Neurologijos centras Kaune teikia specializuotas paslaugas, skirtas nervų sistemos ligų diagnostikai, gydymui ir prevencijai. Čia dirba patyrusi neurologų komanda, kuri atlieka išsamius tyrimus, diagnozuoja ir gydo įvairias ligas, tokias kaip: galvos skausmai (migrena), galvos svaigimas, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, judėjimo sutrikimai, jėgos sumažėjimas, raumenų silpnumas ir nykimas, epilepsija, insultai, Parkinsono liga, galūnių tirpimas, galūnių deginimas, šalimas, lėtinio bei ūminio skausmo gydymas, lėtinis nuovargis, galvos ūžimas ir kitos neurologinės problemos. Naudojamos itin modernios technologijos ir metodai, siekiant pacientui suteikti kuo tikslesnę diagnozę bei reikalingą gydymą.
Neurologijos centre Kaune konsultuoja ir gydo gydytojai neurologai bei gydytojai neurologai medicinos mokslų daktarai;
Neurologinių ligų diagnostika: kokius tyrimus atliekame?
- Neurologijos centras: atliekami tyrimai – elektroneurografija kartu su elektromiografija (ENMG), elektroneurografija (ENG), elektromiografija (EMG), ritminė nervo stimuliacija, kaklo kraujagyslių ir galvos kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai;
- Atliekama „Global diagnostic“ diagnostika ir terapija, elektroakupunktūrinė diagnostika „Dermatron CLS“ aparatūra;
- Gydytojai savo darbe, esant poreikiui, taiko manualinės terapijos, akupunktūros, biopunktūros, aurikulopunktūros metodus;
- Konsultuoja ir gydo vaikus ir suaugusius pacientus.
Kokioms problemoms spręsti yra reikalingas neurologas?
Neurologas yra specialistas, atsakingas už centrinės ir periferinės nervų sistemos ligų diagnozavimą, gydymą ir prevenciją. Į neurologą dažniausiai kreipiamasi dėl nuolatinių galvos skausmų, migrenų, svaigimo, sąmonės sutrikimų, atminties problemų, nuovargio ar koncentracijos sutrikimų, kurie gali būti susiję su tiek laikinais, tiek lėtiniais sutrikimais. Specialistui svarbu įvertinti galvos traumas, insultus, kraujotakos sutrikimus, judesių koordinaciją, raumenų jėgą bei refleksus, kad būtų galima nustatyti tikslią priežastį ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Neurologai konsultuoja pacientus, sergančius epilepsija, Parkinsono liga, išsėtine skleroze, Alzheimerio liga, Huntingtono liga, periferinėmis neuropatijomis, migrena, stuburo nervų pažeidimais, raumenų distrofija, amiotrofine lateraline skleroze (ALS), nugaros smegenų susirgimais, multipline mononeuropatija ir kitomis lėtinėmis bei įgimtomis nervų sistemos ligomis. Be to, neurologas padeda įvertinti psichomotorinį vystymąsi vaikams, spręsti lėtinių skausmų problemas bei vertinti sąnarių ar raumenų funkcinius sutrikimus, kurie gali būti susiję su nervų sistemos pažeidimais.
Neurologijos centras suteikia galimybę ne tik palengvinti simptomus, bet ir užtikrinti aukštesnę gyvenimo kokybę, užkirsti kelią ligos progresavimui bei geriau suprasti organizmo siunčiamus signalus.
Kokie ankstyvieji signalai gali rodyti nervų sistemos sutrikimus?
Ankstyvieji signalai, galintys rodyti nervų sistemos sutrikimus, dažnai būna subtilūs ir lengvai nepastebimi, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius pasikartojančius simptomus ar organizmo siunčiamus ženklus. Vienas dažniausių požymių yra nuolatiniai ar dažni galvos skausmai, kurie nepraeina net ir vartojant įprastus skausmą malšinančius vaistus. Svarbu atkreipti dėmesį, jei galvos skausmai pasireiškia naujai arba keičia savo pobūdį.
Kitas ankstyvas signalas gali būti dažnas svaigimas, pusiausvyros sutrikimai ar koordinacijos problemos, kurios gali pasireikšti net paprastų judesių metu. Tai gali rodyti tiek centrinės, tiek periferinės nervų sistemos sutrikimus. Tirpimas, dilgčiojimas ar jėgos silpnumas galūnėse taip pat gali būti signalas, kad nervai yra pažeisti arba jų veikla sutrikusi.
