Alergologijos centras ir klinikinės imunologijos centras (Kaune). Čia teikiamos aukštos kokybės paslaugos alergologijos ir klinikinės imunologijos srityse. Čia dirba patyrę specialistai, kurie atlieka išsamią diagnostiką ir individualiai parenka gydymo metodus pacientams, kenčiantiems nuo įvairių alerginių ligų (tokių kaip: atopinis dermatitas, šienligė, alerginė sloga, alerginis konjunktyvitas, alerginis rinitas, bronchinė astma, alerginis kontaktinis dermatitas, dilgėlinė ir pan.), imuninių susirgimų ir kitų susijusių sveikatos problemų.
Alergologai ir klinikiniai imunologai teikia platų paslaugų spektrą, įskaitant konsultacijas dėl įvairių ligų gydymo, alergenų testų atlikimą bei imunoterapiją.
Alergologijos ir klinikinės imunologijos centre konsultuoja ir gydo medicinos mokslų daktarai gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai;
Alergologija: atliekami alergijos ALEX² tyrimas, nosies provokacinis tyrimas (NPT) su alergenu, alerginiai odos dūrio mėginiai, ledo testas, maisto ir kitų alergenų tyrimai ir kt.;
Gydytojų alergologų taikomas tiek medikamentinis gydymas, tiek alergenų imunoterapija;
Konsultuojami vaikai ir suaugę.
Kada verta atlikti imunologinius tyrimus?
Imunologija ir tyrimai – tai tarsi langas į mūsų imuninės sistemos veiklą. Jie padeda suprasti, kaip organizmas reaguoja į infekcijas, alergijas ar autoimuninius procesus, kai imuninė sistema pradeda atakuoti savo pačios audinius. Tokie tyrimai tampa itin svarbūs tada, kai žmogus dažnai serga, jaučia nuolatinį nuovargį, vargina neaiškios kilmės bėrimai ar ilgai trunkantys uždegimai.
Imunologinius tyrimus verta atlikti ir tuomet, kai įtariamas alerginis susirgimas, pavyzdžiui, pasireiškia čiaudulys, ašarojimas, odos niežėjimas ar kvėpavimo sutrikimai, kurių priežasties nepavyksta aiškiai nustatyti. Jie padeda tiksliai identifikuoti alergenus – ar tai būtų maistas, žiedadulkės, gyvūnų plaukai ar buitinės dulkės.
Ne mažiau svarbūs šie tyrimai ir autoimuninių ligų diagnostikai – tokių kaip reumatoidinis artritas, vilkligė ar celiakija. Anksti nustatyti antikūnai leidžia gydytojams imtis veiksmų dar prieš pasireiškiant sunkiems simptomams.
Tyrimai taip pat gali būti naudingi vertinant organizmo būklę po ligos, po ilgalaikio gydymo antibiotikais ar chemoterapija, kai imunitetas būna nusilpęs. Jie padeda įvertinti, ar imuninė sistema atsistatė ir ar organizmas pasirengęs apsiginti nuo infekcijų.
Kokie simptomai gali rodyti imuninės sistemos sutrikimus?
Imuninė sistema – tai mūsų organizmo apsauginis skydas, saugantis nuo virusų, bakterijų ir kitų kenksmingų veiksnių. Tačiau kai ši sistema pradeda veikti netinkamai – per silpnai arba pernelyg aktyviai – kūnas dažnai siunčia aiškius signalus, kurių nereikėtų ignoruoti.
Vienas dažniausių požymių – dažnos infekcijos. Jei žmogus kelis kartus per metus serga peršalimu, bronchitu ar sinusitu, o ligos tęsiasi ilgiau nei įprasta, tai gali rodyti susilpnėjusį imunitetą. Taip pat signalas gali būti lėtas žaizdų gijimas – kai net smulkūs įbrėžimai ar įpjovimai gyja sunkiai ir ilgai.
Nuolatinis nuovargis, silpnumas, miego sutrikimai ar jausmas, kad organizmas „nesusidoroja“ net su įprastu krūviu, taip pat gali būti ženklas, jog imuninė sistema išsibalansavusi. Kartais ji ima „klaidingai“ pulti savo audinius – tai vadinama autoimuniniu sutrikimu. Tokiu atveju gali pasireikšti sąnarių skausmai, odos bėrimai, nepaaiškinamas karščiavimas ar virškinimo problemos.
Alergijos – dar vienas ženklas, kad imuninė sistema reaguoja per stipriai į nekenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, maistą, žiedadulkes ar gyvūnų plaukus. Staiga atsiradęs čiaudulys, ašarojimas, odos niežulys ar kvėpavimo pasunkėjimas gali būti svarbus signalas.
Jei šie simptomai kartojasi ar tęsiasi ilgiau, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti imunologinius tyrimus. Jie padeda nustatyti, ar imuninė sistema veikia normaliai, ir padeda išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų ateityje.