfinų lygį ir gerina nuotaiką;
tinkama mityba ir miego higiena – padeda palaikyti energiją ir nervų sistemos pusiausvyrą;
streso valdymo technikos – meditacija, joga, kvėpavimo pratimai mažina įtampą;
socialinis palaikymas – artimųjų parama ar profesionali pagalba gali ženkliai pagerinti emocinę būklę;
hormonų terapija, skiriama gydytojo akušerio-ginekologo gali palengvinti simptomus.

Jei depresijos simptomai stiprėja ar trunka ilgą laiką, svarbu kreiptis į gydytoją specialistą, nes tinkama pagalba gali padėti atkurti emocinę pusiausvyrą ir gyvenimo kokybę.

Sunkumas susikaupti menopauzės metu

Menopauzės laikotarpiu daugelis moterų pastebi, kad mintys pasidaro lėtesnės, sunkiau sutelkti dėmesį, užbaigti darbus ar prisiminti smulkmenas. Tai vadinama „smegenų rūku“.

Estrogenai turi svarbų vaidmenį smegenų veikloje – jie skatina kraujotaką, nervinių ląstelių aktyvumą ir gerina atmintį bei dėmesio koncentraciją. Kai šių hormonų sumažėja, smegenys reaguoja lėčiau, o informacijos apdorojimas tampa ne toks efektyvus. Be to, menopauzės metu dažni miego sutrikimai, nerimas, karščio pylimai ir emocinė įtampa dar labiau apsunkina gebėjimą susikaupti.

Nors šie pokyčiai gali kelti nerimą, jie dažniausiai yra laikini. Kai organizmas prisitaiko prie naujos hormoninės pusiausvyros, atmintis ir dėmesio funkcijos stabilizuojasi.

Padėti sau galima paprastais, bet veiksmingais būdais:

kokybiškas miegas ir poilsis leidžia atstatyti smegenų veiklą;
reguliari fizinė veikla gerina kraujotaką ir pažintines funkcijas;
subalansuota mityba – produktai, turintys omega-3 riebalų rūgščių, B grupės vitaminų ir magnio, maitina smegenis;
dėmesio lavinimo praktikos – skaitymas, galvosūkiai ar meditacija stiprina koncentraciją.

Galvos svaigimas

Menopauzės laikotarpiu daugelis moterų pastebi galvos svaigimą, nestabilumo jausmą ar lengvą alpimo pojūtį. Šie menopauzės simptomai dažnai siejami su hormoniniais svyravimais, ypač estrogenų trūkumu, kuris daro įtaką kraujospūdžiui, kraujotakai ir nervų sistemai.

Estrogenai padeda reguliuoti kraujagyslių tonusą ir smegenų kraujotaką, todėl jų sumažėjimas gali sukelti kraujospūdžio svyravimus, galvos svaigimą ar staigius pojūčius, kad aplink viskas „sukasi“. Be to, menopauzės metu dažni karščio pylimai, prakaitavimas ir miego sutrikimai gali sustiprinti šiuos simptomus, nes organizmas patiria papildomą stresą ir dehidrataciją.

Galvos svaigimas menopauzės metu dažniausiai nėra pavojingas, tačiau reikėtų stebėti, ar jis nėra susijęs su kitomis sveikatos problemomis, pvz., kraujospūdžio ar širdies sutrikimais. Palengvinti simptomus galima šiais būdais:

pakankamas skysčių vartojimas – dehidratacija gali sustiprinti svaigimo pojūtį;
lėtas judėjimas ir atsargus kūno padėčių keitimas – staigūs pasisukimai ar atsistojimai gali sukelti svaigimą;
reguliarus fizinis aktyvumas – gerina kraujotaką ir organizmo prisitaikymą prie hormoninių pokyčių;
streso ir miego kontrolė – pakankamas poilsis padeda sumažinti nervų sistemos perkrovą, kuri prisideda prie svaigimo.

Galvos svaigimas menopauzės metu – tai natūralus organizmo atsakas į hormoninį pokytį, dažniausiai laikinas ir su tinkama priežiūra lengvai valdomas.

Akių sausumas

Menopauzės laikotarpiu nemažai moterų pastebi, kad akys tampa sausos, sudirgusios, gali ašaroti ar perštėti. Šie menopauzės simptomai dažnai siejami su estrogenų trūkumu, nes šie hormonai turi įtakos riebalinių liaukų, gaminančių ašaras, funkcijai ir skysčių apykaitai organizme.

