Cholinesterazė (CHE)

Cholinesterazė (CHE) (dar vadinama pseudocholinesteraze arba butirilcholinesteraze) yra fermentas, kuris gaminamas daugiausia kepenyse ir patenka į kraują. Ji dalyvauja skaidant tam tikras chemines medžiagas, ypač acetilcholiną ir kai kuriuos vaistus. Šis fermentas priklauso fermentų grupei, kurie skaido cheminę medžiagą acetilcholiną. Acetilcholinas yra neurotransmiteris — jis perduoda signalus tarp nervinių ląstelių ir raumenų. Kai jo veikla pasibaigia, cholinesterazė jį suskaido, taip užtikrindama, kad nerviniai impulsai būtų kontroliuojami ir nepertraukiami.

Cholinesterazė (CHE) ir jos pagrindinė funkcija

  • Skaido neurotransmiterį acetilcholiną, kuris svarbus nervinių impulsų perdavimui;
  • Padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą;
  • Cholinesterazė (CHE) dalyvauja kai kurių vaistų (ypač anestetikų) metabolizme;
  • Atspindi kepenų baltymų sintezės funkciją.

Kada atliekamas CHE tyrimas?

Šis tyrimas dažniausiai skiriamas, kai:

  • Įtariami kepenų veiklos sutrikimai;
  • Vertinama kepenų sintezės funkcija (pvz., cirozė, hepatitas);
  • Prieš chirurgines operacijas (ypač jei naudojami tam tikri anestetikai);
  • Stebima kepenų ligų eiga.

Ką rodo sumažėjusi cholinesterazė (CHE)?

Sumažėjusi cholinesterazė (CHE) gali rodyti:

  • Kepenų ligas (cirozę, hepatitą, kepenų nepakankamumą);
  • Sumažėjusią kepenų baltymų sintezę;
  • Apsinuodijimą pesticidais ar cheminėmis medžiagomis;
  • Netinkamą mitybą ar baltymų trūkumą;
  • Kartais genetinį fermento trūkumą.

Ką rodo padidėjusi cholinesterazė

Padidėjęs CHE dažniausiai siejamas su:

  • Riebalinė kepenų liga. Tai būklė, kai kepenyse kaupiasi riebalai. Dėl to kepenų ląstelės dirba aktyviau, keičiasi jų funkcija ir gali padidėti cholinesterazės gamyba.
  • Nutukimas. Esant didesnei kūno masei, dažnai padidėja kepenų apkrova ir medžiagų apykaitos aktyvumas, todėl padidėja cholinesterazė (CHE) kraujyje.
  • Metabolinis sindromas. Tai sutrikimų visuma (padidėjęs kraujospūdis, cukraus kiekis, riebalų perteklius), kuri dažnai siejama su kepenų riebėjimu ir pakitusia fermentų veikla, įskaitant CHE padidėjimą.
  • Cukrinis diabetas (kartais). Sergant diabetu, ypač kai jis blogai kontroliuojamas, gali keistis kepenų medžiagų apykaita, o tai kai kuriais atvejais lemia padidėjusį cholinesterazės aktyvumą.

Kodėl šis tyrimas svarbus?

CHE tyrimas padeda:

  • Įvertinti kepenų gebėjimą gaminti baltymus;
  • Nustatyti kepenų pažeidimo sunkumą;
  • Įvertinti apsinuodijimus pesticidais;
  • Saugiai parinkti anestetikus operacijų metu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar sumažėjusi CHE visada reiškia kepenų ligą?

Ne visada — ji gali mažėti ir dėl mitybos, genetinių veiksnių ar apsinuodijimo.

Ar alkoholis veikia cholinesterazę?

Taip, ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sumažinti fermento aktyvumą.

Apie procedūrą

  • schedule
    Tyrimo trukmė
    10-15 min.
  • info
    Pasiruošimas
    Specialaus pasiruošimo nereikia, tačiau rekomenduojama nevalgyti 8–12 val. prieš tyrimą.