Kolonoskopiniai tyrimai atliekami naująja, vieno patikimiausių pasaulyje japonų gamintojo OLYMPUS „Evis X1“ endoskopine video-sistema – tai technologija, sukurianti sąlygas maksimaliai pasirūpinti paciento sveikata. Revoliucinė endoskopijos video-sistema padeda specialistams aptikti net labai ankstyvas onkologinių susirgimų užuomazgas. Lietuvoje bei visose Baltijos šalyse, šią pilnos komplektacijos sistemą (vaizdo sistema, dirbtinis intelektas ir naujos kartos endoskopai su EDOF technologija) turi vos kelios klinikos ir viena iš jų – BIOFIRST klinika.
Tyrimų duomenimis, storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų visoje Lietuvoje. Deja, ši vėžio forma apgaulinga – pacientai ilgą laiką nejaučia jokių ligos simptomų, todėl dažnai nustatoma jau paskutinė storosios žarnos vėžio stadija, kai nebeįmanoma išgydyti. Mūsų klinikos tikslas – padėti kuo anksčiau nustatyti kolorektalinį vėžį, uždegimines žarnų ligas, infekcinius ir neinfekcinius kolitus bei polipus.
Kolonoskopija skirta storosios žarnos ligų diagnostikai:
- medikamentinis kolitas;
- išeminis kolitas;
- opinis kolitas;
- Krono liga;
- storosios žarnos polipai;
- vėžys;
- divertikuliozė;
- divertikulitas ir kt.
Kolonoskopija pagal programą
Nemokamas kolonoskopijos tyrimas atliekamas su/be anestezijos, turint siuntimą. Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų (imtinai), atlikus slapto kraujavimo testą. Jei testo atsakymas teigiamas atliekama kolonoskopija ir, jei reikia, biopsija, kuri leidžia objektyviai patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę. Pagal šią programą atliekamą kolonoskopiją apmoka teritorinės ligonių kasos pacientams, kurie turi šeimos gydytojo siuntimą.
Pacientui pageidaujant ir turint atitinkamą siuntimą, šie tyrimai atliekami taikant anesteziologinę pagalbą. Turint kolonoskopijos siuntimą be anestezijos, ši paslauga gali būti teikiama už papildomą mokestį.
Kolorektalinis vėžys
Kolorektalinis vėžys – kitaip dar vadinamas storosios žarnos vėžys, sparčiai auganti problema visame pasaulyje. Siekiant laiku ir tiksliai diagnozuoti kolorektalinį vėžį, pasaulyje sukurta įvairių metodų diagnozei patvirtinti, tačiau tyrimai taikomi tik pacientams, sulaukusiems 50 metų amžiaus. Teigiamas slapto kraujavimo išmatose rezultatas – jau pažengusios ligos požymis, po kurio visada atliekama kolonoskopija diagnozės nustatymui. Tačiau kolorektalinis vėžys ne vienintelė grėsmė: kraujo ar gleivių priemaiša išmatose, karščiavimas, tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas ir svorio kritimas turėtų priversti kiekvieną sunerimti ir pagalvoti apie kolonoskopinio tyrimo būtinybę. Šis tyrimas ypač svarbus pacientams, kurių šeimoje esama žarnyno vėžio atvejų.
Kaip pasiruošti kolonoskopijai?
Pasiruošimas kolonoskopijos procedūrai prasideda nuo tada, kai nusprendžiama, kad reikalingas šis tyrimas. Anot gydytojo gastroenterologo R. Bunduros, kadangi tyrimui reikalingas specialus žarnyno paruošimas, kuris prasideda tyrimo išvakarėse ir susijęs su dažnu vaikščiojimu į tualetą, bei apie savaitę iki tyrimo tikslinga koreguoti mitybą, reikia pasirinkti patogią datą ir laiką.
Pasiruošimas kolonoskopijai paprastai apima specialią dietą ir žarnyno valymą. Įprastai jums bus nurodyta keletą dienų prieš procedūrą vengti kietų maisto produktų ir vartoti skysčius. Taip pat turėsite išgerti specialių vaistų arba tirpalų, kurie padės visiškai išvalyti jūsų žarnyną.
Ar kolonoskopija yra skausminga?
Kolonoskopija paprastai nėra skausminga, tačiau kai kurie žmonės gali jausti diskomfortą arba spaudimą. Pacientai visada turi galimybę šį tyrimą atlikti su anestezija, kad procedūra būtų kuo patogesnė.
Kiek laiko trunka kolonoskopija?
Pati procedūra dažniausiai trunka nuo 30 iki 60 minučių. Tačiau jums reikės papildomo laiko pasiruošti ir atsigauti po procedūros, todėl planuokite praleisti medicinos įstaigoje kelias valandas.
Kokie yra kolonoskopijos rizikos veiksniai?
Kolonoskopija paprastai yra saugi procedūra, tačiau kaip ir bet kuri medicininė intervencija, ji gali turėti rizikos veiksnių. Tai gali apimti kraujavimą, infekcijas, ar reakcijas į anestetikus. Svarbu aptarti šiuos galimus rizikos veiksnius su savo gydytoju dar prieš procedūrą.
Ką daryti po kolonoskopijos tyrimo?
Po kolonoskopijos tyrimo galite jausti pilvo pūtimą, kuris praeina per kelias valandas. Taip pat svarbu pailsėti ir nevažiuoti automobiliu, jei procedūra buvo atlikti su anestezija. Jūsų gydytojas aptars procedūros rezultatus ir tolimesnius veiksmus.
Kaip dažnai reikėtų atlikti kolonoskopiją?
Kolonoskopijos dažnumas priklauso nuo jūsų amžiaus, sveikatos būklės ir šeimos istorijos. Paprastai žmonėms, kurie yra 50 metų ar vyresni, tikslinga atlikti kolonoskopiją kas 10 metų, tačiau jūsų gydytojas gali paskirti kitokį dažnumą, atsižvelgiant į individualius veiksnius.
Svarbu: visi endoskopiniai tyrimai atliekami tik su gydytojo konsultacija.