Kai estrogenų kiekis sumažėja, ašarų plėvelė praranda stabilumą, o tai lemia sausumo, diskomforto ir kartais perštėjimo pojūčius. Be hormoninių pokyčių, akių sausumą gali sustiprinti kompiuterio naudojimas, oro sąlygos, miego trūkumas ar tam tikri vaistai.

Palengvinti simptomus gali padėti:

dirbtinės ašaros arba specialūs akių lašai, geliai;
reguliarūs akių pratimai ir poilsio pertraukos mažina nuovargį, ypač dirbant prie kompiuterio;
aplinkos drėkinimas – esant poreikiui naudoti patalpų drėkintuvus;
subalansuota mityba – maistas, turintis omega-3 riebalų rūgščių, palaiko ašarų liaukų funkciją.

Nuovargis

Menopauzės laikotarpiu nemažai moterų patiria nuolatinį nuovargį, energijos trūkumą ir lengvą išsekimą, net jei gyvenimo ritmas nesikeičia.

Be hormonų, nuovargį gali sustiprinti miego sutrikimai, karščio pylimai, emocinė įtampa ar depresijos simptomai, kurie dažni menopauzės metu. Taip pat sumažėjęs fizinis aktyvumas ar nesubalansuota mityba gali dar labiau silpninti energijos lygį.

Palengvinti nuovargį galima keletu būdų:

reguliarus fizinis aktyvumas – net lengva mankšta ar pasivaikščiojimai gerina kraujotaką ir energijos lygį;
kokybiškas miegas – reguliari miego rutina padeda atstatyti organizmo atsparumą;
subalansuota mityba – produktai, turintys pakankamai baltymų, geležies, vitaminų B ir magnio, padeda palaikyti energiją;
streso valdymas – meditacija, kvėpavimo pratimai ir poilsio pertraukos mažina organizmo išsekimą.

Svorio padidėjimas

Menopauzės laikotarpiu moterys pastebi, kad kūno svoris ima augti, net jei mitybos įpročiai išlieka tokie patys. Tai dažniausiai susiję su organizmo medžiagų apykaitos pokyčiais ir hormoniniais svyravimais, kurie lemia, kad kūnas kaupia daugiau riebalų, ypač pilvo srityje. Be hormonų, sulėtėjusi medžiagų apykaita, raumenų masės mažėjimas ir fizinio aktyvumo trūkumas taip pat prisideda prie svorio augimo.

Papildomai svorio padidėjimą gali skatinti stresas, miego trūkumas, emocinis valgymas ir senėjimo procesai, kurie veikia kūno energijos balansą ir riebalų paskirstymą. Dėl šių priežasčių moterys dažnai pastebi didesnį pilvo riebalų kaupimąsi ir bendrą kūno apimčių padidėjimą.

Sumažinti svorio augimo riziką ir išlaikyti sveiką kūno sudėjimą padeda:

reguliarus fizinis aktyvumas – ypač jėgos pratimai, kardio treniruotės ir kasdienis fizinis aktyvumas;
subalansuota mityba – mažiau perdirbto maisto, daugiau daržovių, baltymų ir sveikųjų riebalų padeda kontroliuoti svorį;
pakankamas poilsis ir streso valdymas – miegas ir atsipalaidavimo metodai padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą;
gyvenimo būdo korekcijos – vengti ilgalaikio sėdėjimo, praktikuojami aktyvūs kasdieniai įpročiai.

Svorio padidėjimas menopauzės metu yra natūralus organizmo pokytis, tačiau subalansuota mityba, reguliarus judėjimas leidžia išlaikyti įprastą kūno sudėjimą, energiją ir pasitikėjimą savimi.

Vaisingumas

Menopauzė žymi natūralų moters reprodukcinio laikotarpio pabaigos etapą, kai kiaušidžių veikla silpnėja ir kiaušinėliai nebebrandinami. Estrogenų ir progesterono kiekio mažėjimas sutrikdo ovuliaciją – procesą, be kurio pastojimas tampa neįmanomas. Todėl vaisingumas pradeda mažėti dar perimenopauzės metu, t. y. kelerius metus iki paskutinių mėnesinių.

Vis dėlto, kai kurioms moterims ovuliacija perimenopauzės laikotarpiu dar gali įvykti, todėl nėštumas įmanomas iki visiškos menopauzės pradžios (kai menstruacijos nebepasireiškia 12 mėnesių). Dėl to, jei nėštumas šiuo laikotarpiu nėra pageidaujamas, rekomenduojama toliau naudoti apsisaugojimo priemones.