Taip pat verta stebėti atminties, koncentracijos ar mąstymo sutrikimus, dažną nuovargį, miego problemas ar emocinį nestabilumą, nes šie simptomai gali būti susiję su neurologinėmis ligomis, pavyzdžiui, išsėtine skleroze, Parkinsono ar Alzheimerio liga. Neurologiniai sutrikimai kartais pasireiškia ir judesių koordinacijos pokyčiais, pavyzdžiui, rankų drebėjimu, nestabilia eisena ar kalbos nesklandumais.
Svarbu nepamiršti, kad šie signalai nebūtinai reiškia rimtą ligą, tačiau jų pasikartojimas ar progresavimas yra ženklas kreiptis į neurologą. Ankstyva diagnozė leidžia ne tik pradėti tinkamą gydymą, bet ir užkirsti kelią komplikacijoms, pagerinti gyvenimo kokybę bei išlaikyti organizmo funkcionalumą. Laiku pastebėti simptomai gali būti lemiami siekiant išsaugoti sveikatą ir išvengti lėtinių ar progresuojančių ligų.
Kaip neurologas (neurologijos centras) nustato, ar galvos skausmas ar tirpimas gali būti rimtos ligos požymis?
Neurologas, vertindamas paciento skundus dėl galvos skausmo, tirpimo ar kitų simptomų, pirmiausia atlieka išsamų anamnezės pokalbį. Specialistas klausia, kada ir kaip prasidėjo simptomai, kokio pobūdžio yra skausmas – ar jis aštrus, pulsuojantis, nuolatinis ar epizodinis. Svarbu išsiaiškinti, ar skausmas ar tirpimas siejasi su tam tikromis situacijomis, pavyzdžiui, stresu, fiziniu krūviu, tam tikrais judesiais, mityba ar aplinkos veiksniais. Be to, neurologas teiraujasi apie ankstesnes ligas, šeimos istoriją, vaistų vartojimą ir galimus traumos atvejus, nes visa ši informacija padeda suprasti simptomų kilmę.
Neurologijos centre po pokalbio dažniausiai atliekamas fizinis ir neurologinis tyrimas. Tai apima raumenų jėgos, jutimo funkcijos, refleksų ir koordinacijos vertinimą, eisenos stebėjimą, galvos ir kaklo judesių patikrinimą. Tokie tyrimai leidžia neurologui nustatyti, ar simptomai gali būti susiję su nervų sistemos pažeidimais, pavyzdžiui, centrinės ar periferinės nervų sistemos sutrikimais.
Esant reikalingumui, skiriami instrumentiniai tyrimai: magnetinio rezonanso tomografija (MRT), kompiuterinė tomografija (KT), elektroencefalograma (EEG) ar kraujotakos tyrimai. Šie tyrimai padeda patikslinti diagnozę, identifikuoti galimus struktūrinius pažeidimus smegenyse, stuburo smegenyse ar periferiniuose nervuose. Neurologas taip pat gali skirti kraujo tyrimus, kad patikrintų uždegiminių procesų, hormonų pusiausvyros ar medžiagų apykaitos sutrikimų poveikį nervų sistemai.
Visi šie veiksmai – kruopštus simptomų įvertinimas, fizinis tyrimas ir papildomi diagnostiniai tyrimai – leidžia neurologui atskirti įprastus, dažnai pasitaikančius galvos skausmus nuo rimtų ligų požymių, tokių kaip išsėtinė sklerozė, insultas, galvos smegenų navikai, neuropatijos ar kitos centrinės ir periferinės nervų sistemos patologijos. Laiku ir tiksliai nustatyta priežastis ne tik leidžia pradėti tinkamą gydymą, bet ir užkerta kelią komplikacijoms bei gerina gyvenimo kokybę.
Kokias ligas galima sėkmingai kontroliuoti ar sulėtinti laiku pradedant gydymą?
Laiku kreipiantis į neurologą daugelį ligų galima sėkmingai kontroliuoti, sulėtinti jų progresavimą ir ženkliai pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Viena dažniausių tokių ligų yra migrena, kuri, tinkamai parinkus gydymą ir gyvenimo būdo korekcijas, gali tapti gerokai mažiau varginanti, o priepuoliai – retesni ir lengviau valdomi.
Parkinsono liga, ankstyvoje stadijoje diagnozuota, gali būti sulėtinta tinkamai parinktomis medikamentų kombinacijomis ir kineziterapija, taip padedant pacientams išlaikyti judėjimo funkcijas ir savarankiškumą. Lygiai taip pat Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos gali būti lėtinamos, jei pradėtas gydymas laiku – tai leidžia išsaugoti atminties funkcijas, kasdienius įgūdžius ir bendrą gyvenimo kokybę ilgesnį laiką.
