Įsivaizduokite savo kraują kaip gyvą miestą, pilną kurjerių, kurie nuolat gabena deguonį į visas kūno ląsteles. Šie kurjeriai – raudonieji kraujo kūneliai – yra pagrindiniai darbo arkliukai, dirbantys be pertraukos. Bet tarp jų slypi jaunieji, vos ką tik įgiję sparnus: retikuliocitai.
Retikuliocitai – tai jaunos raudonųjų kraujo kūnelių formos, kurios ką tik paliko “gamyklą” – kaulų čiulpus. Jie turi nedideles ribosomas, organelių liekanas, kurios leidžia mums juos atpažinti laboratorijoje. Šie kūneliai cirkuliuoja kraujyje vos 1–2 dienas, kol subręsta į visiškai brandžius raudonuosius kraujo kūnelius.
Retikuliocitai: kodėl jie svarbūs?
Retikuliocitai – ne tik kraujo jaunimas. Jie yra gyvybiškai svarbus indikatorius, rodantis, kaip aktyviai organizmas gamina raudonuosius kraujo kūnelius. Jie tarsi kraujo “reporteriukai”, siunčiantys žinią apie tai, kaip kaulų čiulpai reaguoja į kūno poreikius:
- Kai kraujas prarandamas (traumos, operacijos, kraujavimas), retikuliocitų skaičius kyla – kaulų čiulpai sparčiai gamina naujus eritrocitus.
- Kai organizmas negamina pakankamai naujų kraujo kūnelių, retikuliocitų kiekis sumažėja – tai gali rodyti kaulų čiulpų problemą arba vitaminų trūkumą.
Trumpai tariant, retikuliocitai – tai mūsų kraujo sveikatos barometras.
Kaip matome retikuliocitus laboratorijoje?
Retikuliocitai nepastebimi plika akimi. Jų nematyti įprastu mikroskopu, nes jie atrodo kaip įprasti raudonieji kraujo kūneliai. Todėl laboratorijose naudojami specialūs dažai, kurie išryškina jų vidines struktūras: ribosomas ir organelių liekanas.
- Supravitaliniai dažai, tokie kaip new methylene blue, dažo retikuliocitus mėlynai ar rausvai.
- Po dažymo retikuliocitai šviečia tarp milijonų brandžių kraujo kūnelių, tarsi maži žiburėliai naktiniame mieste.
Retikuliocitų skaičiavimas – paprasta, bet svarbi procedūra
Yra du pagrindiniai būdai skaičiuoti retikuliocitus: mikroskopinis ir automatizuotas.
Mikroskopinis metodas
- Laboratorijos darbuotojas paruošia kraujo plėvelę ir dažo ją supravitaliniais dažais.
- Mikroskopuojami 1000 eritrocitų, ir skaičiuojama, kiek jų yra retikuliocitų.
- Rezultatas pateikiamas procentais:
Šis metodas, nors ir senesnis, vis dar naudojamas dėl savo paprastumo ir galimybės tiesiogiai stebėti ląsteles.
Automatizuotas metodas
Šiuolaikiniai hematologiniai analizatoriai naudoja fluorescencinę srovės citometriją. Jie greitai nustato retikuliocitų skaičių ir pateikia procentinį ir absoliutų skaičių (10⁹/l). Absoliutus skaičius ypač svarbus, kai kraujo rodikliai yra sumažėję, nes procentas gali klaidinti.
Normos
| Amžius / būsena | Retikuliocitai (%) | Absoliutus skaičius (10⁹/l) |
|---|---|---|
| Suaugęs | 0,5–2,5 | 25–75 |
| Naujagimis | 2–6 | 50–200 |
Retikuliocitai klinikoje: ką rodo jų skaičius
Padidėję retikuliocitai
- Kraujavimo atvejai – organizmas sparčiai gamina naujus kraujo kūnelius.
- Hemolizė – raudonieji kraujo kūneliai suyra, kaulų čiulpai kompensuoja.
- Gydymo stebėjimas – pvz., po geležies ar vitamino B12 terapijos.
Sumažėję retikuliocitai
- Kaulų čiulpų problemos – chemoterapija, virusai, aplastinė anemija.
- Vitaminų trūkumas – geležies, folio rūgšties, B12 trūkumas.
- Lėtinės ligos – uždegimas, inkstų nepakankamumas, kai organizmas negamina pakankamai naujų kraujo kūnelių.
Apibendrinimas
Retikuliocitai – maži, bet galingi kraujo indikatoriai. Jie leidžia gydytojams suprasti, kaip kūnas reaguoja į kraujo netekimą, hemolizę ar vitamino trūkumą. Jie rodo mūsų kaulų čiulpų sveikatą, gamybos tempą ir organizmo atsparumą.
Nors mažyčiai, jie yra gyvybiškai svarbūs signalai – mūsų kūno perspėjimai, kad reikia skubios pagalbos ar kad viskas veikia nepriekaištingai.
Retikuliocitai – tai jaunos raudonųjų kraujo kūnelių formos, kurios ką tik paliko kaulų čiulpus. Skirtumas – jie dar turi ribosomas ir organelių liekanų, todėl jų vidus šiek tiek “granuliuotas” ir matomas specialiais dažais. Po 1–2 dienų kraujyje jie subręsta į visiškai brandžius raudonuosius kraujo kūnelius.
Retikuliocitai – tai kraujotvarkos barometras. Jie parodo, kaip aktyviai kaulų čiulpai gamina naujus raudonuosius kraujo kūnelius.
Padidėję retikuliocitai rodo, kad organizmas spartina gamybą po kraujo netekimo ar hemolizės.
Sumažėję retikuliocitai gali reikšti, kad gamyba lėta arba sustojusi, pvz., dėl vitaminų trūkumo ar kaulų čiulpų problemų.
Padidėję – organizmas reaguoja į kraujo netekimą, hemolizę arba gydymą eritropoetinu.
Sumažėję – gamyba lėta arba slopinama dėl kaulų čiulpų problemų, vitaminų (geležies, B12, folio rūgšties) trūkumo ar lėtinių ligų.