Menopauzės metu kiaušidės gamina mažiau hormonų, todėl pakinta gimdos gleivinės būklė, sumažėja kiaušialąsčių kokybė, o tai apsunkina pastojimą net taikant pagalbines reprodukcines priemones. Šie pokyčiai yra natūralūs ir žymi perėjimą nuo vaisingo amžiaus prie naujogyvenimo etapo, kuriame svarbiausia – rūpestis savo sveikata, emocine pusiausvyra ir gyvenimo kokybe.

Plaukų struktūros pokyčiai menopauzės metu

Menopauzės laikotarpiu nemažai moterų pastebi, kad plaukai plonėja, lėtėja jų augimas arba pasikeičia jų tekstūra. Šie pokyčiai dažniausiai susiję su hormoniniais svyravimais, ypač estrogenų sumažėjimu ir palyginti didesniu androgenų (vyriškųjų hormonų) poveikiu.

Estrogenai paprastai skatina plaukų augimą ir palaiko jų tankumą, o jų trūkumas gali lemti, kad plaukai tampa silpnesni, trapūs ir mažiau blizgūs. Be to, hormonų pusiausvyros pokyčiai gali paskatinti galvos plaukų slinkimą, o kai kurioms moterims gali padidėti veido ar kūno plaukų augimas, nes organizme proporcingai dominuoja androgenai.

Palengvinti plaukų pokyčius galima rūpinantis sveikata:

subalansuota mityba – baltymai, geležis, cinkas, omega-3 riebalų rūgštys ir vitaminai B bei D stiprina plaukus;
švelni plaukų priežiūra – vengti agresyvių higienos priemonių, karšto formavimo priemonių ir stipraus šukavimo / formavimo;
streso mažinimas – stresas gali sustiprinti plaukų slinkimą, todėl meditacija, joga ar kvėpavimo pratimai gali padėti;
gydymo priemonės – kartais gydytojas gali rekomenduoti vietines priemones, papildus ar tam tikras procedūras, stiprinančius plaukus.

Nagų pokyčiai

Menopauzės laikotarpiu nemažai moterų pastebi, kad nagai tampa trapesni, ima dažniau sluoksniuotis, lūžinėti arba auga lėčiau. Šie menopauzės simptomai atsiranda dėl organizmo medžiagų apykaitos pokyčių, hormoninių svyravimų ir senėjimo procesų, kurie veikia nagų matrikso funkciją – dalį, atsakingą už nagų augimą ir stiprumą. Be to, sumažėjęs riebalų ir drėgmės kiekis organizme gali lemti sausumą ir nagų silpnumą.

Papildomai nagų būklę gali paveikti nepakankamas maistinių medžiagų vartojimas, vitaminų D, B7 (biotino) ir mineralų trūkumas, taip pat ilgalaikis stresas ar tam tikrų vaistų vartojimas.

Nepageidaujamus nagų pokyčius gali padėti sumažinti:

sveika ir subalansuota mityba, turinti pakankamai baltymų, biotino, cinko ir vitaminų, palaiko nagų augimą ir tvirtumą;
tinkama nagų priežiūra – vengti agresyvių nagų lakų, gelinių ar akrilinių procedūrų, nes jos gali silpninti nagus;
drėkinimas – nagų aliejai ir rankų kremai padeda išlaikyti nagus elastingus ir atsparius lūžimui;
fizinės priemonės – pirštų mankšta ir masažas skatina kraujotaką aplink nagus, taip skatinamas nagų augimas.

Galvos skausmas ir migrena

Menopauzės laikotarpiu moterys pastebi dažnesnius galvos skausmus arba migrenos priepuolius, kurių intensyvumas gali skirtis nuo ankstesnių gyvenimo etapų. Šie pokyčiai dažniausiai susiję su hormoniniais svyravimais, ypač estrogenų lygio sumažėjimu.

Estrogenai veikia kraujagyslių tonusą, nervų sistemą ir skausmo jutimo mechanizmus. Kai jų kiekis sumažėja, kraujagyslės tampa labiau linkusios į spazmus ar išsiplėtimą, o nervų sistemos reakcijos intensyvėja – tai gali sukelti stiprų galvos skausmą ar migrenos epizodus. Be hormonų, prie migrenos gali prisidėti miego sutrikimai, stresas, karščio pylimai ar dehidratacija.

Palengvinti simptomus galima keliais būdais:

reguliarus miegas ir poilsis – padeda sumažinti nervų sistemos perkrovą ir migrenos dažnį;
hidratacija – pakankamas skysčių vartojimas mažina dehidratacijos sukeltą galvos skausmą;
subalansuota mityba ir mažesnis kofeino bei alkoholio vartojimas – padeda išvengti provokuojančių veiksnių;
streso valdymas – meditacija, kvėpavimo pratimai ar lengva mankšta mažina galvos skausmo epizodų intensyvumą.

