Elektrokardiograma (EKG) – tai vienas iš dažniausiai atliekamų širdies tyrimų, leidžiantis greitai, neskausmingai ir neinvaziškai įvertinti širdies veiklą bei ritmą. Šis tyrimas padeda nustatyti ne tik jau pasireiškusias širdies ligas, bet ir ankstyvus sutrikimų požymius, todėl yra svarbi profilaktinės sveikatos patikros dalis.
Kas yra elektrokardiograma (EKG) ir kam ji reikalinga?
EKG – tai širdies elektrinio aktyvumo registravimo metodas. Mūsų širdis dirba dėka elektros impulsų, kurie reguliuoja jos susitraukimus. Tyrimo metu užfiksuojami šie impulsai, o gauti duomenys pateikiami grafiškai – tai vadinamoji elektrokardiograma. Iš tokios kreivės gydytojas kardiologas gali nustatyti, ar širdies ritmas yra reguliarus, ar visi impulsai perduodami teisingai ir ar nėra požymių, rodančių širdies raumens pažeidimą.
Kaip atliekama EKG?
Procedūra yra labai paprasta. Pacientui reikia atsigulti ant tyrimo stalo, atsipalaiduoti ir keletą minučių pabūti ramiai. Ant krūtinės, abiejų rankų ir kojų pritvirtinami specialūs lipnūs elektrodai. Šie elektrodai yra prijungiami prie aparato, kuris registruoja širdies siunčiamus elektrinius signalus.
Tyrimas trunka vos kelias minutes ir nesukelia pacientui jokio diskomforto – elektrodai tik „skaito“ informaciją, jokios elektros srovės pacientui nėra perduodamos. Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, svarbu tyrimo metu nejudėti, nekalbėti, kuo labiau atsipalaiduoti ir stengtis kvėpuoti įprastai.
Kodėl verta atlikti EKG?
Elektrokardiograma yra greitas ir labai informatyvus tyrimas, galintis išgelbėti gyvybę. Ji:
- Padeda anksti nustatyti širdies problemas, net jei simptomai dar nėra ryškūs ar labai jaučiami.
- Rekomenduojama pacientams, kurie skundžiasi krūtinės skausmu, padažnėjusiu širdies plakimu, širdies permušimais ar dusuliu.
- Naudojama stebint asmenis su rizikos faktoriais, pavyzdžiui, sergančius arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, turinčius didelį cholesterolio kiekį ar šeimos istoriją su širdies ligomis.
- Padeda įvertinti gydymo efektyvumą – pavyzdžiui, po infarkto ar pritaikius vaistus, reguliuojančius širdies ritmą.
Kada reikia atlikti EKG?
Gydytojai rekomenduoja neatidėlioti EKG tyrimo, jeigu pastebite bet kuriuos iš šių požymių:
- Širdies plakimo sutrikimai – permušimai, padažnėjęs ar sulėtėjęs pulsas.
- Krūtinės skausmas, spaudimo ar deginimo jausmas. Tai gali būti koronarinės širdies ligos ar infarkto požymis.
- Dusulys ramybės būsenoje ar po nedidelio fizinio krūvio. Gali rodyti širdies nepakankamumą ar aritmiją.
- Alpimas ar staigus galvos svaigimas. Galimi širdies ritmo sutrikimai.
- Nuovargis ar staigus silpnumas be aiškios priežasties. Gali būti įtariama širdies patologija.
Taip pat EKG yra rekomenduojama:
- Žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, diabetą, nutukimą ar rūkymo įpročius.
- Tiems, kurių artimi giminaičiai sirgo širdies ligomis ar mirė nuo jų jauname amžiuje.
- Vyresnio amžiaus žmonėms, net jei jie nejaučia simptomų – profilaktinė patikra padeda laiku nustatyti paslėptus sutrikimus.
- Prieš tam tikras medicinines procedūras: prieš operacijas – ypač bendrinės nejautros atveju; prieš pradedant vartoti tam tikrus vaistus, galinčius paveikti širdį.
Elektrokardiograma: pasiruošimas ir tyrimo eiga
Nors EKG nereikalauja sudėtingo pasiruošimo, keli patarimai gali padėti gauti tikslesnius rezultatus:
- Prieš tyrimą stenkitės bent 10–15 minučių pailsėti, kad širdies ritmas būtų ramus.
- Venkite intensyvios fizinės veiklos prieš pat procedūrą.
- Jei naudojate kremą ar losjoną ant krūtinės odos, jo geriau tą dieną atsisakyti – tai pagerins elektrodų sukibimą.
- Informuokite gydytoją apie vartojamus vaistus, ypač tuos, kurie veikia širdies darbą.
Ką rodo EKG rezultatai?
Gautą elektrokardiogramą vertina gydytojas kardiologas. Iš tyrimo galima nustatyti:
- Širdies ritmo tipą – ar ritmas yra normalus (sinusinis), ar pasireiškia ritmo sutrikimai (pvz., prieširdžių virpėjimas, skilvelinės ar prieširdinės ekstrasistolės, kiti aritmijos tipai).
- Širdies susitraukimų dažnį – ar pulsas yra normalus, per lėtas (bradikardija) ar per greitas (tachikardija), taip pat ar ritmas reguliarus.
- Laidumo sutrikimus – kai elektriniai impulsai nepasiekia tam tikrų širdies dalių tinkamu laiku, tai gali rodyti AV blokadas, Hiso pluošto kojyčių blokadas ar kitas būkles, turinčias įtakos širdies gebėjimui tinkamai susitraukti.
- Miokardo pažeidimo požymius – EKG padeda atpažinti ūminio miokardo infarkto (širdies smūgio) arba išemijos (nepakankamo kraujo tiekimo į širdį) požymius. Taip pat galima matyti seniau įvykusio infarkto žymes.
- Elektrolitų pusiausvyros sutrikimus – tokie kaip kalio, kalcio ar magnio kiekio pokyčiai kraujyje, kurie gali paveikti širdies veiklą ir atsispindi EKG bangose bei intervalų trukmėse.
Be šių aspektų, EKG taip pat gali atskleisti:
- Širdies sienelių pastorėjimą (hipertrofiją).
- Perikardo uždegimo (perikardito) požymius.
- Įdiegtų širdies stimuliatorių veikimą.
Kartais, jei kardiograma rodo nukrypimus, gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus – pvz., echoskopiją, krūvio testą arba ilgalaikį širdies ritmo stebėjimą (Holterio monitoravimą).
Kodėl EKG svarbi profilaktikai?
Daugelis širdies ligų ilgą laiką gali vystytis nepastebimai, be akivaizdžių simptomų. Reguliari EKG patikra gali padėti „pagauti“ pirmuosius sutrikimų signalus ir pradėti gydymą dar prieš išsivystant rimtoms komplikacijoms, tokioms kaip miokardo infarktas ar širdies nepakankamumas.
EKG BIOFIRST klinikoje – greita ir patikima pagalba jūsų širdžiai
BIOFIRST klinikoje Kaune kardiograma atliekama modernia įranga, užtikrinančia tikslų rezultatą ir aukštą tyrimo kokybę. Mūsų specialistai ne tik atlieka tyrimą, bet ir išsamiai paaiškina jo rezultatus, pateikia rekomendacijas dėl tolesnės priežiūros ar gydymo.
Procedūra užtrunka vos kelias minutes, tačiau gali suteikti itin vertingos informacijos apie jūsų sveikatą ir padėti išvengti gyvybei pavojingų būklių.
