PRISCA prenatalinės rizikos tyrimas (I trimestras) – tai neinvazinis nėštumo metu atliekamas tyrimas, skirtas įvertinti vaisiaus genetinių chromosominių anomalijų riziką ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Tyrimas dažniausiai atliekamas 11–13 nėštumo savaitę ir padeda apskaičiuoti tikimybę, ar vaisius gali turėti tam tikrų genetinių sutrikimų.
PRISCA (angl. Prenatal Risk Calculation) metodas remiasi motinos kraujo biocheminių rodiklių, ultragarsinio tyrimo duomenų ir motinos klinikinės informacijos analize. Speciali kompiuterinė programa įvertina šiuos duomenis ir apskaičiuoja individualią riziką.
Ką įvertina šis tyrimas?
PRISCA tyrimas padeda įvertinti vaisiaus riziką dėl dažniausių chromosominių anomalijų:
- Dauno sindromo (trisomija 21);
- Edvardso sindromo (trisomija 18);
- Patau sindromo (trisomija 13).
Kaip atliekamas tyrimas?
Tyrimas susideda iš kelių dalių:
- Atliekamas motinos kraujo tyrimas, kuriuo nustatomi specifiniai nėštumo baltymai (dažniausiai PAPP-A ir laisvas β-hCG);
- Įvertinami ultragarsinio tyrimo duomenys (pavyzdžiui, vaisiaus sprando raukšlės storis);
- Į skaičiavimus įtraukiami motinos amžius, svoris, nėštumo trukmė ir kiti klinikiniai duomenys.
Gauti duomenys suvedami į PRISCA programą, kuri apskaičiuoja individualią genetinių sutrikimų riziką.
Svarbu žinoti
PRISCA tyrimas yra atrankinis (screening) tyrimas, todėl jis nenustato diagnozės, o tik įvertina galimą riziką. Jei nustatoma padidėjusi rizika, gydytojas gali rekomenduoti papildomus išsamesnius tyrimus, pavyzdžiui, neinvazinį prenatalinį genetinį tyrimą (NIPT) ar invazinius diagnostinius tyrimus.
Tyrimo privalumai
- Leidžia anksti įvertinti genetinių anomalijų riziką;
- Yra neinvazinis ir saugus tiek motinai, tiek vaisiui;
- Padeda gydytojui planuoti tolimesnę nėštumo priežiūrą.
PRISCA prenatalinės rizikos tyrimas yra svarbi ankstyvosios nėštumo patikros dalis, suteikianti vertingos informacijos apie vaisiaus sveikatos būklę ir padedanti priimti pagrįstus sprendimus dėl tolimesnių tyrimų ar stebėsenos.