Galvos skausmas ir migrena menopauzės metu yra natūrali organizmo reakcija į hormonų pokyčius, dažniausiai laikina.

Širdies ploto skausmas menopauzės metu

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiais kai kurios moterys gali patirti širdies ploto skausmą ar spaudimą. Šis simptomas dažniausiai siejamas su hormoniniais pokyčiais, ypač estrogenų trūkumu, nes šie hormonai turi apsauginį poveikį kraujagyslėms ir širdies veiklai.

Estrogenai padeda išlaikyti kraujagyslių elastingumą, reguliuoti cholesterolio kiekį ir palaikyti kraujotakos pusiausvyrą. Kai jų lygis mažėja, gali padidėti kraujagyslių spazmų rizika, kraujo spaudimo svyravimai ir širdies plakimo permušimai, o tai gali pasireikšti kaip spaudimas ar skausmas krūtinės plote. Be hormonų įtakos, prie širdies ploto diskomforto gali prisidėti stresas, nerimas, miego trūkumas ar fizinis nuovargis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi skausmai menopauzės metu yra rimtų širdies ligų požymis, tačiau kiekvieną naują ar stiprėjantį simptomą verta pasitikrinti pas gydytoją. Palengvinti diskomfortą gali padėti:

reguliarus fizinis aktyvumas – stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą;
subalansuota mityba ir cholesterolio kontrolė – padeda išlaikyti kraujagysles sveikas;
streso mažinimas ir pakankamas poilsis – mažina nervų sistemos ir širdies apkrovą.

Širdies ploto skausmas perimenopauzės ir menopauzės metu dažniausiai yra hormoninių pokyčių pasekmė, tačiau rūpestingas požiūris į širdies sveikatą ir profilaktinės priemonės padeda sumažinti diskomfortą ir užtikrinti gerą savijautą.

Širdies permušimai menopauzės metu

Menopauzės laikotarpiu moterys gali pastebėti širdies plakimo nereguliarumą, staigius permušimus ar „stipresnius“ dūžius.

Kai estrogenų kiekis sumažėja, gali pasireikšti nervų sistemos ir širdies ritmo reakcijų jautrumo padidėjimas, dėl ko atsiranda permušimai ar staigūs širdies plakimo pokyčiai. Be hormonų įtakos, prie šio simptomo gali prisidėti stresas, nerimas, miego sutrikimai, fizinis nuovargis ar kofeino vartojimas.

Daugeliu atvejų širdies permušimai menopauzės metu yra laikini, tačiau jei simptomai pasireiškia dažnai, yra intensyvūs arba lydimi skausmo, dusulio ar svaigimo, būtina pasitarti su gydytoju ginekologu ir kardiologu.

Šie menopauzės simptomai gali būti palengvinti:

streso valdymas ir atsipalaidavimas – meditacija, kvėpavimo pratimai, joga;
reguliarus fizinis aktyvumas – palaiko širdies ritmą ir bendrą kraujotakos sveikatą;
subalansuota mityba ir kofeino, alkoholio ribojimas – mažina permušimų riziką.

Karščio pylimas ir naktinis prakaitavimas

Vienas labiausiai paplitusių menopauzės simptomų yra karščio pylimai, dažnai lydimi stipraus prakaitavimo naktį. Šie menopauzės simptomai atsiranda dėl hormoninių pokyčių, ypač estrogeno trūkumo, kurie sutrikdo kūno temperatūros reguliavimą. Hipotalamas, atsakingas už termoreguliaciją, tampa jautresnis, todėl net menki temperatūros pokyčiai gali sukelti staigų kūno šilumos pojūtį, prakaitavimą ir širdies plakimo pagreitėjimą.

Karščio pylimai gali pasireikšti bet kuriuo paros metu, tačiau naktį jie ypač trikdo miegą, sukeldami nuovargį, dirglumą ir sumažėjusį koncentracijos gebėjimą kitą dieną. Šiuos simptomus gali sustiprinti stresas, karštas maistas, kofeinas, alkoholis ir prasta miego aplinka.

Norint palengvinti karščio pylimus ir naktinį prakaitavimą, galima:

vėsinti miegamąjį – naudoti lengvus patalus, miegoti gerai vėdinamame kambaryje;
dėvėti lengvus drabužius ir sluoksniuoti aprangą, kad būtų galima greitai nusirengti ar vėl apsirengti;
reguliarus fizinis aktyvumas ir streso valdymas – joga, meditacija ar kvėpavimo pratimai padeda mažinti simptomų intensyvumą.
maisto ir gėrimų korekcija – vengti aštraus maisto, kofeino ir alkoholio.