Neurologai (neurologijos centras) taip pat sėkmingai kontroliuoja epilepsiją, tinkamai parinkus medikamentus ir laikantis gydytojo rekomendacijų, taip sumažinant priepuolių dažnį ir sunkumą. Ankstyvai diagnozavus išsėtinę sklerozę, galima sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti neurologinių funkcijų praradimą, derinant medikamentinę terapiją su fizioterapija ir gyvenimo būdo korekcijomis.
Be lėtinių ligų, neurologijos centras gali padėti kontroliuoti neuropatijas, periferinius nervų pažeidimus, stuburo nervų sutrikimus ir lėtinius skausmus, taip palengvindamas kasdienį gyvenimą ir mažinant komplikacijų riziką. Ankstyva priežiūra padeda ne tik sulėtinti ligų eigą, bet ir užtikrina, kad pacientas galėtų išlaikyti maksimalų funkcionalumą, savarankiškumą bei gyvenimo kokybę.
Trumpai tariant, beveik kiekviena neurologinė liga, pradedama gydyti laiku, yra žymiai lengviau valdoma, o jos simptomai – kontroliuojami. Tai dar kartą pabrėžia, kad profilaktika, ankstyva diagnostika ir reguliarūs neurologiniai patikrinimai yra ne tik rekomenduotini, bet dažnai gyvybiškai svarbūs.
Kaip gyvenimo būdas, mityba ir fizinis aktyvumas veikia nervų sistemos sveikatą?
Gyvenimo būdas, mityba ir fizinis aktyvumas turi tiesioginę ir ilgalaikę įtaką nervų sistemos sveikatai, nes jie formuoja organizmo gebėjimą išlaikyti funkcionalumą, atsparumą stresui ir tinkamą medžiagų apykaitą. Subalansuota mityba, turtinga vitaminais, mineralais ir antioksidantais, tiesiogiai prisideda prie nervinių ląstelių veiklos, gerina smegenų kraujotaką ir apsaugo nuo oksidacinio streso. Pavyzdžiui, B grupės vitaminai, omega-3 riebalų rūgštys, magnis ir cinkas yra būtini smegenų funkcijoms ir nervinių signalų perdavimui. Nepakankama mityba ar chroniškai prasta dieta gali silpninti nervų sistemą, skatinti nuovargį, sutrikdyti koncentraciją ir padidinti neurologinių sutrikimų riziką.
Fizinis aktyvumas – tai dar vienas kertinis nervų sistemos sveikatos elementas. Reguliarus judėjimas gerina kraujotaką, aprūpina smegenis deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, skatina neurotropinių faktorių gamybą, kurie palaiko nervinių ląstelių gyvybingumą ir atsinaujinimą. Be to, sportas padeda sumažinti streso hormono kortizolio poveikį, kuris ilgainiui gali pažeisti nervų sistemą. Net nedidelė, bet reguliari mankšta – pavyzdžiui, pasivaikščiojimai, plaukimas ar jogos pratimai – gali turėti teigiamą poveikį nervų sistemos funkcijoms.
Gyvenimo būdas ir streso valdymas taip pat tiesiogiai veikia nervų sistemos sveikatą. Ilgalaikis stresas, nuolatinė įtampa, miego trūkumas ar psichologinė įtampa gali sukelti neurologinių simptomų – galvos skausmus, nemigą, nuovargį ar koncentracijos sutrikimus. Sveikas gyvenimo būdas – tinkamas miegas, darbo ir poilsio balansavimas, meditacija ar kiti atsipalaidavimo būdai – padeda nervų sistemai atsigauti, stiprina imunitetą ir gerina bendrą savijautą.
Apibendrinant, gyvenimo būdas, mityba ir fizinis aktyvumas veikia nervų sistemos sveikatą kaip visuma: tinkama mityba suteikia ląstelėms energiją ir apsaugą, fizinis aktyvumas skatina nervų sistemą dirbti efektyviai, o subalansuotas gyvenimo būdas ir streso valdymas padeda išlaikyti funkcionalumą ir psichologinę pusiausvyrą. Šie veiksniai kartu ne tik palaiko nervų sistemos veiklą, bet ir mažina lėtinių neurologinių ligų riziką, užtikrina geresnę koncentraciją, atmintį ir kasdienę gyvenimo kokybę.