Karščio pylimai ir naktinis prakaitavimas menopauzės metu yra natūralūs hormoninių pokyčių padariniai, dažniausiai laikini, o tinkama priežiūra ir gyvenimo būdo korekcijos padeda sumažinti patiriamą diskomfortą.

Sąnarių skausmas menopauzės metu

Menopauzės metu moterys pastebi, kad sąnariai tampa jautresni, skausmingi, gali sustingti ar patinti. Šie pokyčiai dažniausiai susiję su estrogenų trūkumu, nes šis hormonas padeda palaikyti sąnarių kremzlių elastingumą, mažina uždegimą ir skausmo jautrumą. Kai estrogenų kiekis mažėja, sąnariai praranda dalį apsaugos, todėl atsiranda diskomfortas ir standumas, ypač rytais ar po fizinio krūvio.

Be hormonų, sąnarių skausmą gali stiprinti fizinis neaktyvumas, antsvoris, traumos ar senėjimo procesai.

Skausmą ir diskomfortą galima sumažinti:

reguliarus, lengvas judėjimas – vaikščiojimas, plaukimas ar tempimo pratimai stiprina sąnarius ir mažina sustingimą;
subalansuota mityba – omega-3 riebalų rūgštys, vitaminas D ir K palaiko kremzlių sveikatą;
svorio kontrolė – mažina sąnarių apkrovą, ypač kelių ir klubų;
šilumos arba šalčio terapija – šilti kompresai malšina skausmą, šaltis mažina uždegimą.

Sąnarių skausmas menopauzės metu yra natūralus hormonų pokyčių padarinys, tačiau su tinkama priežiūra ir gyvenimo būdo korekcijomis galima išlaikyti judrumą, mažinti diskomfortą ir gerinti kasdienę savijautą.

Osteoporozė

Menopauzės metu organizme sumažėja estrogenų kiekis, o tai tiesiogiai veikia kaulų tankį ir stiprumą. Estrogenai paprastai sustiprina kaulus, skatina kalcio įsisavinimą ir lėtina kaulų nykimą. Kai šio hormono trūksta, kaulai tampa plonesni, trapūs ir labiau linkę lūžti – ypač stuburo, klubų ir riešų srityse. Dėl to net smulkūs kritimai ar nedideli smūgiai gali sukelti lūžius ar traumas, kurios anksčiau nebūtų buvusios pavojingos.

Be hormonų pokyčių, osteoporozės riziką didina amžius, fizinio aktyvumo stoka, nesubalansuota mityba, rūkymas, perteklinis alkoholio vartojimas ir genetiniai veiksniai. Taip pat mažas vitaminų D ir K kiekis, kalcio trūkumas bei ilgalaikės tam tikros ligos ar vaistų vartojimas gali pagreitinti kaulų nykimą.

Sumažinti riziką ir palaikyti kaulų sveikatą galima keliais būdais:

reguliarus fizinis aktyvumas – jėgos pratimai, vaikščiojimas ar pratimai su svoriais stiprina kaulus ir raumenis, mažina traumų riziką;
subalansuota mityba, turinti pakankamai kalcio, vitamino D ir kitų mikroelementų, palaiko kaulų tankį;
subalansuotas gyvenimo būdas – vengti rūkymo, riboti alkoholio vartojimą, stengtis palaikyti sveiką (stabilų) kūno svorį;
gydymas pagal gydytojo rekomendacijas – kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, kurie stiprina kaulus ir mažina lūžių riziką.

Raumenų skausmai

Menopauzės laikotarpiu moterų organizme vyksta daug skirtingų fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti raumenų sveikatą ir jų funkciją. Šiuo laikotarpiu keičiasi hormonų pusiausvyra, lėtėja medžiagų apykaita, sumažėja raumenų masė ir tonusas, o tai gali sukelti bendrą raumenų silpnumą, įtampą ir skausmą. Daugeliui moterų raumenys tampa jautresni net įprastai fizinei veiklai, o po aktyvios fizinės veiklos reikia ilgesnio atsigavimo laikotarpio.

Be biologinių pokyčių, raumenų skausmus dažnai sustiprina gyvenimo būdo veiksniai: fizinio aktyvumo stoka, stresas, miego sutrikimai, ilgas sėdėjimas ar antsvoris. Dėl šių priežasčių gali pasireikšti nugaros, pečių, rankų ar kojų raumenų įtampa, skausmas ar net spazmai, kurie trukdo kasdieninei veiklai ir sumažina bendrą komfortą.

Raumenų būklę gerinti galima įvairiais būdais:

reguliarus fizinis aktyvumas, ypač tempimo pratimai, joga, plaukimas ar lengvi jėgos pratimai, padeda išlaikyti raumenų tonusą ir stiprumą;
subalansuota mityba, turinti pakankamai baltymų, vitaminų ir mineralų, kurie palaiko raumenų atsistatymą ir ištvermę;
šilumos terapija arba masažas padeda sumažinti raumenų įtampą ir diskomfortą;
pakankamas poilsis ir kokybiškas miegas leidžia raumenims atsigauti, taip pat mažina nuovargio pojūtį;
judėjimo įpročių keitimas kasdienybėje – stengtis ilgai nesėdėti vienoje padėtyje, daryti trumpas pertraukėles.

Raumenų skausmai menopauzės metu yra natūralus organizmo senėjimo ir hormoninių pokyčių padarinys, tačiau subalansuotas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas ir savęs priežiūra leidžia išlaikyti raumenų funkciją, judrumą ir komfortą, todėl moteris gali gyventi aktyvų ir kokybišką gyvenimą net šiame gyvenimo etape.

Lytinio potraukio sumažėjimas

Perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu nemažai moterų pastebi, kad seksualinis potraukis sumažėja, o lytiniai santykiai pradeda teikti mažiau malonumo. Šis pokytis dažniausiai siejamas su hormoniniais svyravimais, ypač estrogenų ir testosterono sumažėjimu, kurie turi įtakos lytinės funkcijos stimuliacijai,makšties drėgmei ir seksualinei energijai.

Estrogenų trūkumas gali lemti makšties sausumą, niežėjimą ar diskomfortą lytinių santykių metu, o sumažėjęs testosterono lygis gali mažinti libido. Be hormonų, seksualinį potraukį gali mažinti nuovargis, stresas, nuotaikų svyravimai, pasitikėjimo savimi praradimas ar santykių problemos.

Palengvinti šiuos pokyčius galima įvairiais būdais:

atvira komunikacija su partneriu – diskutuojant apie patiriamus pokyčius ir poreikius šiuo laikotarpiu galima sumažinti stresą ir diskomfortą;
drėkinančios priemonės – lubrikantai ar vietinės estrogeno terapijos gali sumažinti makšties sausumą;
fizinė ir emocinė sveikata – reguliari mankšta, streso mažinimas ir savęs priežiūra stiprina libido;
profesionali medicininė pagalba – gydytojas ginekologas gali patarti dėl hormoninių ar kitų terapijos galimybių.

Lytinio potraukio sumažėjimas ar praradimas perimenopauzės ar menopauzės metu yra natūralus menopauzės simptomai – hormoninių pokyčių padarinys, tačiau tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo korekcijos gali padėti išlaikyti malonų bei pilnavertį seksualinį gyvenimą.

Makšties sausumas, niežėjimas ir dirginimas

Menopauzės laikotarpiu daugelis moterų patiria makšties sausumą, niežėjimą ir bendrą dirginimą. Tai gali žymiai sumažinti komfortą kasdieniame gyvenime bei lytinių santykių metu. Šie pokyčiai atsiranda dėl natūralių hormoninių pokyčių, audinių struktūros pasikeitimų ir vietinės kraujotakos sulėtėjimo.

Kadangi gleivinė tampa plonesnė, praranda drėgmę ir elastingumą, dažniausiai pasireiškia:

sausumo pojūtis, ypač po ilgesnio sėdėjimo ar fizinės veiklos;
niežėjimas ir deginimas, kurie gali sustiprėti vakare arba lytinių santykių metu;
padidėjęs jautrumas ir dirginimas, kai naudojami tam tikri higienos produktai ar drėgnos servetėlės.

Be natūralių pokyčių, šiuos simptomus gali sustiprinti vietinės kraujotakos sumažėjimas, fizinio aktyvumo trūkumas, stresas, ilgalaikis sėdėjimas, rūkymas ar tam tikri vaistai. Tai lemia, kad audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų ir deguonies, todėl jų atsparumas dirginimui mažėja.

Palengvinti sausumą ir diskomfortą galima keliais būdais:

drėkinimo priemonės – vandens pagrindu pagaminti lubrikantai ar makšties drėkikliai;
fizinė veikla ir kraujotakos gerinimas – lengvi tempimo pratimai, vaikščiojimas ar joga skatina vietinę kraujotaką, stiprina audinius ir mažina jautrumą;
Subalansuota mityba ir pakankamas skysčių vartojimas – antioksidantai, omega-3 riebalų rūgštys ir vanduo padeda išlaikyti audinius elastingus ir drėgnus;
Tinkama higiena – vengti agresyvių muilų, kvapnių produktų ar ilgalaikio dirginimo, naudoti švelnius intymios higienos produktus;
Hormonų terapija – vietinė estrogenų terapija (kremai, geliai) gali veiksmingai atstatyti makšties gleivinę, sumažinti sausumą, niežėjimą ir diskomfortą, taip pat pagerinti lytinių santykių komfortą. Hormonų terapija yra saugi, kai taikoma pagal gydytojo rekomendacijas, ir gali būti pritaikyta individualiai pagal moters simptomus ir sveikatos būklę;
Injekcinės bei lazerinės ginekologinės procedūros gali padėti atkurti bei palaikyti drėgmę.

Tokie menopauzės simptomai kaip makšties sausumas, niežėjimas ir dirginimas perimenopauzės ir menopauzės metu yra natūralus organizmo senėjimo ir hormoninių pokyčių padarinys, tačiau tinkama priežiūra, drėkinimas, subalansuotos gyvensenos įpročiai, individualizuota hormonų terapija leidžia išlaikyti intymų komfortą, sveiką gleivinę ir malonų lytinį gyvenimą.

Spengimas ausyse menopauzės metu

Menopauzės laikotarpiu kai kurios moterys patiria spengimą ausyse, ūžesį ar neįprastus garsus, kurie gali būti pastovūs arba pasireikšti tik tam tikrose situacijose. Šis simptomas, mediciniškai vadinamas tinitu, dažnai siejamas su kraujotakos svyravimais ir nervų sistemos jautrumo didėjimu. Hormoniniai pasikeitimai gali paveikti vidinės ausies kraujotaką ir nervų signalų perdavimą, todėl ausis „reaguoja“ garsais, kurių iš tikrųjų nėra.

Be hormoninių veiksnių, spengimą ausyse gali sustiprinti:

kraujospūdžio svyravimai – tiek aukštas, tiek žemas kraujo spaudimas gali sukelti ūžesį ausyse;
stresas ir emocinė įtampa – padidina nervų sistemos jautrumą, o smegenys labiau „fiksuoja“ silpnus garsus;
miego trūkumas ir nuovargis – silpnina organizmo gebėjimą reguliuoti sensorinius dirgiklius;
kofeinas, alkoholis ir druskos perteklius – gali pabloginti kraujotaką ir stiprinti spengimo pojūtį;
senėjimas ir klausos pokyčiai – natūralus klausos prastėjimas gali prisidėti prie ūžesio ausyse „girdėjimo“.

Spengimo ausyse intensyvumą ir diskomfortą galima sumažinti keliais būdais:

streso valdymas ir atsipalaidavimo technikos – meditacija, gilus kvėpavimas, joga ar masažas gali sumažinti nervų sistemos hiperaktyvumą;
reguliarus fizinis aktyvumas – gerina bendrą kraujotaką, įskaitant galvos ir ausų sritį, kas gali sumažinti ūžesio pojūtį;
sveika mityba ir pakankamas skysčių vartojimas – palaiko nervų ir kraujotakos sistemų sveikatą, mažina uždegimą;
klausos apsauga – vengti triukšmingos aplinkos, jei reikia naudoti ausų apsaugines priemones, kad nesukeltumėte papildomo dirginimo;
gydytojų konsultacijos –ginekologas gali įvertinti hormonų pusiausvyrą, kraujotaką ir rekomenduoti gydymą, pavyzdžiui, vietinę ar sisteminęhormonųterapiją, jei spengimas siejamas su menopauzės hormoniniais pokyčiais, jei ne, verta apsilankyti pas gydytoją otolaringologą.

Miego problemos

Menopauzės laikotarpis ženkliai keičia moters organizmo funkcijas, o viena dažniausių pasekmių – miego sutrikimai. Daugeliui moterų pasireiškia šie menopauzės simptomai: sunkumai užmigti, dažnas prabudimas naktį, ankstyvas pabudimas ryte arba poilsio pojūčio stoka net po ilgo miego. Šie pokyčiai dažnai siejami su hormoniniais svyravimais, nervų sistemos jautrumu ir kūno temperatūros reguliacijos pokyčiais, kurie trikdo įprastą miego ciklą.

Vienas iš pagrindinių veiksnių yra karščio pylimas ir naktinis prakaitavimas, kurie staiga sukelia diskomfortą ir prabudimą kelis kartus per naktį. Be to, hormoniniai pokyčiai gali paveikti miego struktūrą ir gilių miego fazių trukmę, todėl net ir užmigusi moteris gali jausti nuovargį ir išsekimą.

Kiti veiksniai, stiprinantys miego problemas menopauzės metu:

stresas, nerimas ir nuotaikų svyravimai – padidina nervų sistemos budrumą naktį, apsunkina atsipalaidavimą ir greitą užmigimą;
gyvenimo būdo įpročiai – per didelis kofeino, alkoholio ar sunkaus maisto vartojimas vakare, miego režimo nesilaikymas, fizinio aktyvumo trūkumas;
sveikatos problemos – širdies permušimai, sąnarių ar raumenų skausmai, šlapimo nelaikymas ar kvėpavimo sutrikimai gali trikdyti naktinį poilsį;
senėjimo procesai – natūralūs organizmo pokyčiai lemia, kad miego ciklas tampa trumpesnis, dažniau prabundama, o organizmo gebėjimas greitai užmigti mažėja.

Norint pagerinti miego kokybę menopauzės metu, galima taikyti kelias priemones:

reguliarus miego režimas – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, net savaitgaliais, padeda stabilizuoti biologinį laikrodį;
miego higiena – miegamasis turėtų būti tamsus, vėsus ir tylus; vengti ekranų, kofeino, alkoholio ir sunkaus maisto prieš miegą;
fizinė veikla – reguliari mankšta, tempimo ar kvėpavimo pratimai prieš miegą. Tai gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti gilaus miego fazę;
streso valdymas – meditacija, joga, gilus kvėpavimas ir kitos atsipalaidavimo technikos mažina nerimą ir ramina nervų sistemą.
hormonų terapija – jei miego problemos siejamos su menopauzės simptomais, gydytojas ginekologas gali rekomenduoti vietinę arba sisteminę hormonų terapiją, kuri padeda sumažinti karščio pylimą, prakaitavimą ir nervų sistemos perkrovą, palengvinant miegą.

Tinkamai prižiūrint savo gyvenimo būdą ir, esant reikalui, pasitelkus individualizuotą hormonų terapiją, miego sutrikimai menopauzės metu gali būti žymiai palengvinti. Tai leidžia moteriai jaustis labiau pailsėjusiai, išlaikyti energiją, gerą nuotaiką ir gebėjimą susikaupti kasdienėje veikloje.

Nuotaikų svyravimai menopauzės metu

Menopauzės laikotarpis moterims dažnai atneša staigius nuotaikų pokyčius, kai vieną akimirką jaučiamas pakylėjimas ar energija, o kitą – nerimas, liūdesys ar dirglumas. Šie menopauzės simptomai dažnai siejami su hormoniniais svyravimais, ypač estrogenų ir progesterono, kurie reguliuoja neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, veiklą. Kai šių hormonų lygis svyruoja, smegenys tampa jautresnės emociniams dirgikliams, todėl moteris gali jausti staigius emocijų pokyčius net be aiškios priežasties.

Nuotaikų svyravimus gali sustiprinti ir kiti veiksniai:

miego sutrikimai – sunkumai užmigti, dažnas prabudimas naktį ar naktinis prakaitavimas mažina energiją ir padidina dirglumą;
fiziniai simptomai – raumenų ar sąnarių skausmai, karščio pylimai ir makšties sausumas gali paveikti emocinę būklę;
stresas ir gyvenimo įvykiai – darbo ar šeimos įtampa didina nervų sistemos jautrumą;
gyvenimo būdo veiksniai – nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka, kofeino ir alkoholio vartojimas gali pabloginti emocinę pusiausvyrą.

Nuotaikų svyravimus menopauzės metu galima valdyti keliais būdais:

hormonų terapija – kai nuotaikų svyravimai stipriai veikia kasdienybę, gydytojas ginekologas gali rekomenduoti vietinę arba sisteminę hormonų terapiją, kuri padeda sureguliuoti hormonų lygį, stabilizuoti nuotaiką ir sumažinti emocinę įtampą.

fizinė veikla – reguliari mankšta, joga, plaukimas ar pasivaikščiojimai padeda mažinti stresą, gerina kraujotaką ir skatina endorfinų išsiskyrimą;

psichologinė parama – meditacija, kvėpavimo pratimai, terapija ar pokalbiai su artimaisiais padeda kontroliuoti emocijas ir sumažina nerimą;

miego higiena – pakankamas, reguliarus miegas padeda nervų sistemai atsipalaiduoti;

subalansuota mityba – subalansuota dieta su pakankamu vitaminų, mineralų ir omega-3 kiekiu palaiko smegenų funkcijas ir emocinį stabilumą;